„Robertas nuolat kartojo, kad esu jam brangiausia, kad taip nemylėjo jokios kitos moters. Aš juo pasitikėjau, todėl sutikau tekėti. Kas galėtų pamanyti, kad liuteronų kunigas, būdamas vedęs, gali vesti kitą moterį?“ – liūdnai kalbėjo Svetlana (pavardė redakcijai žinoma. – Aut.), gyvenanti Žemaitijoje.
Vienoje iš didžiųjų Lietuvoje veikiančių įmonių atsakingas pareigas einanti 54 metų moteris jaučiasi apgauta ir įskaudinta.
Pažintis su tariamu liuteronų kunigu jai kainavo daug sveikatos, bemiegių naktų. Teko ieškoti pagalbos pas psichologus. Nors jie nemažai padėjo, Svetlana vis dar neatsigavo po košmariškų išgyvenimų. Stipriai susvyravo ir jos pasitikėjimas Bažnyčia bei jos tarnais.
„Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad Svetlaną apžavėjęs 55 metų R.Bertašius praeityje buvo kariškis, Sausio 13-osios medaliu apdovanotas Aukščiausiosios Tarybos gynėjas, prieš 27 metus dirbęs Nidos pasienio užkardos vadu.
2007–2011 metais jis tarnavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iojoje rinktinėje, buvo jaunesnysis eilinis.
Prieš kelerius metus R.Bertašius Skuode įkūrė Martyno Liuterio bažnyčią. Jis kviečia parapijiečius į sekmadienines pamaldas, karantino metu transliuoja jas internetu.
Privačiame name įkurtoje religinėje bendruomenėje veikia ir sekmadieninė vaikų mokyklėlė.
Buvusio kariškio veikla kelia įtarimų tikriesiems Lietuvos liuteronams, bet būrys parapijiečių juo pasitiki. Dauguma jų – moterys, kurios neša tariamam Dievo tarnui vaišes, padeda buityje, rengia talkas.
Gal dvasininkas ir toliau būtų gyvenęs Skuode ramiai kaip Dievo užantyje, jei nebūtų pasiklydęs tarp moterų, kurių viena jam patikėjo savo širdį ir ateitį.
„Lietuvos rytui“ šaltiniai patvirtino, kad lemtingą 2019 metų rugpjūčio 16-ąją, kai Latvijoje Svetlana teigė prisiekusi amžiną meilę R.Bertašiui, jis nebuvo nutraukęs civilinės santuokos su kita moterimi, irgi gyvenančia Žemaitijoje. Oficialiai jis išsiskyrė šį pavasarį.
Dabar R.Bertašius neigia, kad Latvijos liuteronų bažnyčioje buvo palaiminta jo santuoka su Svetlana.
Tačiau Svetlana „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad vestuvių ceremonija buvo graži ir iškilminga – su žiedais, amžinos meilės pažadais, kunigo palaiminimu.
„Robertas yra geras aktorius, kuris moka įtikinamai kalbėti ir manipuliuoti žmonėmis“, – atsiduso moteris, kuri ryžosi prabilti apie jos gyvenimą supurčiusią pažintį su dvasininku.
Pažintis užsimezgė internetu
– Kaip susipažinote su R.Bertašiumi? – paklausiau Svetlanos.
– Mes susipažinome per internetinę pažinčių svetainę 2013 metų balandžio mėnesį. Aš neseniai buvau išsiskyrusi.
Draugės atsiuntė nuorodą į pažinčių svetainę. Iki tol tokiomis svetainėmis nesidomėjau. Prisijungiau iš smalsumo.
R.Bertašius anketoje buvo parašęs, kad yra vedęs, bet gyvena atskirai. Jis paprašė mano telefono numerio, bet nedaviau, sutikau tik susirašinėti. Jis labai norėjo pakalbėti, tikino, kad man nepakenks. Kai paskambino, iš karto pasakiau, kad neieškau vedusių, nenoriu būti meilužė. Jis paaiškino, kad jokių santykių su žmona nepalaiko.
Robertas pasiūlė susitikti jo sodyboje Kartenoje, išsikepti dešrelių. Nesutikau vykti į sodybą, tada jis pasiūlė iš pradžių susitikti tame miestelyje.
