Gegužę bus EVT susitikimas, pirmiausia skirtas klimato kaitos reikalams, o jie labiau priklauso ES valstybių vyriausybių kompetencijai. Iš tos pačios operos ir šiomis dienomis Portugalijoje vykstantis neoficialus EVT susitikimas, kur aptariama socialinė politika.
Konservatoriai jau seniai aiškiai pareiškė: arba prezidentas draugiškai susitaria su premjere, kad leidžia jai išvažiuoti tuomet, kai svarstomi grynai Vyriausybės klausimai, arba Seimo Europos reikalų komitetui (ERK) rekomenduojant Užsienio reikalų ministerija (URM) į delegacijos sąrašą įrašo I.Šimonytę.
Tai ERK jau priminė maždaug prieš mėnesį, dar maloningai rekomendavęs į EVT išsiųsti G.Nausėdą. Todėl Prezidentūra pasistengė, kad šalies vadovas dar prieš Seimo komiteto posėdį, kuris vyko trečiadienį, iš susitikimo organizatorių gautų asmeninį kvietimą į Portugaliją.
Tokie kvietimai įprasti rengiant neoficialius susitikimus. O prieš oficialus posėdžius EVT siunčia kvietimus vyriausybėms, kurios ir formuoja delegacijas.
Beje, ERK posėdžio dieną Seimo Etikos ir procedūrų komisija, vadovaujama G.Nausėdą kovoje su konservatoriais dabar karštai remiančių valstiečių, paskelbė, kad parlamento komitetai neturi teisės siūlyti, kurį pareigūną siųsti į EVT, o kurio ne.
Šis sprendimas komisijoje priimtas tik vieno balso persvara, kai opoziciją parėmė valdančiojo Liberalų sąjūdžio narys A.Bagdonas.
Prezidentūra, aktyviai spaudusi ir kalbinusi etikos sargus nuspręsti būtent taip, galėjo džiaugtis dar labiau, kai ERK nusprendė jokio sprendimo nepriimti.
Konservatorių atstovai aiškino, kad komitetas ir neprivalėjo to daryti prieš neoficialų susitikimą, – suprask, prieš oficialų bus kitaip.
Negana to, anot dešiniųjų, Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas politinis, todėl niekuo neįpareigojantis.
Be to, jis esą visiškai pro šalį, nes ERK ne nusprendžia ar nurodo, o tik rekomenduoja.
Būta ir ne tokių aptakių paaiškinimų.
Antai Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž.Pavilionis apkaltino Prezidentūrą uzurpuojant atstovavimą Lietuvai, darant tai visiškai ne pagal kompetenciją ir dar švaistant mokesčių mokėtojų lėšas.
Mat G.Nausėda į neoficialų susitikimą Portugalijoje pasiėmė net keliolikos žmonių delegaciją, kurioje – patarėjai, apsaugininkai, operatorius, fotografas.
Neliko skolinga ir Prezidentūra – į EVT siekiančius išsiųsti premjerę konservatorius apkaltino antivalstybišku elgesiu.
Bet ar panašaus elgesio nebūtų galima prikišti ir prezidentui, kuris toliau aklai blokuoja ambasadoriaus ES skyrimo procedūrą? „Lietuvos ryto“ žiniomis, G.Nausėda tebekeršija konservatoriams, vadovaujantiems URM, kad jo statytiniai nebuvo paskirti į šį postą.
Prezidentūra vėl atmetė visas URM siūlytas kandidatūras, taigi procesas įstrigo neapibrėžtam laikui, o viena svarbiausių Lietuvos ambasadų toliau lieka be nuolatinio vadovo.
Savotiška šventė Prezidentūrai – ir konservatorių atsitraukimas visu frontu dėl rinkimų sistemos reformų.
Dešinieji buvo užsimoję ne tik panaikinti vienmandates apygardas Seimo rinkimuose, bet ir persvarstyti ligšiolinę prezidento rinkimų tvarką.
Siekdama apsiginti Prezidentūra net užsakė visuomenės nuomonės apklausą, kuri buvo palanki G.Nausėdai.
Aprimti dėl rinkimų tvarkos keitimo konservatorius privertė ne tik tai, bet ir triukšmaujanti opozicija, taip pat mažesniųjų koalicijos partnerių svyravimas.
Visi šie pasikapojimai – tik viena visuotinių rietenų paveikslo dalis.
Politinę temperatūrą ir valdančiųjų stovykloje, ir visame Seime itin kelia šią savaitę į viešumą nutekėjęs ne tik skirtingų, bet ir tos pačios lyties porų partnerystę įteisinantis įstatymo projektas.
Nors šį dokumentą parengė speciali darbo grupė, kurioje buvo atstovaujama visoms Seimo valdančiosioms partijoms ir jų frakcijoms, jau iš anksto buvo aišku, kad bet kokiu atveju visuotinio palaikymo koalicijoje projektas nesulauks.
Dešiniausio, tradicinių krikščioniškų vertybių ir šeimos gynėjais prisistatančio konservatorių sparno atstovai pareiškė, kad partnerystė iš esmės prilyginama šeimai, o tai yra raudonoji linija, kurios peržengti esą nevalia.
Nors projekto vėliavnešys „laisvietis“ T.Raskevičius tikino, kad variantas yra kompromisinis, nes nenumatoma galimybė partneriams įsivaikinti, tai dešiniųjų neįtikino.
Tiesa, dėl partnerystės įstatymo Laisvės partiją ir jos užmojus remiančią valdančiųjų daugumą turėtų paremti socialdemokratai, taip atsverdami dalies konservatorių ir opozicinių valstiečių bei „darbiečių“ pasipriešinimą.
Užtat neaišku, kaip gali pasielgti dalis Liberalų sąjūdžio atstovų. Ši partija yra pagrindinė „laisviečių“ politinė konkurentė, be to, nėra patenkinta pastarųjų aktyvumu.
Be to, kai kurie liberalai nepatenkinti, kad jų partija esą paniro į koalicijos partnerių šešėlį, ir paragino vadovybę būti ryškesnę.
Lyg reakcija į tokius raginimus nuskambėjo V.Čmilytės-Nielsen pareiškimai, kad šią savaitę Vyriausybei nereikėtų priimti sprendimų dėl vadinamojo galimybių paso – esą vertėtų palaukti europinio varianto.
Tai išprovokavo ne tik „laisviečių“ vedlės ekonomikos ir inovacijų ministrės A.Armonaitės, bet ir premjerės I.Šimonytės atkirtį. Žodžiu, kur pažvelgsi, ten kibirkštys.
