Tad labai svarbu įvedant naujas taisykles, numatyti ir tam tikrus saugiklius – apie tai naujienų portalas lrytas.lt kalbėjosi su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriumi prof. dr. Renaldu Čiužu.
– Vis garsiau vyksta diskusijos Seime ir viešoje erdvėje dėl dekriminalizavimo. Kaip NTAKD tai vertina? Ar to reikia Lietuvai, ką konkrečiai būtų galima keisti?
– Tai įdomus politinės darbotvarkės klausimas, dėl kurio turės apsispręsti parlamentarai. Gyvenimas nestovi vietoje ir daug kas keičiasi. Tad jei reikia tinkamai sureglamentuoti tam tikrus naujus dalykus ar atnaujinti, vadinasi, tai ir turi būti padaryta, o įvedant naujas taisykles būtų prasminga numatyti ir saugiklius.
Dekriminalizavimas neturėtų būti siejamas su bet kokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų prieinamumo didėjimu ar mažėjimu. Dekriminalizavimas – tai valstybės politikos kryptis, kuri pasirenkama kartu su žalos mažinimo priemonių taikymu, įvertinus, kad baudžiamoji teisė nėra efektyvi priemonė, siekiant sumažinti disponavimo narkotinėmis medžiagomis būtent asmeninėms reikmėms paplitimą.
Dekriminalizavimo sprendimai negali būti vien tik atitinkamų veikų perkėlimas iš Baudžiamojo kodekso į Administracinių nusižengimų kodeksą. Kartu turi būti priimti sisteminiai sprendimai švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos srityse tam, kad narkotikus vartojantys asmenys sulauktų atitinkamos jiems reikalingos pagalbos.
– Tai ką rodo naujausi duomenys?
– Štai, pavyzdžiui, praėjusiais metais NTAKD atlikto Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų tyrimo duomenimis, kuriame dalyvavo 2412 studentų, didesnė jų dalis, kurie yra bandę vartoti kanapes, labiau pritartų jų dekriminalizavimui, nei nepritartų. Nemaža dalis neturėjo susiformavusios nuomonės arba nenorėjo jos išreikšti. Daugiausia neapsisprendusiųjų buvo tarp niekada gyvenime nevartojusių šios narkotinės medžiagos.
Taigi, kanapių vartojimui ir turėjimui asmeniniam vartojimui be tikslo platinti, t. y. dekriminalizavimui, kai netaikoma baudžiamoji atsakomybė, pritartų 55,6 proc., nepritartų – 28,3 proc., o 16,2 proc. studentų neturėjo nuomonės.
Labiausiai tam pritartų jas vartoti bandę studentai – 77,1 proc. vartoję bent kartą, 87 proc. vartoję bent kartą per paskutinius metus, o 91 proc. vartoje bent kartą per paskutinį mėnesį.
Ir tik maža dalis – 16,9 proc. – studentų pritartų narkotikų vartojimo rekreaciniais (pasilinksminimo) tikslais legalizavimui, tam nepritartų 62,1 proc., o 21 proc. neturėjo nuomonės arba neatsakė.
– Gal galite paprastai paaiškinti, ką reiškia dekriminalizuoti? Žmonės tai skirtingai supranta, kartais lygina net su legalizavimu?
– Yra trys sąvokos, kurios dažnai painiojamos. Dekriminalizuoti – kai valstybė nusprendžia, jog už tam tikras veikas nebetaiko baudžiamosios atsakomybės ir tai tampa ne nusikalstama veika, o atsakomybės priemonėmis tampa švelnesnės – administraciniais nusižengimais. Taigi veikos lieka draudžiamos, už jas numatyta atsakomybė ir žmogus gali būti nubaustas. Legalizavimas – kai tam tikri veiksmai yra teisėti, kuriuos riboja tik tam tikros taisyklės, tarkim, licencijuojama veikla alkoholio ar tabako gamybai, prekybai. Taip pat gali būti ribojama ir pati rinka, pavyzdžiui, per vartotojų teises.
