Buvęs boksininkas Tadeušas Vasilevskis, kuriam dabar 56-eri, dėl stambaus kūno sudėjimo, nepaprastai ilgų rankų ir išraiškingo veido buvo gavęs Gibono pravardę.
Neretai užtekdavo pasakyti, kad santykių aiškintis atvyks Gibonas, ir daugeliui verslininkų imdavo drebėti rankos.
Nors Gibono vardu buvo mėgstama gąsdinti žmones, iš tiesų jis nebuvo agresyvus – net mėgdavo pasišaipyti iš savęs: viename savo butų vilnietis buvo prisikabinęs įvairių beždžionių nuotraukų.
Kadangi T.Vasilevskis nuolatos įsipainiodavo į įvairias istorijas, apie jį net ėmė sklisti anekdotai.
Priglobė „Vilniaus brigada“
T.Vasilevskis ėmė garsėti dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai po trečio teistumo už vagystes grįžo į laisvę.
Prieš tai jis buvo laikomas perspektyviu ir talentingu boksininku: būdamas 16 metų tapo SSRS „Dinamo“ draugijos čempionu.
Šiam vilniečiui buvo pranašaujama įspūdinga boksininko karjera, tačiau viską aukštyn kojomis apvertė vagystė, dėl kurios jis pateko į kalėjimą.
Po to T.Vasilevskis dar du kartus buvo teisiamas, o išėjęs į laisvę pateko į „Vilniaus brigados“ veikėjų akiratį.
Važiuodami pas verslininkus rinkti duoklių banditai į automobilį įsisodindavo T.Vasilevskį. Vos tik šis beveik dviejų metrų milžinas išlipdavo iš mašinos, dažnam verslininkui praeidavo bet koks noras spyriotis – iškart sutikdavo susimokėti.
Vis dėlto nors buvo daug informacijos apie „Vilniaus brigados“ smogikų žiaurumą, regis, niekas nebuvo girdėjęs, kad Gibonas pats primušė kokį nors verslininką.
Galbūt dėl to, kad T.Vasilevskis ypač dažnai šmėžuodavo reketininkų reiduose, tuometis krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius savo vėliau išslaptintoje pažymoje jį net buvo įvardijęs kaip „brigados“ smogikų būrio vado Igorio Tiomkino pavaduotoją.
Iš tiesų Gibonas niekada nevaidino reikšmingo vaidmens, tačiau nuolat įsipainiodavo į įvairias istorijas ir jo pravardė skambėdavo ypač dažnai.
Suguldė ant žemės
Įdomų nuotykį Gibonas patyrė 1991-ųjų gruodį. Prie Vilniaus senamiestyje tuomet veikusios kavinės „Pilėnai“ tarp kelių „Vilniaus brigados“ narių, kuriems vadovavo T.Vasilevskis, ir Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnų kilo konfliktas, net buvo paleisti keli šūviai į orą.
Tąsyk santykių išsiaiškinti nepavyko, vyrai išsiskirstė kas sau.
Bet tą patį vakarą parlamento apsaugininkai nutarė pamokyti Giboną ir jo draugus.
Apsiginklavę automatais apsaugininkai atvyko į „Lietuvos“ viešbutį, kuriame mėgdavo linksmintis „brigadiniai“, ir visus suguldė ant grindų. Gibonas bandė reikšti pretenzijas, tačiau gavo buože į dantis.
Girtas supainiojo namus
Praėjus vos kelioms savaitėms po incidento prie „Pilėnų“ T.Vasilevskiui vėl nepasisekė.
Jis girtas „Lietuvos“ viešbučio bare susipažino su mergina ir norėjo ją parsivežti į Valakampiuose esantį viešbutį, kuriame taip pat mėgdavo linksmintis „brigados“ smogikai.
Tačiau Gibonas supainiojo pastatus ir įsvirduliavo į netoliese esantį bendrabutį, kuriame gyveno Aukčiausiosios Tarybos apsaugininkai.
T.Vasilevskis kojos spyriu išlaužė pirmo pasitaikiusio kambario duris ir ėmė mylėtis su mergina.
