Palanga, pagaliau pasiryžusi atsikratyti pačiame kurorto centre sovietų karių palaidojimo vietoje stūksančio paminklo su draudžiamais Sovietų Sąjungos simboliais, susidūrė su netikėta kliūtimi.
Paaiškėjo, kad savivaldybei pertvarkyti antkapinio paminklo komplekso nevalia, nes jį saugo Lietuvos valstybė.
Kelių metrų aukščio obelisko formos marmuro plokščių paminklas su kūju ir pjautuvu, sovietinėmis žvaigždėmis nusagstytos plokštės, kuriose iškaltos palaidotųjų pavardės, betoninės vazos, amžinosios ugnies aukuras ir net kompleksą nuo likusio skvero atskirianti akmenų mūro tvora jau beveik 30 metų įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.
Nori kurti bendrą erdvę
Palangos savivaldybė yra sumaniusi pertvarkyti visą priešais bažnyčią esančią aikštę.
Jau šio mėnesio pabaigoje architektai turi pateikti pasiūlymus, kaip atnaujinti skverą, kuriame yra partizanų generolui Jonui Žemaičiui skirtas paminklas ir sovietinių karių palaidojimo vieta.
„Šis 12 arų plotą užimantis memorialas yra tarsi neegzistuojanti miesto teritorija, kuri netraukia nei poilsiautojų, nei palangiškių.
Pertvarkydami šią vietą neketiname liesti čia palaidotų palaikų. Mes norėtume pašalinti visus masyvius statinius, juos pakeisti kukliomis informacinėmis lentelėmis be jokios sovietinės simbolikos ir šlovinančių įrašų.
Čia turėtų atsirasti suoliukų, gėlynų, kad ši vieta būtų lankoma ir trauktų žmones pailsėti medžių pavėsyje.
Būsimosios vientisos erdvės pagrindinis akcentas turi būti didingesnis J.Žemaičio atminimo įamžinimas, o ne sovietinis obeliskas su draudžiamais simboliais“, – apie kurorto planus pasakojo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Laukia valstybės žingsnio
Bet net ir turėdami skvero pertvarkymo projektą palangiškiai negalėtų pradėti jokių darbų, kol sovietinių karių paminklo kompleksas išliks kaip Kultūros vertybių registro objekto vertingoji savybė.
Anot Š.Vaitkaus, Lietuvos valstybė seniai turėjo atsikratyti tokios gėdos – saugoti okupacinę valstybę šlovinančius simbolius, kurie neturi nieko bendro su žuvusių karių kapavietėmis: „Kultūros paveldo departamento vadovai, Vyriausybės ir Seimo nariai kasmet lankosi Palangoje, džiaugiasi tikraisiais mūsų kultūros paveldo paminklais – šalia atkurtu kurhauzu, restauruota bažnyčia.
Negi jiems akių nebado miesto centre išlikęs okupacinės valstybės simbolis, kuris yra priešais Nepriklausomybės Akto signatarams skirtą skverą?“
Neišgirdo ir V.Landsbergio
Iš naujo įvertinti tokių memorialų saugojimo tikslingumą šalies paveldosaugininkai nesiryžo net ir po to, kai dėl Palangoje esančio obelisko priekaištus viešai yra pareiškę žinomi šalies žmonės.
Didžiausiame šalies kurorte stovintis rusų karių paminklas prieš 10 metų buvo užkliuvęs ir konservatorių patriarchui Vytautui Landsbergiui.
Okupantų garbei pastatytą paminklą jis pavadino sovietiniu reliktu ir įgėlė Palangos valdžioje esantiems konservatoriams: „Teigiama, kad miesto valdžia Palangoje neblogai tvarkosi, tačiau nesuprantu, kodėl jai iki šiol neparūpo tos kapinės.“
V.Landsbergis siūlė sovietų karių palaikus perlaidoti prie stačiatikių cerkvės, esančios atokiau kurorto centro.
Matyt, nenorėdama erzinti Rusijos ir pagarsėti kaip rusakalbiams priešiškas kurortas, Palanga iš karto atsisakė minties perlaidoti karių palaikus kitoje vietoje. Tačiau atlikti visos aikštės rekonstrukciją buvo žadama dar prieš 6 metus.
Monumentus saugo nuo Rusijos?
Kaip atsitiko, kad Rusijos okupaciją patyrusi Lietuva teisės aktais saugo šios valstybės ideologinį palikimą?
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę sovietmečiu valstybės saugomų objektų sąraše miestuose buvusios karių palaidojimo vietos automatiškai buvo perkeltos ir į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Likusios sovietų karių palaidojimo vietos, kurių visuose šalies miestuose ir rajonuose iš viso yra apie pusantro šimto, vėliau į Lietuvos kultūros vertybių registrą buvo įrašytos siekiant jas apsaugoti nuo Rusijos savivalės tvarkant šias erdves.
