„Tokia būdavo tradicija – pirmajame aušte padėdavome nuotrauką, nekrologą, uždegdavome žvakeles. Taip būdavo pagerbiami ir ligoninėje nebedirbantys žmonės. Pasirodo, dabar taip elgtis nevalia“, – piktinosi su lrytas.lt žurnalistu anonimiškai kalbėję medikai.
Žvakes deginti – nevalia
Šią žinią netekties prislėgtiems medikams pranešė ligoninės psichologė, patikinusi, jog būtent taip elgtis rekomenduoja patvirtintos metodikos. Su žurnalistu kalbėję medikai patikino, kad su tokiais nurodymais susidūrė pirmą kartą.
RŠL viešųjų ryšių specialistė Sonata Tenytė pripažino, kad situacija tikrai yra tokia, bet pažymėjo, jog žmonėms gedėti nėra draudžiama: „Iš tikrųjų kilo toks klausimas, nutarėme remtis psichologų ir psichiatrų rekomendacija, kad nusižudžius žmogui kolektyve neskatinti didesnės įtampos. Todėl nutarėme to (gedulo atributų. – Aut. past.) atsisakyti.“
Ligoninės atstovė pažymėjo, kad darbuotojams suteikta galimybė gedėti, išreikšti pagarbą kolegei: „Su ja artimiau bendravusiems žmonėms leista darbo metu nuvykti į šermenis, laidotuves, bus pakoreguoti darbo grafikai.“
Renka medžiagą ministerijai
Savaitgalį pasklidus žiniai apie iš gyvenimo pasitraukusią gydytoją ir jos atleidimo aplinkybes, buvo užsiminta apie neva jos padarytus šiukščius darbo pažeidimus, tariamą dokumentų klastojimą.
Paklausta, ar gegužės 6 d. gydytoją atleidę RŠL administracijos atstovai kreipėsi į teisėsaugą dėl galimų nusikaltimų, S.Tenytė išsisuko nuo atsakymo.
Viešųjų ryšių specialistė paaiškino, kad ligoninė renka visą medžiagą ir ją perduos steigėjai Sveikatos apsaugos ministerijai.
Persekiojo ne vienerius metus
Iš gyvenimo pasitraukusios medikės kolegos lrytas.lt žurnalistui anonimiškai liudijo, kad gydytoja nebeištvėrė metų metus besitęsusio psichologinio smurto. Medikę žemino ir aukštesnes pareigas užimantys asmenys, ir jos bendraamžiai.
Pasak šaltinių, gydytoja paliko atsisveikinimo laišką, kuriame įvardijo kaltininkus – RŠL dirbančius keturis vadovaujančius asmenis.
Nusižudžiusios gydytojos namiškiai kreipsis į prokuratūrą, kad prieš teismą stotų ir būtų nubausti kaltieji.
„Tai tęsėsi ne vienerius metus, nes tiesūs, sąžiningi ir atviri žmonės nėra mėgstami, jie dažnai laikomi rakštimi, kuria skubiai reiktų atsisveikinti, – pasakojo šaltiniai. – Šią situaciją galima palyginti su stirnos medžiokle, kai ją persekioja pora dešimčių medžiotojų ir pusšimtis medžioklinių šunų.“
Gydytoja stebino drąsa
Pasak pašnekovų, jauna gydytoja taikiniu tapo dėl pernelyg drąsiai išsakomos nuomonės, pastebėjimų dėl galimų nesutapimų darbo apskaitos žurnale, be to, būdama puiki specialistė ji drįso įvardinti vyresnių ir daugiau patirties turinčių kolegų klaideles.
Pasak pašnekovų, į atvirą kovą stoti nepabūgusi gydytoja buvo kreipusis į darbo ginčų komisiją, rašė raštus Darbo inspekcijai, kitoms valstybinėms institucijoms, bet visur atsimušė į abejingumo sieną.
Darbo ginčų komisijoje ji buvo arti pergalės, bet galiausiai sutiko pasirašyti taikos sutartį. „Netrukus ji sulaukė atsakomojo smūgio – neva klastojo dokumentus, nors tikrai nepakenkė nė vienam pacientui, neturėjo ir neieškojo sau finansinės naudos,“ – kalbėjo medikai, užsiminę, kad buvo renkami net slaugytojų parašai.
Papiktino paleisti gandai
Šiauliečius medikus pribloškė paskleista žinia apie šviesaus atminimo kolegės neva turėtus psichikos sutrikimus. Tai jie pavadino visišku absurdu.
Jauna gydytoja dirbo ne tik Šiauliuose, bet ir Kaune, rašė mokslinius darbus. Artimiausia aplinka žinojo apie Vokietijoje gyvenantį draugą. Medikė, matyt, planavo išvažiuoti į užsienį – nuolat mokėsi vokiečių kalbos.
„Ji niekada nesirgo raide F koduojamomis ligomis. Tokios kalbos yra apgailėtinas melas“, – piktinosi medikai.
Gydytojai priteisė kompensaciją
Prieš pusantrų metų apie psichologinio spaudimo problemas RŠL buvo prabilusi 35 metus šioje gydymo įstaigoje išdirbusi kardiologė Danutė Andrulienė. Darbovietę priverstinai pakeitusi medikė neslėpė nusivylimo ir darbdavio, ir ministerijos atsainiu požiūriu – ji jokios pagalbos nesulaukė.
Gydytoja iš darbo buvo priversta išeiti dėl nesutarimų su RŠL vadovų itin palaikoma naująja Širdies ir kraujagyslių centro vadove.
Konfliktas tęsėsi dvejus metus, kol galiausiai D.Andrulienė kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Ji medikei priteisė 500 eurų kompensaciją už sutrikdytą sveikatą.
Tiesa, RŠL atstovai aiškino, kad kaltę pripažino iš kompensaciją mokėjo tik iš pagarbos jau buvusiai darbuotojai, kuri pati kalta, kad nesutiko teikti daugiau ambulatorinių paslaugų.
