Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Generalinės prokuratūros taip pat prašoma išsiaiškinti, ar nebuvo darytas politinis spaudimas tuometinei Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovybei atlikti neteisėtus veiksmus, pranešė ministerija.
Ministro Mariaus Skuodžio teigimu, atlikus vidaus auditą dėl kelių finansavimo iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso pasekmių mažinimo priemonių plano, kyla abejonių dėl kai kurių 2020-aisiais ministerijos priimtų sprendimų.
„Daug įrodymų, kad bent dėl vieno objekto – kelio remonto Trakų rajone – LAKD vadovybė patyrė politinį spaudimą imtis galimai neteisėtų veiksmų. Todėl perduodami medžiagą ir kreipdamiesi į teisėsaugos institucijas, prašome įvertinti visas aplinkybes, kad neliktų neatsakytų klausimų“, – pranešime sakė M. Skuodis.
J. Narkevičius pernai birželį skyrė 366,3 tūkst. eurų 1 km ilgio keliui Šklėriai-Aluona I, nors LAKD informavo ministeriją, jog kelias neatitinka finansavimo aprašo, be to, projektą buvo būtina įgyvendinti iki lapkričio pabaigos. Tačiau dalis darbų nebaigta iki šiol.
Anot pranešimo, ministerijos auditas nustatė, kad ministro sprendimas buvo priimtas pažeidžiant aprašą, be to, šis kelias yra akligatvis, jame nedidelis eismo intensyvumas, jam remontuoti nebuvo gauta paraiškų, neparengtas ir nepatvirtintas techninis projektas, neatlikta jo ekspertizė.
Pernai spalį BNS pranešė, kad Generalinė prokuratūra nutarė neginti viešojo intereso ir nesikreipti į teismą dėl neteisėtai, kaip anksčiau teigė patys prokurorai, skirtų 300 tūkst. eurų kelio Šklėriai-Aluona asfaltavimui.
Anot prokuratūros, finansavimas atitiko esminius aprašo reikalavimus, o aplinkybė, jog prašymą skirti lėšų pateikė ne Kelių direkcija, o Trakų rajono savivaldybė, vertintina kaip procedūrinis pažeidimas.
Anksčiau prokurorai teigė, kad Kelių direkcija neprašė finansuoti šio kelio remonto, o savivaldybės ar Susisiekimo ministerija pagal šių lėšų skirstymo tvarką negali prašyti pinigų valstybinės reikšmės kelių remontui ir priimti sprendimus dėl jo būdo – tai yra Kelių direkcijos kompetencija.
Todėl prokuratūra pernai rugpjūtį nurodė Susisiekimo ministerijai atšaukti finansavimą visiems trims keliams arba pataisyti įsakymą taip, kad jis neprieštarautų teisės aktams.
J. Narkevičius iš karto po to atšaukė beveik 700 tūkst. eurų finansavimą dviejų Šalčininkų rajono kelių remontui – 2,4 km ilgio ruožui per Dainavos kaimą (400 tūkst. eurų) bei 1,7 km ilgio keliui per Turgelių miestelį (271 tūkst. eurų).
Tuo metu dėl kelio nuo Šklėrių iki Aluonos remonto Kelių direkcija rugsėjį pasirašė 478 tūkst. eurų vertės sutartį su „Kauno tiltais“. Papildomą beveik 200 tūkst. eurų sumą buvo numatyta skirti arba iš Kelių programos, arba iš vadinamojo COVID-19 paketo.
Pasak ministerijos pranešimo, iš šio paketo projektui skirta 273 tūkst. eurų, o dar 127 tūkst. eurų – iš Kelių programos lėšų.
Greitai įgyvendinamiems kelių projektams iš šio paketo J. Narkevičius pernai papildomai paskirstė iš viso 150 mln. eurų. Visi darbai turėjo būti baigti iki gruodžio 1-osios.
M. Skuodis: J. Narkevičius „išskirtinai“ norėjo finansuoti kelią Trakų rajone
Trakų rajone anksčiau į Seimą rinkto Jaroslavo Narkevičiaus vadovaujama Susisiekimo ministerija, pernai skirstydama 150 mln. eurų papildomo kovidinio paketo lėšas keliams, „išskirtinai“ norėjo finansuoti vieno kelio Trakų rajone asfaltavimą, sako susisiekimo ministras.
Įvertinti kelio Šklėriai-Aluona asfaltavimo aplinkybes teisėsaugos prašantis Marius Skuodis teigia, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos buvo prašoma neginčyti ministerijos sprendimų ir įgyvendinti jos nurodytus projektus.
„Auditoriai atkreipė dėmesį į keletą objektų. Vienas iš jų yra Trakų rajono, kad ir kaip būtų keista, keliukas, kurį ministerija norėjo finansuoti išskirtinai, lyginant su kitais objektais“, – žurnalistams pirmadienį sakė M. Skuodis.