Tų pačių metų balandžio 20 dieną susitikome Kartenoje, pasikalbėjome. Jis paliko gerą įspūdį, ėmiau pasitikėti. Sodyboje paruošė vaišių, kalbėjo, kad niekada nebuvo mylimas. Esą atėjo toks laikas, kai norisi žmogaus, kuriam rūpėtų.
Po to susitikimo nekursčiau jokių vilčių dėl bendros ateities, bet jis man ėmė skambinti kelis kartus per dieną.
Pradėjome susitikinėti. R.Bertašius atvažiavo pas mane, jam patiko, kaip gyvenu.
Turiu gerą darbą, butą, sodą su namu. Jam patiko, kaip aš gaminu valgyti, darbuojuosi.
Sakydavo, kad kitos tokios darbščios nebuvo sutikęs.
– Kokia veikla R.Bertašius užsiėmė, ar sakė, kad yra dvasininkas?
– Jis užsiminė, kad tarnavo kariuomenėje. Ten jam patiko, bet išėjo į pensiją. Po to bandė įvairų verslą. Darbėnuose buvo nusipirkęs seną namą, kurį remontavo.
Aš kurį laiką nežinojau, kad jis dvasininkas. Kartą jam papasakojau apie savo buvusio vyro motiną, kuri gyvena Jeruzalėje. Ji tikinti, aktyvi, padeda nelaimės ištiktiems žmonėms. Robertas paprašė jos telefono numerio.
Jie ilgai kalbėjosi. Po to ji susirado jo profilį socialiniame tinkle. Aš ten profilio neturėjau. Pamačiusi, kad R.Bertašius viešai prisistato kaip kunigas, ji parašė jam žinutę.
Matyt, supratęs, kad galiu iš kitų sužinoti apie jo veiklą, R.Bertašius paprašė manęs atsisėsti ir ištarė: „Tu guli su kunigu.“
Mane ištiko šokas. Jis pasiūlė nuvažiuoti į Latvijos Priekulę. Ten pamačiau, kaip jis veda pamaldas. Po jų su muzikantais ir giedoriais kartu pavalgėme. Vienas muzikantas pagyrė mano balsą.
Kai grįžome į Lietuvą, R.Bertašius ėmė įkalbinėti mane giedoti ir groti per pamaldas.
Esu baigusi muzikos mokyklą, sutikau kartais pamuzikuoti ir pagiedoti. Taip mus susiejo dar ir bažnytinė veikla.
R.Bertašius dviem trims savaitėms išvykdavo į Rusiją – sakydavo, kad į mokslus seminarijoje.
– Kada ir kaip tariamas kunigas jums pasipiršo?
– Jis man pasipiršo 2019 metų liepos mėnesį. Tais metais jis nuolat kartojo, kad esu mylimiausia, labai reikalinga ir kad mes – kaip vienas kūnas. Esą jis su manimi mato ateitį, senatvę.
Vieną gražią dieną R.Bertašius atvyko pas mane į svečius, paprašė užsimerkti.
Man į burną įdėjo migdolo riešutą, ant piršto užmovė žiedą ir paklausė, ar sutinku būti jo žmona.
Aš sutrikau, apsiverkiau. Pasakiau, kad sutinku, nes labai juo pasitikėjau.
Šventė – Latvijos bažnyčioje
– Ar jūs kartu planavote vestuves?
– R.Bertašius pasiūlė man išrinkti vestuvių datą. Dar pridūrė, kad nebūtina skubėti į metrikacijos skyrių, svarbiausia – susituokti prieš Dievą.
Iš pradžių jis siūlė vykti į Rusiją, bet nesutikau. Klausiau, kodėl negalime susituokti mūsų bažnyčioje? Jis nenorėjo, neva teks atsivežti kitą kunigą. Ir pasiūlė vykti į Latviją pas jo pažįstamą pastorių.
R.Bertašius žadėjo viskuo pasirūpinti. Aš norėjau susituokti 2020 metų balandžio 20-ąją. Jis norėjo kuo greičiau – susiskambinęs su Latvijos pastoriumi pasiūlė susituokti rugpjūčio 16-ąją.
– Ar ceremonija Latvijos bažnyčioje buvo tradicinė?
– Nuvykę į Nicos miestelį su Robertu persirengėme puošniais drabužiais, jis nuėjo sutvarkyti formalumų su kunigu. Ceremonija buvo graži, grojo muzika. Mes iškilmingai ėjome prie altoriaus.