Yra ir dar viena sąvoka – depenalizavimas, kuri reiškia, kad veika išlieka nusikalstama, uždrausta ir taikoma baudžiamoji atsakomybė ir tik dėl tam tikrų priežasčių yra laikoma mažareikšme, pavyzdžiui, byla gali būti nutraukiama arba sustabdoma.
– Kokios yra naujausios tendencijos, susijusios su kanapių ir kitų narkotinių medžiagų vartojimu?
– Naujausi duomenys rodo, kad stabilizuojasi naujų narkotinių ir psichotropinių medžiagų atsiradimas, o Europoje pastebima tendencija, kad „grįžtama“ prie „tradicinių“ medžiagų vartojimo. Visgi ekspertams ir medikams didžiulį nerimą kelia tai, kad jų vartojimas ir prieinamumas moksleivių gretose vis dar išlieka didelis.
Tyrimai rodo, kad 4 proc. mokinių patenka į aukštos rizikos vartotojų kategoriją. Populiariausias narkotikas moksleivių gretose išlieka – kanapės, kiti vartojami – LSD, haliucinogenai, ekstazi, kokainas. Labiausiai rinkoje paplitę sintetiniai kanabinoidai ir katinonai, kuriuos renkasi jaunimas.
Jau minėto aukštųjų mokyklų studentų tyrimo duomenimis, visais vertintais periodais tarp studentų, ypač vyrų, populiariausios buvo kanapės. Jas bent kartą gyvenime vartojo 42,6 proc., bent kartą per paskutinius metus – 23,4 proc., bent kartą per paskutinį mėnesį – 10,8 proc., o kasdien – 2 proc. studentų.
Jaunimas svaiginasi ir kitomis medžiagomis.
Pavyzdžiui, daugiau kaip 40 proc. studentų nurodė, kad yra bent kartą gyvenime vartoję kuriuos nors narkotikus, naujas psichoaktyviąsias medžiagas arba inhaliantus, o juos dažniau vartoja vyrai.
Virš 11 proc. studentų bent kartą gyvenime vartojo ekstazį, kokainą ar kreką – 8,3 proc., LSD – 8 proc., amfetaminą ar metamfetaminą – 6,6 proc., haliucinogeninius grybus – 5,9 proc., heroiną – 0,7 proc., nežinomus narkotikus – 2,9 proc., naujas psichoaktyviąsias medžiagas – 3,7 proc., o inhaliantus – 3,5 proc.
– Kaip vertinate tai, kad kai kurios medžiagos yra maišomos ir vartojamos vienu metu?
– Nerimą kelia tendencija, kad didelė dalis jaunuolių, ypač vaikinai, skirtingas medžiagas vartoja vienu metu, kas labai gali turėti labai skaudžių pasekmių sveikatai.
Pavyzdžiui, vieni vienu metu vartoja skirtingus narkotikus, kiti – su energetiniais gėrimais, o „populiariausias“ mišinys – narkotikai ir alkoholis.
Tai kelia didžiulį susirūpinimą ne tik mums, bet ir medikams, ypač toksikologams, kurie tiesiogiai susiduria su pacientais, kurie atvyksta pas juos perdozavę tokiais deriniais, kurių niekaip kitaip nepavadinsi kaip „žudikėmis bombomis“.
– Galbūt yra tekę girdėti mitų šia tema mūsų šalyje, kuriuos norėtųsi paneigti?
– O taip, jų tenka girdėti pačių įvairiausių ir jie yra panašūs visur – ir Lietuvoje, ir už jos ribų.
Pavyzdžiui, mitas, kad kanapes vartoti nepavojinga. Nors tiesioginio pavojaus gyvybei nėra, bet kyla didžiulė grėsmė jaunų žmonių psichiniam ir fiziniam vystymuisi.
Mitas, kad kanapės nesukelia priklausomybės ir lieka mitu, nes jų vartojimas gali sukelti priklausomybę.
