Tiesa, apžvalgininkai nesutaria, ar būtinybė kuo greičiau imtis veiksmų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą, pasitelkiant griežtesnes sankcijas ar net galimą visišką atsiribojimą nuo Baltarusijos, gali pakeisti situaciją. Kol vieni konstatuoja, kad pasiekta kritinė riba, kai režimui nebelabai skauda ir rūpi, kiti pabrėžia – Lietuva tam priemonių turi, tačiau jų neišnaudoja.
Tuo tarpu R.Pratasevičiaus likimas – A.Lukašenkos rankose, o tokių instrumentų, dėl kurių režimas dabar paleistų šį režimą kritikuojantį žurnalistą, anot kai kurių ekspertų, nebeturi niekas.
N.Maliukevičius: deja, bet ne visos įkaitų dramos baigiasi sėkmingai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) dėstytojas, daktaras Nerijus Maliukevičius portalui lrytas.lt incidentą Minske įvardijo kaip apgalvotą karinės apgaulės strategiją. Jo teigimu, Lietuvos reakcija į šiuos įvykius turėtų apimti ne tik bandymus susigrąžinti pagrobtą žurnalistą, bet, pirmiausia, savo piliečių saugumo užtikrinimą.
„Tai yra akivaizdi apgaulės operacija, kurios dėka buvo įgyvendintas lėktuvo užgrobimas. Sovietų kariuomenė tokias apgaulės operacijas tradiciškai vykdydavo karinių invazijų metu. Tokia apgaulė buvo įgyvendinta ir Prahos pavasario metu, kuomet neva civiliniu lėktuvu į Prahą buvo siunčiami kariai. Tai yra karinės apgaulės pritaikymas prieš civilinį lėktuvą.
Suprantama, tai yra tragiška situacija pagrobtam žurnalistui, jo artimiesiems, šeimai, bet iš mūsų pozicijos svarbiausias akcentas turėtų būti mūsų piliečių saugumas. A.Lukašenkos veiksmai tiesiogiai buvo nukreipti prieš mūsų šalies, Europos Sąjungos, visų valstybių piliečius, kurie buvo tame lėktuve. Jie buvo paimti įkaitais, siekiant įgyvendinti A.Lukašenkos operaciją.
Šia prasme mūsų reakcija atitinkamai turėtų būti susijusi su mūsų piliečių ir mūsų valstybės saugumu. Tai reiškia, kad tokie veiksmai, kurie buvo pademonstruoti A.Lukašenkos, rodo mūsų visų piliečių nesaugumą virš Baltarusijos ir Baltarusijos teritorijoje.
Verta svarstyti klausimus, o kaip bus su visais kitais skydžiais virš Baltarusijos teritorijos, kuriuose bus mūsų piliečiai?“ – saugumo klausimą kėlė N.Maliukevičius.
Be to, anot jo, tarptautiniu lygiu dabar reikia įdėti visas pastangas, kad būtų sugrąžintas pagrobtas žurnalistas R.Pratasevičius. Tiesa, VU TSPMI dėstytojas pripažįsta, kad ne visos įkaitų dramos baigiasi sėkmingai.
„Kartais įkaitus pavyksta išvaduoti, o kartais ne. Deja, bet taip reikia pasakyti. Režimas paėmė dar vieną įkaitą, kurių Baltarusijoje jau yra pilni kalėjimai. Tai tampa užgrobėjo derybų objektu“, – portalui lrytas.lt sakė N.Maliukevičius.
Paklaustas, ką tokiose derybose mes galime pasiūlyti, ekspertas nurodė, kad „mes galime paaiškinti, kokias pasekmes tai sukuria A.Lukašenkos režimui, šeimai, verslui Europos teritorijoje ir panašiai“.
„Tai yra sudėtingas kelias ir nebūtinai jis atves į norimą rezultatą, bet negali režimas, jam artimas verslas įsivaizduoti, jog galima taip elgtis ir toliau prekiauti, keliauti, turėti verslus, atostogauti Vakaruose ir pan. Bet tai pasakydamas aš suprantu, kad tai absoliučiai priklauso nuo visų Vakarų politinės valios imtis kaip įmanoma griežtesnių priemonių.
