Tokią konservatorių krikdemiškojo flango narių Lauryno Kasčiūno ir Pauliaus Saudargo poziciją kritikuoja opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, tvirtinantis, kad TS-LKD žmogaus teisių klausimais dažnai balsuoja priešingai nei deklaruojama partijos programoje ar lyderių pasisakymuose. Tačiau konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tikina, kad konservatorių parlamentarai sprendimą dėl V. Mizaro palaikymo priims po susitikimų, o didžiausią dėmesį reikėtų skirti kandidato kompetencijų vertinimui.
„Tokių išankstinių vertinimų, kažkokio skepticizmo, kai kurie mūsų frakcijos nariai yra išreiškę. Kiti laukia susitikimo, o dar kiti yra linkę labiausiai vertinti pagal kompetenciją ir patyrimą“,– Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Tuo tarpu V. Mizaro kandidatūrą dėl jo patirties žmogaus teisių klausimais deklaruoja palaikysianti opozicinė Socialdemokratų partijos frakcija.
„Nuotaikos teigiamos, žadame palaikyti, nes kažkokių nusistatymų prieš jį tikrai neturime. Teisininkas su stažu, turi patirtį, visą laiką gynė žmogaus teises. Aš manau, kad tokių žmonių reikia Konstituciniame Teisme“,– tikino LSDP frakcijos seniūnas A. Sysas.
Socialdemokratas sukritikavo valdančiuosius konservatorius ir tikina, kad didžiausias pasipriešinimas dėl V. Mizaro kandidatūros yra jaučiamas būtent iš TS-LKD frakcijoje esančių narių.
„Tai aišku, kad atsiras pasipriešinimas, ir jis yra akivaizdus iš konservatorių pusės. Tie, kurie daug kalba apie demokratiją ir žmogaus teises, dažniausiai, kai reikia balsuoti, balsuoja ne taip, kaip jie save eksponuoja“,– kalbėjo A. Sysas, pažymėdamas, kad daugiausiai kritikos parlamentaras susilaukė ne dėl jo kompetencijų, o dėl homoseksualių asmenų teisių palaikymo.
„Pirmiausiai prikaišiojama, kad jis gynė LGBT teises, o ne jo kvalifikacinės savybės ir patirtis“,– teigė LSDP frakcijos seniūnas.
Tačiau R. Morkūnaitė-Mikulėnienė nesutiko su opozicinių socialdemokratų išsakoma kritika. Konservatorė pažymi, kad frakcija palaikė Birutės Sabatauskaitės kandidatūrą į Lygių galimybių kontrolieriaus poziciją, o tai neva parodo TS-LKD gebėjimą atsakingai paskirti kandidatūras į svarbiausias žmogaus teises ginančias institucijas.
„Nenorėčiau sutikti su tokiu vertinimu, nes man atrodo ir balsavimas dėl ponios Sabatauskaitės, kuri buvo paskirta į labai svarbią poziciją, susijusią su žmogaus teisėmis plačiąja prasme, man atrodo, mūsų frakcija supranta atsakomybę, kad institucijos veiktų sklandžiai ir kompetentingai“,– socialdemokratų išsakytą kritiką atmetė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Liberalų sąjūdis ir Laisvės frakcija V. Mizarą palaikys
Kitos dvi valdančiosios koalicijos frakcijos aiškiai išsako palaikymą Seimo pirmininkės teikiamai kandidatūrai į KT teisėjus. Apie palaikymą V. Mizarui patvirtino Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, o Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė pabrėžė kandidato teisines bei akademines kompetencijas.
„Šis kandidatas frakcijos nariams yra gerai žinomas kaip aukščiausio profesionalumo teisininkas, turintis puikią reputaciją tiek tarp kolegų, tiek akademinėje bendruomenėje ir vertinamas kaip puikus dėstytojas. Vytauto Mizaro kandidatūrą vertiname kaip tinkamą šioms pareigoms ir nekeliančią dvejonių“,– tikino I. Pakarklytė.
Kitos opozicinės frakcijos kandidatą vertins po susitikimų
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė tikino, kad konkrečią poziciją dėl šios kandidatūros susidarys pasitarusi su visa frakcija. Panašios pozicijos laikėsi ir Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna, akcentavęs, kad „darbiečiai“ neturi jokios išankstinės nuostatos dėl V. Mizaro ir sprendimą dėl palaikymo priims po susitikimo su kandidatu.
„Mes jokių išankstinių nuostatų neturime. Mes, kaip ir visada, po susitikimo su kandidatu užduodame klausimus, padiskutuojame, matome, kaip žmogus pasiruošęs toms pareigoms, kaip save sugeba pristatyti ir tada frakcijoje priimame sprendimą, tai lygiai tą patį ir dabar padarysime“,– kalbėjo V. Jukna.
Tuo tarpu Mišriai Seimo narių grupei vadovaujantis Jonas Pinskus akcentavo, kad balsuojant dėl asmenybių, jo vadovaujamoje frakcijoje kiekvienas parlamentaras gali spręsti pagal savo nuožiūrą, tačiau pats J. Pinskus tikina, kad jam V. Mizaro kandidatūra abejonių nesukėlė.
ELTA primena, kad vasario 4 dieną Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo nutarimo projektą, kuriuo kandidatu eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas pasiūlė V. Mizarą.
1997 m. V. Mizaras baigė studijas VU Teisės fakultete, kur įgijo teisininko kvalifikaciją. Nuo 1997 m. iki 1998 m. jis studijavo Frankfurto universitete, kur baigė podiplomines studijas ir įgijo teisės magistro laipsnį. 2002 m. Vilniaus universitete įgijo teisės krypties mokslų daktaro laipsnį. 2003–2015 m. jis buvo VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas. V. Mizaras VU profesoriaus pareigas eina nuo 2009 m. Nuo 2016 m. jis taip pat vadovauja Europos privatinės teisės ir intelektinės nuosavybės teisės mokslo centrui. Nuo 2018 m. eina Žmogaus teisių stebėjimo instituto Tarybos pirmininko pareigas. Yra dirbęs teisingumo ministro patarėju civilinės teisės ir civilinio proceso teisės klausimais.