Aistros įkarštyje į namus grįžo kambario gyventojas – Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus darbuotojas ir nustėro savo lovoje išvydęs besimylinčią porą.
Pareigūnas pasikvietė bendrabutyje gyvenusius kitus savo kolegas ir paguldė Giboną ant grindų. Šis dievagojosi, kad įvyko klaida, prašė nereikšti pretenzijų, net siūlė pinigų.
Šie Gibono akibrokštai vos nesukėlė „Vilniaus brigados“ karo su Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriumi.
Kalbama, kad nenorėdamas aštrinti konflikto tuometis Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vadovas Andrius Pečkys per premjero asmens sargybinį, kuris buvo pažįstamas su I.Tiomkinu, paprašė suorganizuoti susitikimą.
Toks apie penkias minutes trukęs I.Tiomkino ir Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus atstovo susitikimas esą tikrai įvyko ir vyrai nutarė neaštrinti santykių.
Įnešė palydovinį telefoną
Po žurnalisto Vito Lingio nužudymo policija „Vilniaus brigadai“ smogė lemiamą smūgį. Tada prevencine tvarka buvo sulaikyta daugybė „brigados“ narių.
Vienas pirmųjų už grotų tuomet atsidūrė T.Vasilevskis. Laisvėje likę draugai sugebėjo jam į kamerą perduoti (galbūt ne be pareigūnų žinios) tuomet retenybe buvusį palydovinį telefoną.
Galimas dalykas, jog tyrėjai galėjo paklausyti pokalbių ir gauti vertingos informacijos, kuri vėliau padėjo atskleisti nusikaltimą.
Bent jau tardymo metu T.Vasilevskis vienas pirmųjų davė oficialius parodymus, jog Borisas Dekanidzė yra „Vilniaus brigados“ vadeiva. Be to, Gibonas papasakojo ir apie savo susitikimą su, kaip vėliau paaiškėjo, žurnalistą nušovusiu Igoriu Achremovu.
Šis gyrėsi, jog buvo nuvykęs pas B.Dekanidzę į jo nuomojamą vilą Jūrmaloje.
Tiesa, V.Lingio žudikų teismo metu T.Vasilevskis savo parodymų išsigynė. Jis teigė, kad tardytojas jį blogai suprato ir neteisingai surašė protokolą.
Giboną pamatė pro langą
Nuteisus B.Dekanidzę ir kitus žurnalisto žudikus „Vilniaus brigada“ suskilo į kelias mažas grupuotes, kurios pradėjo kariauti dėl įtakos ir pinigų. Vilniuje nuolatos buvo pasikėsinama tai į vienos, tai į kitos grupuotės narį.
Paprastai po kiekvieno rimtesnio nusikaltimo policija nesismulkindama čiupdavo visus garsesnius buvusios „brigados“ narius.
Taip T.Vasilevskis tapo kone etatiniu areštinių klientu.
Iš pradžių po kiekvieno garsesnio nusikaltimo Gibonas bandydavo slėptis. Tačiau net ir besislėpdamas neišvengdavo anekdotinių situacijų.
Kartą policijos pareigūnai jau buvo praradę viltį surasti ieškomą Giboną, bet pro savo langą žvilgtelėjęs vienas sostinės policijos komisariato kriminalistas pamatė valiutos keityklos link judančią gerai pažįstamą kampuotą figūrą.
Po kelių minučių T.Vasilevskiui jau buvo užsegti antrankiai. Paaiškėjo, kad Gibonui staiga prireikė dolerius išsikeisti į litus ir jis pasirinko būtent tą valiutos keityklą, kuri yra priešais policijos komisariatą.
Į areštinę – su cigaretėmis
Po šio įvykio T.Vasilevskis nutarė nebesislapstyti. Vos tik sostinėje nugriaudėdavo sprogimas arba apšaudomas koks nors žmogus, Gibonas pasiimdavo du blokus cigarečių, dantų šepetėlį ir kartu su advokatu kulniuodavo į policijos komisariatą.
„Jeigu atėjai, pasakok, ką žinai“, – atvykėliui sakydavo tyrėjai.