„Prieš 20 metų Rusijos ambasada savo lėšomis aktyviai ėmėsi atnaujinti palaidojimo vietas. Tačiau kas ir kaip pertvarkoma, niekas nežiūrėjo, nes savivaldybės į tai nesikišo. Darbus atlikdavo ambasados parinkti rangovai, kurie būdavo susiję su Rusijos valstybe.
Todėl visos palaidojimo vietos buvo įtrauktos į registrą siekiant, kad ambasados sumanyti pokyčiai privalomai būtų derinami bent su paveldosaugininkais“, – aiškino Kultūros paveldo departamento (KPD) Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vedėja Rita Kuncevičienė.
Apsaugojo ir nuo pokyčių
Tačiau ir to pasirodė negana. Paveldosaugininkai atkreipė dėmesį, kad atnaujinant memorialus be jokių tyrimų kai kuriose vietose buvo bandoma gerokai padidinti ten įrašytus palaidotų karių skaičius.
R.Kuncevičienė mano, kad taip buvo siekiama sureikšminti šiuos monumentus.
Kad palaidojimo vietose šeimininkauti ėmę Rusijos atstovai savo nuožiūra negalėtų nieko keisti, vertingosiomis savybėmis buvo pripažintos lentos su palaidotųjų pavardėmis, fiksuotas palaikų skaičius ir dėl viso pikto antžeminiai statiniai – monumentai, betoniniai paminklai, stelos, obeliskai kartu su visais ideologiniais įrašais ir sovietine simbolika.
Kaip paaiškino R.Kuncevičienė, taip buvo pasielgta todėl, kad jų nebūtų galima savavališkai keisti, padidinti ar daryti naujų įrašų.
Bet saugantis Rusijos savivalės šitaip liko surištos sovietinių simbolių atsisakyti norinčių savivaldybių rankos.
Saugomi ir sovietų simboliai
Tiesa, toks perdėtas paveldosaugininkų atsargumas visai nebeteko prasmės prieš penkerius metus įteisinus užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymo taisykles.
Pagal jas palaidojimo vietų iniciatoriai ir finansuotojai tik skiria lėšas, o pačius darbus organizuoja ir konkurso būdu rangovą parenka savivaldybės.
Tokia tvarka Rusijos ambasadai aiškiai nepatiko.
Prieš keletą metų Obeliuose žaibas nukirto palaidojimo vietoje stovinčio kario skulptūros ranką.
Rusijos atstovai iš karto pasišovė skulptūrą atkurti, tačiau ambasados, sužinojusios, kad darbus leidžiama tik finansuoti, entuziazmas išblėso – sovietų karys be vienos rankos ant postamento stovi iki šiol.
Tačiau net ir tuomet, kai sovietų karių kapinėse Rusijos atstovai šeimininkauti nebegali, su kapavietėmis nieko bendro neturintys postamentai ir automatais ginkluotų karių skulptūros vis dar išlieka objektų vertingosiomis savybėmis.
Pavyzdžiui, Telšiuose valstybė saugo ne tik postamentą, bet ir ant jo esantį įrašą „Amžina garbė didvyriams, žuvusiems 1941–1945 metų Didžiajame tėvynės kare“ ir iškaltus tris Tėvynės karo ordinus su sovietine simbolika.
Praėjusį rudenį Marijampolėje nuo rusų karių monumento nukrito ir sudužo lenta su įrašu „Amžina šlovė didvyriams“.
Savivaldybė norėjo atkurti informacinę lentą be šio įrašo, tačiau sulaukė Užsienio reikalų ministerijos rašto, kad lentoje buvusio įrašo keisti negalima.
Šiauliai atsispyrė spaudimui
Kultūros vertybių registre esančių sovietų karių kapinių vertingosios savybės iki šiol nėra suvienodintos. Kai kuriose laidojimo vietose saugomas tik žemės reljefas ir patys palaikai.
Tai leido prieš pusantrų metų Šiauliuose atsikratyti pačiame miesto centre stovinčio obelisko.
Savivaldybė savo lėšomis jį nugriovė, o buvusias stačias kapaviečių atminimo lentas su pavardėmis paguldė ant žemės.
Sovietų karių kapinių pertvarkymu rūpinęsis tuometis Šiaulių vicemeras, o dabar Seimo narys Domas Griškevičius pasakojo, kad savivaldybės planai sulaukė didelio Rusijos ambasados dėmesio: „Sulaukėme kelių vizitų, kurių metu buvo bandoma mus atkalbėti. Vėliau pasigirdo ir grasinimų, kad asmenys, prisidėję prie šio sprendimo, Rusijos Dūmos pastangomis bus perduoti Interpolui ir persekiojami kaip niokojantys žuvusių karių atminimą.