Nes būtent neveiklumas, mūsų silpnumas skatina tokią agresiją“, – pažymėjo VU TSPMI dėstytojas.
Klausimų kelia ir „Ryanair“ veiksmai
Pasak N.Maliukevičiaus, pasipiktinimą kelia ir „Ryanair“ komunikacija šios krizės metu.
„Vien jau prisimenant jų pranešimą po lėktuvo išskridimo iš Minsko, kad neva trikdžiai panaikinti ir keleiviai grįžo, nors iš tikrųjų jie grįžo ne visi. Aš manau, kad tai tikrai kelia savotišką pasipiktinimą, bet iš kitos pusės, tai labai iliustratyvu, kaip Vakarų bendrovė žiūri į verslą būtent tokiose teritorijose ir kaip, deja, kaip ir visi kiti, ignoruoja saugumo iššūkius savo žmonėms“, – apgailestavo jis.
Kartu N.Maliukevičius išreiškė nuostabą, kad režimą kritikuojantys asmenys tik po lėktuvo užgrobimo incidento pradėjo suprasti esantys nesaugūs ir už Baltarusijos ribų.
„Tai turėjo būti akivaizdus faktas dar iki šio įvykio, taip pat ir opozicijos veikėjams, kurie turi asmeniškai rūpintis savo saugumu. Klausimas ir toms valstybėms, kurios priima juos – kaip užtikrinti jų saugumą? Nes, kaip pademonstravo tokie režimai, kaip Rusijos ar Baltarusijos, vykdomos tikslinės akcijos – nuodijimo, žudymo, bauginimo.
Tai akivaizdu, kad šitų žmonių saugumas, visų pirma, turėtų būti jiems patiems prioritetas“, – svarstė pašnekovas.
L.Jonavičius: galime įvesti didesnes sankcijas, bet režimui nelabai nuo to skaudės
Savo ruožtu VU TSPMI dėstytojas Laurynas Jonavičius portalui lrytas.lt teigė, kad reikšminga, tam tikrą poveikį daranti reakcija į „valstybinio terorizmo aktą“ būtų tik koordinuotas Vakarų valstybių atsakas. Tačiau net ir bendra Vakarų valstybių reakcija, galinti turėti šaliai skaudžių pasekmių, tikėtina, nepriverstų A.Lukašenkos režimo eiti į derybas ar keisti elgesį.
„Veiksmingas gali būti tik koordinuotas, bendras Vakarų valstybių atsakas. Ką gali padaryti Lietuva, tai bandyti telkti tą vieningą atsaką. Praktinių, dvišalio poveikio instrumentų, dėl kurių skaudėtų režimui, neturime. Taip, galime užsidaryti, neleisti skristi, įvesti didesnes nacionalines sankcijas. Problema ta, kad režimui nuo to nelabai skaudės.
Bijau, kad net koordinuotos sankcijos ar bendru Vakarų valstybių lygmeniu režimui įvesti apribojimai nebus tas veiksnys, kuris priverstų pakeisti elgesį, žengti žingsnį atgal ar eiti į kažkokias derybas“, – svarstė L.Jonavičius.
„Mano supratimu, jau pasiektas tas taškas, kada režimui rūpi tik pats režimas, ir visiškai nesvarbu, kiek žiauriai ar griežtai į jo elgesį reaguos Vakarai, kol tai nesukels fizinio, tiesioginio pavojaus asmeniniam A.Lukašenkos ir jo aplinkos saugumui“, – pridūrė politologas.
Visgi, L.Jonavičiaus teigimu, ir koordinuotas Europos Sąjungos valstybių atsakas nėra labai tikėtinas. „Bus koordinuoti pareiškimai. Reikia suprasti, kad realių poveikio instrumentų, kurie būtų teisėti, atitiktų tarptautinės teisės principus, Vakaruose galiojančias moralines ir etines normas nelabai daug turime“, – pabrėžė jis.