Dar vienas mitas, kad kanapės kelia mažesnį pavojų sveikatai nei tabakas. Kanapių dūmuose yra panašių kenksmingų cheminių medžiagų kaip ir tabako dūmuose, tad jų rūkymas kenkia kvėpavimo takams ir plaučiams.
Tenka girdėti ir tai, kad vairuoti pavartojus kanapių yra saugu, juk tai – ne alkoholis. Žinoma, tai – mitas, nes jų pavartojus pablogėja saugiam vairavimui būtinas sprendimų priėmimas, budrumas, koncentracija, koordinacija ir reakcijos laikas, sunkiau įvertinti atstumą ir reaguoti į signalus ir garsus kelyje. Tad vairuoti ar sėdėti šalia vairuojančio, kuris vartojo kanapių, yra nesaugu.
– NTAKD 2020 m. ataskaitoje skelbiama, kad atlikus tyrimą, kuomet buvo vertinama situacija Europos šalyse, per pastarąsias 30 dienų kanapes vartojo daugiau nei pusė tiriamųjų (60 proc.). Ar tai nėra bauginanti statistika?
– Jūsų minėto tyrimo, o tiksliau, internetinės apklausos metu nustatyta, kad 57,6 proc. vartojo kanapes per pastarąsias 30 d.
Žinoma, kad tai yra bauginanti statistika ir tendencijos. Tai rodo, kad šios narkotinės medžiagos vartojimas nemažėja, o jaunuoliai ir toliau ją renkasi kaip vieną pagrindinių svaiginimosi bei atsipalaidavimo priemonių. Galbūt taip yra ir dėl to, kad jų kaina, lyginant su kai kuriais kitais narkotikais, yra mažesnė.
Visgi reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad šis tyrimas neatspindi visos populiacijos, o tik labai mažą jos dalį. Tyrime dalyvavusių žmonių amžius svyravo nuo 18 iki 46 metų, o amžiaus vidurkis – apie 25 metai.
Be to, apklausa buvo atliekama internetu, viešinant ją atitinkamais raktažodžiais, tokiais kaip, muzika, nightclubs, nightlife, hookah, lozunge, siekiant pasiekti atitinkamą tikslinę grupę.
Tad, ko gero, nebūtų tikslinga suabsoliutinti šio tyrimo rezultatų, nors jų tendencijos bei rezultatai panašūs į kitų mūsų turimų tyrimų rezultatus.
– Kokios svaiginamosios priemonės pastaruoju metu labiausiai paplitusios tarp nepilnamečių Lietuvoje? Ar NTAKD turi informacijos apie nepilnamečius, kurie tai daro?
– Apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą bei paplitimą jau minėjau. Nors kai kurie rodikliai teikia šiek tiek vilties ir rodo gerėjančias tendencijas, bet kiti, deja, ne.
Mokiniai dažniausiai renkasi tris gėrimus – vyną, stiprieji alkoholinius gėrimus ir alų, rečiausiai – sidrą.
Deja, bet jaunuoliai randa kitų alternatyvų svaigintis. Pavyzdžiui, išaugo raminamųjų ar migdomųjų vaistų vartojimas, kai jų neskiria gydytojas. Juos kur kas dažniau renkasi merginos, be to, jos dažniau vartoja ir alkoholį su vaistais, siekdamos apsvaigti.
– Daug diskusijų sulaukė elektroninių cigarečių tema. Paaiškėjo, kad nepilnamečiai gali lengvai įsigyti jų internete ir parduotuvėse, o vaikas su elektronine cigarete rankoje buvo dažnas vaizdas. Ar tai normalu?
– Pirmiausia norėtųsi priminti, kad nepilnamečiams draudžiama ne tik parduoti, bet ir rūkyti bei turėti elektronines cigaretes, jų pildykles.
Deja, tenka tik apgailestauti, kad dėl neatsakingo kai kurių žmonių požiūrio, didėja elektroninių cigarečių paplitimas ypač tarp 15-16 metų paauglių, nes jie patys perka arba prašo nepažįstamų nupirkti jiems elektroninių cigarečių.
