Lietuvos karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė mano, kad didžiausios socialdemokratų problemos kilo dėl to, kad senieji partijos politikai nesugebėjo laiku užleisti vietos jauniems potencialiems lyderiams, todėl šiuo metu susiduriama su atsinaujinimo problema. J. Novagrockienė taip pat pažymi, kad pagrindinis darbas, kuris šiuo metu laukia stipriausios kairiosios partijos įvaizdį siekiančių susigrąžinti LSDP politikų, bus bandymas atsikovoti regionų rinkėjus iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS).
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis džiaugiasi, kad pirmąją pirmininkę moterį išsirinkę socialdemokratai pagaliau išsižada partijoje vyravusio patriarchalizmo. Jis teigia, kad V. Blinkevičiūtės išrinkimas partijos pirmininke gali būti laikomas tam tikra šviesos properša tamsiame socialdemokratų krizės debesyje, tačiau tai jokiu būdu dar nereiškia, kad LSDP jau išsprendė savo vidines problemas. VDU filosofas pažymi, kad socialdemokratams bus itin sunku suformuoti inovatyvią ir patrauklią kairiąją retoriką, kadangi bijoma užimti aiškias vertybines pozicijas kairiesiems svarbiausiais klausimais.
„Socialdemokratams suformuoti ką nors naujo arba reikšmingo bus sunku vien todėl, kad jie patys bijo savo pačių šešėlio. Patys nelabai supranta, kam bando atstovauti. Ko gero, daugeliu atvejų jiems teks sąžiningai pritarti liberalams dėl seksualinių mažumų, dėl partnerystės. Tai yra klausimai, kuriuos Europoje, visų pirma, kelia socialdemokratai, bet šiuo atveju lyderystė atiduota liberalams“,– Eltai sakė G. Mažeikis, kartu akcentuodamas, kad LSDP prarado galimybes užimti lyderiaujančią politinę poziciją ne tik mažumų, tačiau ir dirbančiųjų teisių klausimais, kadangi ilgą laiką valdžioje buvę socdemai tiesiog prarado gebėjimą bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis ir ginti darbuotojus nuo išnaudojimo.
Filosofas sutinka, kas socialdemokratų problemas pagilino ir tai, kad LSDP siekė formuoti skirtingas komunikacines žinutes, regionuose keliant daugiau ekonominius klausimus, o miestuose kartais pasisakant ir žmogaus teisių temomis. Visgi G. Mažeikis pažymi, kad toks komunikacinių žinučių skirstymas buvo klaida, kadangi tiek ekonominiai, tiek žmogaus teisių klausimai yra vienodai svarbūs tiek regionuose, tiek miestuose.
„Pats savaime šis skirstymas, ką kalbėti regionams ir ką miestams, yra klaidingas, absurdiškas. Išnaudojimas vienodai pasireiškia ir miestuose, ir regionuose, tik jo principai ar būdai yra kitokio pavidalo. Žmogaus teisių klausimas regionuose yra nė kiek ne mažiau svarbus nei miestuose“,– mano VDU filosofas.
Tuo metu J. Novagrockienė tvirtina, kad socialdemokratams būtina atrasti naują idėjinę nišą bei metodą, kaip susigrąžinti regionų rinkėjų palaikymą, kadangi šiuo metu šiai partijai itin sudėtinga išsiskirti nuo pagrindinių konkurentų. Visgi politologė pažymi, kad tai padaryti bus ypač sunku, kadangi V. Blinkevičiūtė, kaip ir buvęs LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, prieš Seimo rinkimus nėjo jokių pareigų Lietuvos nacionalinės politikos lauke.
„Jiems dabar labai svarbu susirasti nišą. Jie socialinėje politikoje atkartoja tai, ką kalba visos politinės partijos, tai nebent jie atrastų tarpinį variantą tarp tradicinių konservatyvių ir tokių radikalių Laisvės partijos pareiškiamų pozicijų. Tai nebent jie atras aukso vidurį“,– teigia J. Novagrockienė, pažyminti, kad būtent regionai, kuriuose LSDP neblogai pasirodė per savivaldos rinkimus, yra jų pagrindinė viltis. Tačiau politologė akcentuoja, kad tai nebūtinai reiškia kalbėjimą vien ekonominiais klausimais, išsižadant žmogaus teisių temų, kadangi Seimo rinkimų rezultatai ir palaikymas Laisvės partijai parodė, kad šie klausimai yra svarbūs ne tik miestams.
„Netgi už Laisvės partiją balsavo kai kuriuose regionuose, ir jie gavo nemažai balsų. Taip sakant, ir ten yra grupės, kurioms rūpi tokios postmoderniosios žmogaus teisės“,– mano Karo akademijos profesorė.
LSDP itin pakenkė „valdžios partijos“ įvaizdis
Eltos kalbinti akademikai sutinka, kad LSDP ilgalaikis buvimas valdžioje sutrukdė jiems užauginti jaunesnę politinių lyderių kartą. Be to, G. Mažeikis akcentuoja, kad būtent sprendimas išsilaikyti valdančiojoje koalicijoje ir bendradarbiavimas su valstiečiais po 2016 metų Seimo rinkimų lėmė tai, kad būtent LVŽS suformavo savo, kaip kairiosios partijos, įvaizdį.
