Tiesa, prie eitynių organizavimo prisideda ir prieš kelerius metus Kaune susikūrusi kairioji Gegužės 1-osios profesinė sąjunga, garsėjanti ne viena protesto akcija prieš darbdavius, aršiai ginant darbuotojų teises.
Profsąjungos atstovai portalui lrytas.lt patvirtino, kad yra vieni iš šių eitynių organizatorių ir būtent jie kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydami suteikti joms leidimą.
Savo ruožtu Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras portalui lrytas.lt nurodė, kad prašymą išduoti leidimą eitynėms gavo, tačiau esą iškilo nesklandumų dėl organizatorių pasirinktos eitynių vietos.
„Gegužės 1-osios profesinė sąjunga prašė savivaldybės išduoti leidimą rengti eitynes rugsėjo 4 dieną, kurios prasidėtų Rotušės aikštėje ir tęstųsi iki Nepriklausomybės aikštės. Pranešime nurodytas planuotas dalyvių skaičius – 3000 žmonių.
Kauno miesto savivaldybė informavo organizatorius, kad toks maršrutas neįmanomas fiziškai dėl tuo metu numatytų kapitalinio remonto darbų Vilniaus gatvėje, kuri bus uždaryta“, – portalui lrytas.lt sakė savivaldybės atstovas.
Paprašius patikslinti, ar Kauno miesto savivaldybė ruošiasi išduoti leidimą šioms eitynėms, P.Keras konkretaus atsakymo neturėjo. Jo teigimu, kiekviena situacija, kai prašoma išduoti leidimus tam tikriems renginiams, vertinama individualiai.
„Kiekvieną renginių organizatorių prašymą savivaldybė nagrinėja teisės aktų nustatyta tvarka. Išduodant leidimus, visais atvejais svarbu įvertinti nemažai konkrečių aplinkybių, todėl tai būtų sprendžiama tik sulaukus organizatorių kreipimosi“, – raštu portalui lrytas.lt atsiųstame atsakyme rašė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Paskelbė datą ir pagrindinius šūkius
Informacija apie rugsėjo 4 dieną Kaune rengiamas eitynes pasirodė minint Tarptautinę kovos su homofobija, bifobija ir transfobija dieną.
„Šia proga norime priminti valdžios institucijoms, verslams ir organizacijoms, kad ši diena nėra apie „toleranciją“ – tai diena prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją – tad prieš toleranciją neapykantai ir priešiškam nusistatymui. Neapykantos kalba ir kurstymas nėra nuomonė – tai turi realių ir skausmingų padarinių mūsų gyvenimams ir saugumui.
Todėl turime stengtis ne „sutilpti“ visi ir gerbti „visas“ „nuomones“, o aktyviai kovoti su ir pasmerkti homofobijos, bifobijos ir transfobijos apraiškas. Kviečiame visus „netelpančius“ rugsėjo 4-ąją kartu žygiuoti, nes #MesEsameVisur“, – tokiu įrašu „Kaunas Pride“ feisbuko paskyroje pasidalijo vieni iš eitynių organizatorių.
Iki trečiadienio šiuo renginiu feisbuke susidomėjo ir nurodė, kad jame dalyvaus per 2,6 tūkst. žmonių. Pažymima, kad leidimas eitynėms šiuo metu derinamas su Kauno miesto savivaldybe.
Organizatoriai renginio aprašyme pateikė ir pagrindinius savo šūkius, kurie prasideda žodžiais „Mes esame visur“.
„Mes esame visur, todėl nenorime slėptis. Mes esame visur, todėl norime laisvai gyventi savo gyvenimus be patyčių parduotuvėje, darbe, šeimos šventėse, be smurto gatvėje ir mokykloje. Mes esame visur, todėl neleisime prisidengiant tradicinėmis vertybėmis spręsti už mus.
Mes esame visur, todėl reikalaujame teisinių ir socialinių garantijų visiems, nediskriminuojant pagal šeiminį statusą, lytinę tapatybę ar seksualinę orientaciją. Mes esame visur, todėl nebepakęsime neapykantos dangstymo „žodžio laisve“, – skelbiama renginio aprašyme.
Paskelbė manifestą su reikalavimais
Šeštadienį, kol Vilniuje vyko kontroversiškai vertinamas „Didysis šeimų gynimo maršas“, vieni iš eitynių organizatorių „Kaunas pride“ paviešino ir savo manifestą, kuriame nurodo pagrindinius reikalavimus. Jie apima atskiras sritis, tokias, kaip pagarba asmeniniam gyvenimui, lytinis švietimas, socialinė ir sveikatos apsauga, translyčių asmenų teisės.
