Tokių veiksmų nuspręsta imtis Minskui sekmadienį prievarta nutupdžius į Vilnių skridusį lėktuvą, siekiant pagrobti jame buvusį Baltarusijos opozicijos aktyvistą, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėją Ramaną Pratasevičių. Lėktuvu į Vilnių taip pat nesugrįžo jo mergina.
„Vakarykštis įvykis labai aiškiai parodė, kad, deja, net ir kai mūsų piliečiai skrenda virš mūsų kaimyninės valstybės oro erdvės, jie, deja, nėra saugūs ir mes nežinome, ar lėktuvas nebus nutupdytas dėl vienų ar kitų priežasčių.
Atsižvelgiant į šitą situaciją, mes siūlytume Vyriausybei priimti atitinkamą sprendimą, kad bet kokie skrydžiai, kurie vykdomi į Lietuvos oro uostus arba iš Lietuvos oro uostų per Baltarusijos oro erdvę, yra draudžiami“, – Vyriausybės pasitarime sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad šią idėją palaiko ir kitos ES valstybės, tačiau Lietuva nusprendė sprendimą priimti savarankiškai.
Valstybės įmonei „Oro navigacija“ pavesta išplatinti šią informaciją pilotams.
M.Skuodis: tai paveiks 26 skrydžių kryptis per parą
Susisiekimo ministras M.Skuodis paaiškino, kaip realybėje atrodys Vyriausybės sprendimas drausti skrydžius, kurie vykdomi į Lietuvos oro uostus arba iš Lietuvos oro uostų per Baltarusijos oro erdvę.
„Mūsų skaičiai rodo, kad šiuo metu tai paveiks 26 skrydžių kryptis per parą, kurie atvyksta arba išvyksta iš oro uosto. Tai yra visi skrydžiai, kurie susiję su Pietų kryptimi – Turkija, Atėnai, visi užsakomieji skrydžiai. Tai yra populiari erdvė. Tačiau tai nereiškia, kad skrydžiai uždrausti – oro bendrovėms tiesiog reikia pasirinkti kitą maršrutą“, – kalbėjo M.Skuodis.
Ministras taip pat nurodė, kaip fiziškai atrodys Lietuvos sprendimas „nebederinti skrydžių“, kertančių Baltarusijos oro erdvę.
„Prieš pakylant lėktuvui yra suderinamas maršrutas. Jei maršrutas yra per Baltarusiją, jam tiesiog nebus leidžiama pakilti, nes negalėsime to orlaivio priimti Lietuvoje. Šiek tiek pakoregavus maršrutą, jis puikiausiai nusileis Lietuvoje“, – akcentavo jis.
Draudimas nebus taikomas, jeigu lėktuvas tik kerta Lietuvos oro erdvę, bet leidžiasi, pavyzdžiui, Rygoje. „Jeigu skrydžiai yra susiję su kitų šalių jurisdikcija, tai tikimės kitų šalių atitinkamų veiksmų. Tai, ką girdime iš mūsų tarptautinių partnerių, jie yra labai tikėtini“, – sakė ministras.
M.Skuodis pabrėžė, kad tai yra nacionalinis sprendimas, tačiau kai kurios avialinijos – „AirBaltic“, ,WizzAir“, „LOT“ jau ėmėsi atitinkamų veiksmų dėl skrydžių stabdymo. Ministro manymu, tokių veiksmų ateityje bus ir daugiau. Anot jo, per parą įvyksta apie 180 skrydžių skrydžių, susijusių su Baltarusijos ir Lietuvos oro erdvėmis.
Sieks draudimo visoms ES avialinijoms skristi virš Baltarusijos
Kartu Vyriausybė posėdyje pritarė, kad Lietuvos pozicija EVT būtų papildyta URM siūlymais uždrausti visoms ES valstybių aviakompanijoms skristi virš Baltarusijos oro erdvės, Baltarusijos kompanijoms skraidyti į ES valstybes, prašymu įtraukti bendrovę „Belavia“ į ketvirtąjį sankcijų paketą.
Premjerė Ingrida Šimonytė nurodė, kad šio incidento negalima vadinti tik Lietuvos ir Baltarusijos įvykiu, nes pačiame lėktuve skrido ir kitų ES bei pasaulio valstybių piliečiai. Todėl atsako Baltarusijai klausimus esą reikėtų kelti tarptautiniuose formatuose.
„Pagrindiniai klausimai vis dėlto turi būti keliami tarptautiniuose formatuose. Ir kaip tik dėl to, kad šiandien ir rytoj vyks EVT, o vėliau šią savaitę – ir užsienio reikalų ministrų Taryba, atitinkamai buvo papildytos LR siūlomos pozicijos, kurios dabar keliaus į Europos reikalų komitetą galutiniam patvirtinimui“, – informavo premjerė.
Tarp užsienio reikalų ministerijos pateiktų siūlymų – ir draudimas Baltarusijos kompanijoms skraidyti į ES valstybes bei prašymas įtraukti bendrovę „Belavia“ į ketvirtąjį sankcijų paketą.
„Šis įvykis, nors ir yra beprecedentis ir gali būti traktuojamas kaip unikalus atvejis, vis dėlto signalizuoja apie prastėjančią saugumo situaciją regione. Mes norime, kad tai taip ir būtų vertinama“, – sakė G.Landsbergis.
Ministro teigimu, Minsko sprendimas prievarta nutupdyti į Vilnių skridusį lėktuvą turi būti vertinamas kaip valstybinio terorizmo aktas, nukreiptas ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš ES ir kitų valstybių piliečius.
Siūlomuose pozicijos papildymuose taip pat numatyta raginti Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją atlikti sekmadienio incidento tyrimą, jo metu stabdant Baltarusijos narystę, o Europos aviacijos saugumo agentūrą – priimti sprendimą dėl Baltarusijos skrydžių valdymo tarnybų nepatikimumo.
ES bus raginama kuo skubiau priimti ketvirtąjį tikslinių sankcijų paketą, papildomai įtraukiant visus asmenis, susijusius su lėktuvo užgrobimu. Taip pat ES bus raginama priimti penktąjį sankcijų paketą, jį orientuojant į su A.Lukašenkos režimu susijusias įmones, nutraukti bendradarbiavimo su Baltarusija programas.
Tarptautinės finansinės institucijos bus raginamos nutraukti finansavimą, garantijų ir pagalbos mechanizmų teikimą valstybiniams projektams Baltarusijoje, iš kurių tiesiogiai ar netiesiogiai naudą gauna A.Lukašenkos režimas.
Baltarusijos režimo grėsmes siūloma įvertinti Jungtinėse Tautose, G7, NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose bei formatuose.
Primygtinai rekomenduoja nevykti į Baltarusiją
Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) pirmadienį taip pat išplatino primygtinę rekomendaciją nevykti į Baltarusiją, o esantiems joje – palikti šią šalį.
Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.
Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.
Šiuo lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir blogeris, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas R.Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.
Lietuvos duomenimis, lėktuve buvo 171 keleivis, iš jų – 94 Lietuvos piliečiai, taip pat 11 graikų, devyni prancūzai, po keletą baltarusių, lenkų, rumunų, vokiečių, latvių, rusų, taip pat Sakartvelo ir kitų šalių piliečių. Sekmadienio vakarą lėktuvas grįžo iš Minsko į Vilnių.