„Jeigu prisiminsime, kada įvyko Socialdemokratų partijos skilimas į Kirkilo ir Palucko sekėjus, tai tas skilimas įvyko tuomet, kai socialdemokratai buvo valdančiojoje koalicijoje su valstiečiais. Socialdemokratų bendruomenė pareiškė labai gilų nepasitikėjimą tokia koalicija, jos kenksmingumu todėl, kad socialdemokratai atidavė visus savo kozirius valstiečiams, kurie tuo metu puikiai perėmė socialinę dienotvarkę, ir daugelis kritikų pasakė, kad tokia koalicija labiausiai kenkia LSDP“,– kalbėjo filosofas, kartu pažymėdamas, kad V. Blinkevičiūtės kritišką retoriką dėl galimybių šiuo metu jungtis į opozicinę koaliciją su LVŽS ir Darbo partija jis vertina kaip tam tikrą pozityvumo ženklą.
„Jungtis su Darbo partija iš viso yra klaikus pasiūlymas“,– įsitikinęs G. Mažeikis.
Tačiau J. Novagrockienė pažymi, kad ilgalaikis LSDP buvimas valdžioje kartu užkirto kelią partijos atsinaujinimui, o vienintelis perspektyvus politikas socialdemokratų gretose, jos nuomone, yra Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
„Ši partija turi problemą, kad taip ir nesurado kažkokio jaunimo, kurie galėtų pakeisti vyresnius, kurie laiku neužleido vietos, ir tai būtų labai naudinga. Kitaip sakant, jie savo laiką jau prarado, kai galėjo surasti jauną žmogų, nors, aišku, yra vienas jaunas potencialus lyderis – Mindaugas Sinkevičius“,– mano Karo akademijos profesorė.
V. Blinkevičiūtė simbolizuoja LSDP vidinę pergalę prieš patriarchalizmą
Visgi G. Mažeikis šiek tiek pozityviau vertina socialdemokratų atsinaujinimo galimybes, kadangi būtent išrinktąją pirmininkę palaikė nemažai jaunesnių LSDP narių. Tačiau VDU filosofas labiausiai džiaugėsi dėl to, kad europarlamentarė tapo pirmąja moterimi socialdemokratų pirmininke.
„Tai, kad socialdemokratų partijos pirmininke išrinkta moteris, yra labai geras ženklas. Mane, ko gero, labiausiai džiugina būtent tai, kad galų gale socialdemokratai įveikė savo patriarchalizmą, kuris tęsiasi jau labai ilgai“,– sakė G. Mažeikis.
Tuo metu J. Novagrockienė nemano, kad tai yra koks nors išskirtinis LSDP laimėjimas, o veikiau, priešingai, bendra tendencija, kuriai socialdemokratai tiesiog nebegalėjo priešintis.
„Greičiau įžvelgiu feminizacijos tendenciją, kuri dabar apskritai būdinga ir mūsų valdančiajai koalicijai. Socialdemokratai tiesiog ėjo tuo pačiu keliu. Aišku, ne tik dėl to, kad ji yra moteris“,– teigė J. Novagrockienė, kartu pažymėdama, kad vienintelis reikšmingas V. Blinkevičiūtės pranašumas prieš Juozą Oleką buvo jos pozityvesnis vertinimas ir geresnis įvaizdis visuomenėje.
ELTA primena, kad sekmadienį vakare paskelbta, jog LSDP pirmininko rinkimus laimėjo 56 proc. balsų surinkusi V. Blinkevičiūtė. Jos konkurentą Juozą Oleką palaikė 44 proc. partijos narių. Rinkimuose iš viso dalyvavo 51,9 proc. partijos narių.
LSDP pirmininko rinkimai vyko gegužės 3 – 9 dienomis. Naujai išrinktos pirmininkės įgaliojimai prasidės rinkimų rezultatus patvirtinus partijos suvažiavime gegužės 29 dieną.
Naujoji LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė 2000–2008 m. ėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas. 2004 m. kaip Naujosios sąjungos kandidatė siekė Lietuvos Respublikos prezidento posto, tačiau liko ketvirtoje vietoje. 2004–2009 m. – Seimo narė. Nuo 2009 m. jau trečią kadenciją dirba Europos Parlamente.
LSDP pirmininką dvejų metų kadencijai rinko visi partijos nariai. Jis tiesiogiai renkamas trečią kartą. Iki 2017 m. socialdemokratų partijos vadovai buvo renkami suvažiavimuose.
Kandidatus į LSDP pirmininko postą iki kovo 28 d. galėjo kelti visi partijos skyriai. J. Oleko kandidatūrą siūlė 22, o V. Blinkevičiūtės – 13 partijos skyrių.
Rinkimuose taip pat ketino dalyvauti, tačiau dar prieš jų pradžią pasitraukė Vilniaus universiteto politologas Liutauras Gudžinskas ir Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