Prie reikalavimo gerbti LGBTQ+ bendruomenei priklausančių žmonių asmeninį gyvenimą nurodoma, kad jie yra verčiami slėpti savo jausmus, patirti nuolatines patyčias ir nepripažinimą.
„Mes esame visur, todėl norime laisvai gyventi savo gyvenimus, nenorime nuolatinių patyčių parduotuvėje, darbe, šeimos šventėse, nenorime smurto gatvėje ir mokykloje. Tokie norai yra elementarūs kiekvieno žmogaus norai. Pagarba asmeniniam gyvenimui yra pripažinimas, kad kiekvienas ir kiekviena turi teisę į meilę, rūpestį ir atsakomybę be primestų lūkesčių, kas yra normalu ar tradiciška“, – tvirtinama manifeste.
Kalbėdami apie lytinį švietimą, manifesto autoriai pabrėžia reikalaujantys mokslu, o ne dogmomis paremto švietimo.
„Mes esame visur, todėl norime mokyklose, kolegijose ir universitetuose mokytis apie LGBTQ+ bendruomenę ir skirtingas orientacijas, lytines tapatybes ir išraiškas. Norime mokytis apie LGBTQ+ bendruomenės istoriją, kultūrą ir kovą už lygias teises. (...)
Norime, kad visuomenė būtų šviečiama apie skirtingus jos narius ir nustotų kvestionuoti mūsų teisę egzistuoti. Norime daugiau informacijos apie visuomenės įvairovę, užkertančios kelią neišmanymui ir neapykantai“, – skelbia manifestas.
Prie socialinės ir sveikatos apsaugos reikalavimų įvardijamas nenoras slėptis tam, kad būtų lengviau įsidarbinti ar neprarasti darbo.
„Reikalaujame užtikrinti LGBTQ+ žmonių apsaugą nuo diskriminacijos darbe bei įtraukti lytinę tapatybę ir lyties raišką į teisės aktus kaip nediskriminavimo pagrindus. Mes esame visur ir reikalaujame socialinių garantijų visiems, nediskriminuojant pagal šeiminį statusą.
Reikalaujame, kad teisė į santuoką, partnerystę ir įvaikinimą būtų užtikrinta nepaisant partnerio lyties. Mes esame visur, bet sveikatos priežiūros srityje nuolatos susiduriame su diskriminacija dėl savo lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos. Žmogaus orumą užtikrinanti sveikatos apsauga turi būti prieinamos visiems.
Mes esame visur ir norime kompetentingos psichologinės pagalbos iš visų psichikos sveikatos specialistų, o ne tik palankių LGBTQ+ bendruomenei. Mums nusibodo girdėti iš žmonių, kurie mūsų nepažįsta, kad esame ligoniai. Mums nusibodo, kad tokį patį šlamštą turime girdėti iš žmonių, kurie turi suteikti mums psichologinę pagalbą“, – rašo eitynių organizatoriai.
Galiausiai, manifesto autoriai nurodo ir reikalavimus translyčių asmenų atžvilgiu:
„Reikalaujame reglamentuoti orų lyties keitimą teisės aktais ir priimti sveikatos paslaugų teikimo translyčiams asmenims aprašą. Mes esame visur ir norime turėti teisę į privatumą. Nenorime pasakoti savo gyvenimo istorijos kaskart pateikdami asmens dokumentą.
Reikalaujame, kad nereikėtų kreiptis į teismą, jog gautume asmens dokumentus, atitinkančius mūsų lytinę tapatybę. Mes esame visur, bet ne visų mūsų vardai „legalūs“ – reikalaujame teisės pasirinkti norimą vardą, neskirstant jo pagal lytį ir „geros moralės normas“.
Norime lygiavertiškai dalyvauti viešajame gyvenime ir būti vadinami savo, o ne kažkieno kito mums primestu vardu. Mes esame visur ir mūsų egzistavimas nėra patologija – mūsų trans tapatybės nėra „psichikos ir elgsenos sutrikimas“. Psichiatro diagnozė neturėtų būti privaloma mūsų orumui ir teisėms užtikrinti.“
„Noras tildyti žmones, kurie patiria smurtą ir patyčias, noras mus paversti priešais, kai reikalaujame elementarios pagarbos, yra dar viena smurto išraiška, neleidžianti mums gyventi oriai“, – tokiais žodžiais užbaigiamas manifestas.