Kunigas paklausė, ar Robertas ima mane į žmonas, ar aš jį – į vyrus. Mes prisiekėme vienas kitą mylėti.
Kadangi mus tuokęs kunigas yra latvis, jis mūsų klausinėjo rusų kalba. Jis palaimino mūsų santuoką. R.Bertašius per ceremoniją apsiverkė. Koks jis aktorius!
Po ceremonijos grįždami sustojome pamiškėje, darėmės fotosesiją. O po savaitės jau Lietuvoje, mano sode, atšventėme su giminėmis, R.Bertašius kepė šašlykus.
Tik man pasirodė keista, kad iš jo pusės nieko nebuvo.
– Jei žinojote, kad jis vedęs, kodėl sutikote tuoktis?
– Tais metais R.Bertašius vis važiuodavo pas žmoną, dalijosi turtą. Jis davė suprasti, kad oficialiai skiriasi. Aš nesikišau.
Kartą jis užsiminė, kad daugiau jokių priekaištų vienas kitam su buvusia žmona neturi.
Maniau, susitvarkė, išsiskyrė.
Nuo streso visa virpėjo
– Kada jūs sužinojote, kad jis tada dar nebuvo išsiskyręs?
– 2020 metų rugpjūčio 16 dieną, per vestuvių metines, Skuode esančioje bažnyčioje darėme talką. Ten R.Bertašius turi ir gyvenamąją vietą. Po talkos pavalgėme šašlykų. Buvo atvykusi giedotoja iš Klaipėdos.
Dauguma talkininkų išsiskirstė, prie stalo likome mes su Robertu, mano dukra ir giedotoja.
Kalbėjomės prie arbatos. Aš užsiminiau, kad kitą kartą suplanuosime mažiau darbų, nes parapijiečiai pavargo. Tada klaipėdietė giedotoja, žiūrėdama į Robertą, ištarė: „Jūs tik pasakykite, aš visus jūsų įsakymus vykdysiu.“
R.Bertašius netikėtai pasakė, kad daugiau nevažiuočiau į Skuodą, nebegročiau bažnyčioje.
Mane ištiko šokas. Juk aš ten dariau viską – kepiau pyragus, tvarkiau buhalteriją, buvau jo dešinioji ranka.
– Ar jūs gyvenote kartu?
– Mes gyvenome kaip vyras ir žmona, vienas pas kitą važinėjome, nes aš dirbu kitame mieste.
R.Bertašius visą laiką mane vadino žmona. Tik kažkodėl nuo parapijiečių slėpė, kad esame vedę.
Dar grįžtant iš Latvijos bažnyčios, kur susituokėme, R.Bertašius užsiminė, kad parapijiečiai džiaugtųsi mūsų vedybomis, nes vienas kitam tinkame, tačiau iškart pridūrė, kad kol kas apie tai nesakysime.
Stebėjausi, kodėl jis nenori to viešinti. O vėliau susimąsčiau: gal todėl, kad į bažnyčią nuolat ateina svetimų moterų, rodo jam dėmesį, neša pyragus, žagarėlius, skalbia, lygina.
Jei prireikia, pavyzdžiui, užuolaidų, moterys puola pirkti audinių, siuva.
Viena moteriškė buvo taip galvą dėl kunigėlio pametusi, kad atlėkdavo su pusryčiais ir vakariene, tvarkydavo, plaudavo – norėjo įtikti.
– Ar po to, kai jums buvo liepta daugiau nevažiuoti į Skuodą, jūsų santykiai nutrūko?
– Tada man pasidarė negera – aš nuėjau miegoti į antrąjį namo aukštą. Negalėjau užmigti, svarsčiau, kodėl būdamas kunigas jis taip elgiasi? O gal yra kokių nors paslapčių praeityje?
Grįžusi į savo miestą susisiekiau su pažįstamu, kuris jį pažinojo. Išgirdau, kad aš neva esu jau trečioji žmona. Po pokalbio neradau sau vietos, paskambinau Robertui. Jis atvažiavo.
Paklausiau, kodėl melavo apie santuokas. Atsakė, kad taip likimas susiklostė. Jis pasiūlė gyventi kartu toliau, tik paprašė nejudinti giedotojos iš Klaipėdos, esą ji ir toliau važiuos į jo bažnyčią.