Kai tokie argumentai mūsų nepaveikė, buvo siūloma finansuoti darbus, tačiau savivaldybė ambasados paramos atsisakė.“
Bet miesto centre sovietinio monumento atsikračiusi Šiaulių valdžia nepastebi sovietinių simbolių kitose priemiestyje esančiose rusų karių kapinėse. Juolab kad jie nėra įrašyti kaip vertingoji savybė ir jų panaikinti čia niekas nedraustų.
Merai nenori pokyčių
Sovietinė simbolika ir okupantų karius šlovinantys monumentai akis bado ne visiems savivaldybių vadovams.
Telšių rajono meras Kęstutis Gusarovas teisinosi, kad ant postamento pastatyta sovietų kario skulptūra ir sovietinė simbolika yra nuošalioje vietoje ir mažai matoma.
Anot jo, tai esanti pagarba palaidotiems kariams, o sprendimus dėl tokių simbolių griovimo turinti priimti valstybė.
Pakruojyje stovinčią automatu ginkluoto kario skulptūrą vietos valdžia galėtų nugriauti kad ir šiandien, nes šios palaidojimo vietos vertingoji savybė tėra žemės paviršius ir patys palaikai.
Tačiau čia ką nors keisti Pakruojo rajono meras Saulius Margis nemato jokio reikalo: „Šis paminklas nei gyventojams, nei man netrukdo. Bandant jį nugriauti kiltų didžiulis triukšmas, o savivaldybei kainuotų nemažus pinigus.
Dėl jo ir visuomenė jokių klausimų nėra kėlusi.“
Pasigenda savivaldybių noro
Už palaidojimų vietų ir kapinių apsaugą atsakinga KPD Paveldosaugos ir metodinio skyriaus vyriausioji specialistė bei vertinimo tarybos narė Audronė Vyšniauskienė pripažino, kad tokių memorialų saugojimo būtų galima atsisakyti.
Tačiau, anot jos, patikrinti visų 150 objektų vertingąsias savybes yra didžiulis darbas, kuris pareikalautų nemažai laiko.
Tokią užduotį būtų galima numatyti tiktai vertingąsias savybes nustatančios Vertinimo tarybos kitų metų darbo plane.
Iš viso yra apie 26 tūkst. nekilnojamojo paveldo objektų, o prioritetas teikiamas paveldinių pastatų vertingųjų savybių nustatymui.
Anot A.Vyšniauskienės, tikrinti sovietų karių palaidojimo vietų vertingąsias savybes šiuo metu nėra didelės būtinybės, nes savivaldybės nesiveržia nieko keisti: „Savivaldybės bet kada gali kreiptis su tokiais prašymais, tačiau iki šiol nesame sulaukę nė vieno pageidavimo.
Tam tikrais atvejais neprieštarautume, kad sovietų karių palaikai iš miestų centrinių vietų būtų perkeliami į labiau tinkamas kapines, tačiau savivaldybės vargu ar tam ryžtųsi, nes palaikų ekshumavimas būtų atliekamas brangiai kainuojančiais archeologiniais metodais.“
Anot jos, lieka laukti, kol sovietiniai monumentai ir karių skulptūros pačios sunyks.
Pateikiamas kaip Lietuvos išvaduotojas
Marius Laurinavičius, Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas:
„Būtina atskirti du dalykus – kapavietes ir jų vietose pastatytus sovietinius postamentus.
Žuvusių karių palaikai saugomi ir gerbiami visose civilizuotose visuomenėse, tačiau palaidojimo vietose pastatyti sovietiniai monumentai yra Rusijos įtakos sklaidos objektai. Jais žmonių pasąmonėje bandoma įteigti, kad sovietinis karys yra Lietuvos išvaduotojas.
Taip ir būtų, jei fašistinės Vokietijos armiją išvariusi Rusijos kariuomenė būtų pasitraukusi iš Lietuvos, kaip buvo pasielgta, tarkim, Austrijoje. Bet okupantas negali būti išvaduotojas.
Versdamas matyti sovietiniais simboliais pažymėtus monumentus ir sovietinių karių militaristines skulptūras Vladimiro Putino režimas žmonių pasąmonėje perrašo mūsų istoriją ir kiršindamas visuomenę tai naudoja kaip ideologinį ginklą.
Keista, kad daromos žalos nesuvokia ne tik savivaldybių vadovai, bet ir Vyriausybės, Seimo nariai. Svetimos ir mums priešiškos valstybės simbolių saugojimas yra gėdingas, o valdininkų aiškinimas, kad taip neva apsisaugoma nuo galimos Rusijos savivalės, iš viso nesuvokiamas nepriklausomoje ir teisinėje valstybėje.“