Ne tik nepilnamečiai, bet ir kai kurie suaugusieji yra klaidingai įsitikinę, kad jos nekenksmingos. Didelė dalis vaikų ir paauglių net nesuinteresuoti saugoti savo sveikatą ir nėra motyvuoti atsisakyti rūkymo ar suabejoti savo žiniomis apie rūkymo žalą bei pasekmes.
Vėlgi elektroninės cigaretės dažniausiai išbandomos dar nesulaukus pilnametystės. Jų vartojimas tiek paauglių, tiek studentų, ypač vaikinų gretose, tampa vis populiaresnis ir jau lenkia tradicinių cigarečių rūkymą.
– Kaip užtikrinti, kad jos nebūtų parduodamos nepilnamečiams?
– Siekiant mažinti elektroninių cigarečių prieinamumą, Lietuvoje buvo sugriežtinta atsakomybė ir įdiegtos naujovės, susijusios su šių gaminių licencijavimu, gamyba, prekyba. Pavyzdžiui, verslo atstovas, pardavęs elektroninę cigaretę nepilnamečiui, gali sulaukti nuo 1448 eurų iki 2896 eurų baudos, o jei tai kartojasi – bauda gali siekti nuo 2896 eurų iki 5792 eurų, gresia netekti licencijos.
Neabejotinai, dėl to atsakingi esame visi – tėvai, artimieji, ugdymo įstaigos, verslo objektai ir turime bendromis pastangomis ugdyti vaikus nuo mažens, kad bet kokie žalingi įpročiai kenkia sveikatai, o juos kur kas geriau pakeisti prasmingesnėmis veiklomis, pavyzdžiui, sportu ar mėginiais užsiėmimais.
– Pandemijos suvaržymai palietė mus visus. Ar NTAKD sulaukė tėvų, pedagogų ar nepilnamečių kreipimosi dėl pagalbos vartojant žalingas medžiagas?
– Neabejotinai pandemija ir karantinai jau paliko pėdsakus mūsų gyvenimuose ir, tikėtina, dar paliks, nes kai kurie dalykai ne iškart išryškėja. Su padariniais, ko gero, susiduriame visi – ir suaugusieji, ir vaikai, ir paaugliai. Geriausiai šią realybę mato medikai, kai į juos kreipiasi pagalbos suaugusieji arba tėvai dėl savo atžalų, pavyzdžiui, perdozavus tam tikrų medžiagų.
– O gal karantinas galėjo sumažinti vartojimą?
– Pirmojo ir antrojo karantinų metu situacija buvo panaši – kai kuriose srityse žalingų įpročių daugėjo, kai kur – mažėjo.
Pavyzdžiui, studentai, kurie nereguliariai vartoja alkoholį, cigaretes ar kitus gaminius su nikotinu, narkotikus, naujas psichoaktyviąsias medžiagas arba inhaliantus, pernai pavasarį įvesto karantiną buvo labiau linkę sumažinti jų vartojimą ar atsisakyti, nei vartoti dažniau ar didesniais kiekiais. Tačiau tie, kurie vartoja kasdien, jų vartojimą karantino metu dar labiau padidino.
Nors pirmojo karantino metu 2020 m. kovo – gegužės mėnesiais bendras apsinuodijimų skaičius įvairiomis psichotropinėmis medžiagomis, lyginant su 2019 m. to pačiu laikotarpiu, buvo perpus mažesnis, tačiau apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais skaičius stipriai nesiskyrė. Antrojo karantino metu praėjusių metų spalio – gruodžio mėnesiais, apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. periodu, sumažėjo 31 proc.
Tuo tarpu pernai, lyginant su 2019 m., padaugėjo apsinuodijimų kanapėmis ir tai sudarė didžiausią dalį – 26,6 proc. – visų apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais. Nežymiai sumažėjo apsinuodijimų heroinu, bet ženkliai padaugėjo apsinuodijimų kitais opiatais.