Tris praėjusio rudens mėnesius gyvenome įtampoje – tai sueidavome, tai išsiskirdavome. Kai gruodžio 20 dieną jis atvyko pas mane, apsibarėme dėl tos giedotojos. Nors šalyje buvo paskelbtas griežtas karantinas, ji važinėjo iš Klaipėdos į Skuodą giedoti.
Robertas pasakė, kad dėl griežto karantino ir užvertų kelių per Kalėdas negalės atvykti pas mane. Sutarėme Kūčias ir Kalėdas sutikti ne kartu.
Per Kūčias gavau žinutę, kad jis transliuoja iš bažnyčios internetu. Apstulbau pamačiusi, kad bažnyčioje sėdi ta giedotoja, – visur griežtas karantinas, o ji atvyko iš Klaipėdos autobusu ir gieda!
Man trūko kantrybė. Pranešiau policijai, kad bažnyčioje yra iš kitos savivaldybės atvykusi giedotoja. Perskambinusi pareigūnė paklausė, kur mačiau pažeidimą. Esą visi bažnyčioje buvę žmonės – iš Skuodo. Buvau vėl priblokšta – ta giedotoja jau ten gyveno!?
Tada man kilo įtarimų. Susisiekiau su R.Bertašiaus antrąja žmona ir paklausiau, ar jie tikrai yra išsiskyrę. Ji paaiškino, kad jie vis dar susituokę, civilinė santuoka nėra nutraukta. Pasakiau jai, kad R.Bertašius mane vedė prie altoriaus. Abi buvome priblokštos: jis turi haremą ir dar drįsta vadintis Dievo tarnu!
Žinią, kad R.Bertašius mane prie altoriaus vedė būdamas vedęs, aš išgyvenau be galo sunkiai. Neradau vietos nei namuose, nei darbe. Vykdavau į darbą nemiegojusi, būdavo bloga nuo įtampos. Nuo streso virpėjo rankos ir kojos. Kreipiausi į psichologą.
– Kaip pats R.Bertašius jums paaiškino situaciją dėl galimos dvipatystės?
– Jis parašė, kad niekur parašo nedėjo, – mūsų santuoka neva nieko nereiškia.
Bet yra Latvijos kunigo, kuris mus sutuokė, išduotas liudijimas su bažnyčios antspaudu!
Įvyko dviguba apgavystė – vedė prie altoriaus būdamas vedęs, o dabar aiškina, kad tai nebuvo santuoka. Tada kas buvo ta graži šventė? Aš parašiau Latvijos kunigui, bet man neatsakė. Gal jie buvo susitarę suvaidinti santuokos spektaklį?
– Ar ceremonijoje Latvijoje dalyvavo liudytojai?
– Robertas nenorėjo liudytojų – sakė, kad būsime mudu prieš Dievą, pasidarysime šventę sau.
Man pasirodė keista, bet jis patikino, kad liuteronams taip įprasta.
Renka aukas per pamaldas
– Ar jums mokėjo už darbą bažnyčioje?
– Nemokėjo, bet man ir nereikėjo, nes viską dariau Dievo garbei.
– Ar parapijiečiai noriai aukoja tai bažnyčiai?
– Yra viena dėžutė, į kurią renkamos aukos bažnyčios remontui. Su kita pats R.Bertašius vaikšto per pamaldas. Kai nebuvo karantino, į pamaldas susirinkdavo apie 30 žmonių. Per mėnesį vien į antrąją dėžutę surinkdavo apie 400 eurų.
Dar jis teikė paslaugas vestuvėse, laidotuvėse. Pakrikštijo mano seserį. Kartą jis manęs paklausė: ar katalikų kunigas važiuotų 30 kilometrų laidoti už 50 eurų?
Pasvarsčiau, gal ir daugiau paimtų. Tada Robertas pasakė: „O tavo vyrui įdėjo tik 50 eurų.“
Kai kurie žmonės tiesiai į bažnyčios sąskaitą perveda pinigų.
– Ar jums žinoma, kad R.Bertašius klausydavosi išpažinčių?
– Taip, aš ir pati jam esu atlikusi išpažintį prieš vestuves.
Vėliau iš kitų moterų išgirdau tai, ką tik jam buvau sakiusi per išpažintį.
Visą tyrimą skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