M.Laurinavičius: svertų paveikti A.Lukašenkos režimą turime, bet nenaudojame
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) analitikas Marius Laurinavičius portalui lrytas.lt pasakojo, kad yra daugybė poveikio priemonių, kurias Lietuva gali taikyti, tačiau pats svarbiausias klausimas – kam mes patys esame pasiryžę.
M.Laurinavičiaus teigimu, Lietuvos reakcija į šį įvyki verta dešimties balų, tačiau tolesni veiksmai priklausys nuo dviejų veiksnių – kokios paramos Lietuva sulauks tarptautinėje arenoje ir kam esame pasiryžę savo valstybės viduje.
„Daug kas priklausys ne tik nuo valdžios atstovų – prezidento, Vyriausybės, bet ir nuo mūsų visų. Jei įvardijame, kad tai yra teroristinis režimas, lėktuvo užgrobimas – valstybinio terorizmo aktas, tai ir elgtis su A.Lukašenkos režimu reikia kaip su teroristais. Tada iškyla klausimas, ar mes patys esame tam pasirengę.
Jei būtume tam pasirengę, tada turėtume svarstyti, ar apskritai įmanomas bet koks bendradarbiavimas su teroristiniu režimu. Čia kiltų klausimas dėl krovinių Klaipėdos uoste, dėl Lietuvos geležinkelių bendradarbiavimo su Baltarusija“, – vardijo M.Laurinavičius.
Analitikas pabrėžia, kad kova su teroristais visada turi savo kainą, tačiau veiksmingų poveikio priemonių Lietuva turi.
„Kai kas nors sako, kad neturime jokių svertų paveikti A.Lukašenkos režimą, tai yra visiška netiesa. Mes tiesiog tų svertų nenaudojame: nuo pačių įvairiausių sankcijų iki oro erdvės uždarymo, pačios Baltarusijos aviacijos draudimo įskristi į Europos Sąjungos oro erdvę, atjungimo nuo SWIFT (Tarptautinių tarpbankinių finansinių atsiskaitymų organizacija – aut.past.)“, – kalbėjo jis.
Anot M.Laurinavičiaus, per vieną dieną bet kokiomis priemonės režimo elgesio normų nepakeistume, tačiau jeigu norima apsisaugoti, Lietuva negali apsiriboti simbolinėmis sankcijomis.
„Kai kalbame apie terorizmą, kalbame apie apsisaugojimą nuo tų veiksmų. Jei norime apsisaugoti, reikia pradėti kažką daryti. Jei mes nieko nedarysime arba apsiribosime simbolinėmis sankcijomis, tokie įvykiai kartosis“, – pabrėžė analitikas.
Jo teigimu, jau pastebimas tarptautinės retorikos Baltarusijos atžvilgiu pokytis, tačiau lūžio tikėtis dar nereikėtų: „Kada Vokietija tai įvardina valstybiniu terorizmu aktu, tai yra tikrai didelis pokytis retorikos požiūriu. Tačiau tikėtis, kad jau dabar įvyko tas lūžis ir Europos Sąjungoje, NATO, apskritai Vakarai pakeis savo požiūrį į teroristinius režimus dar anksti.“
Vis dėlto, M.Laurinavičius pripažįsta, kad nors poveikio priemonių yra, tačiau tokių instrumentų, dėl kurių režimas dabar paleistų R.Pratasevičių, anot jo, neturi niekas, todėl žurnalisto likimas priklausys nuo režimo sprendimo:
„Nebūtinai jie turi nuspręsti jį fiziškai sunaikinti, vienaip ar kitaip – kalėjime ar po kokio nors šou teismo, tačiau tai tik spėlionės apie tai, ką planuoja teroristinis režimas (...) Labai tikėtina, kad jis jau dabar kankinamas, o jo gyvybei iš tiesų gresia didelis pavojus“.
Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį pranešė, kad jei Minsko oro uoste sulaikytas Baltarusijos opozicijos žurnalistas R.Pratasevičius nebus paleistas, Europos Sąjungos lygiu bus kalbama apie „labai rimtas sankcijas“.
Šalies vadovas ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis iš Atėnų į Vilnių skridusio keleivinio lėktuvo nutupdymą Minsko oro uoste pavadino valstybinio terorizmo aktu.