Tačiau T.Vasilevskis nieko doro negalėdavo papasakoti, nes nusikaltimo metu esą būdavo visiškai girtas. Taip po paros areštinėje tekdavo Giboną paleisti.
Demaskavo policijos agentas
Pomėgis lemiamu momentu prisigerti iki sąmonės netekimo vėliau T.Vasilevskį išgelbėjo nuo ilgų kalėjimo metų – tik per plauką jis nepateko į teisiamųjų suolą dėl užsakomųjų žmogžudysčių.
1998 m. jis buvo sulaikytas kartu su dar keturiais po V.Lingio nužudymo susilpnėjusios „Vilniaus brigados“ nariais. Kompanija buvo įtariama savo buvusio bendrininko Eugenijaus Svirnelio, pravarde Geniukas, nužudymu.
Iš tiesų šią žmogžudystę suvaidino policijos pareigūnai. Jie į grupuotę, kuriai priklausė ir T.Vasilevskis, buvo įterpę savo agentą Adamą. Šis gavo pasiūlymą užsienyje surasti samdomą žudiką, kuris turėtų nužudyti buvusį bendrą Geniuką.
Grupuotės susitikimuose buvo smulkiai aptariamos būsimos žmogžudystės detalės. Adamas už samdomo žudiko suradimą net gavo avansą – apynaujį gaujos nario Viačeslavo Zaboronoko, pravarde Kozlikas, visureigį „Jeep Grand Cherokee“.
Suvaidino nužudymą
1998 metų birželį civiliškai apsirengę pareigūnai pagrobė gatvėje einantį E.Svirnelį ir nuvežė į slaptą butą.
Ten jam buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas buvusių bičiulių sąmokslas.
Apie tai, kad E.Svirnelį pareigūnai laiko slaptame bute, nežinojo net jo artimieji. Jie kreipėsi į policiją, kad būtų pradėta vyriškio paieška.
Po kelių dienų policijos agentas Adamas gaujos nariams parodė nuotraukas, kuriose užfiksuotas į duobę įmestas krauju pasruvęs esą negyvas E.Svirnelis.
Užsakovai patikėjo ir pradėjo švęsti. Degtinė liejosi laisvai ir vyrai aptarinėjo, kad reikėtų nužudyti dar vieną konkurentą.
Po kelių dienų įtariami žmogžudystės užsakovai buvo sulaikyti.
Bet Gibonui ir šįkart pavyko išvengti įkalinimo, nes esą paaiškėjo, kad į visus susitikimus, kai buvo aptariamas nužudymo planas, jis ateidavo girtas ir iš karto užmigdavo.
Kaltas, nes buvo šalia?
Po šio įvykio T.Vasilevskis apsiramino. Jis pradėjo sportuoti, mažiau girtauti.
Bet išvengti komiškų situacijų jam nepavykdavo. Kartą jo kompanija sukėlė konfliktą vienoje degalinėje. Kai T.Vasilevskis išėjo parūkyti į lauką, jo bičiulis sumušė degalinės operatorių. Šis pasiskundė policijai ir visa kompanija buvo sulaikyta. Gibonui buvo pareikšti kaltinimai, esą jis kumščiu trenkė į kasos aparatą.
„Jeigu būčiau trenkęs, tas aparatas būtų į šipulius subyrėjęs“, – tuomet teisinosi T.Vasilevskis.
Vis dėlto T.Vasilevskis atsidūrė areštinėje, o byla buvo perduota teismui. Ir tik teismo proceso metu pavyko įrodyti, kad T.Vasilevskis nekaltas.
Bendrovėje „Auksinis asilas“ vadybininku įsidarbinęs Gibonas pastarąjį kartą įkliuvo 2012 metais, kai verslininkui Modestui Anusauskui pardavė dozę kokaino.
Už šį nusikaltimą jis buvo nubaustas 3 metų laisvės atėmimu. Teismas atsižvelgė į tai, kad T.Vasilevskis dirba, rūpinasi kartu gyvenančiu neįgaliu tėvu.
