– Kuo pastarieji metai, jūsų manymu, buvo ypatingi ES?
– Na visgi, pirmiausia, išskirčiau kovą su pandemija ir, žinoma, vakcinų nuo COVID-19 infekcijos atsiradimą. ES išties nuo pat pandemijos pradžios demonstravo išskirtinę lyderystę vakcinų kūrimo klausimais. Ir tai, kad Europos valstybės narės centralizuotai perka vakcinas – puikus koordinavimo pavyzdys.
Žinoma, savas pamokas teko išmokti. Didžiausią nuostabą man kelia kai kada pasireiškiantis nepasitikėjimas mokslu. Tai viena vakcinos rūšis staiga geresnė už kitą, tai skubame atlaisvinti karantiną, nors sergamumas tuo metu kaip tik didėja. Aš pasitikiu Europos vaistų agentūros išvadomis, pasitikiu visomis ES patvirtintomis vakcinomis.
Vien tai, kad jos atsirado per tokį trumpą laiką – didžiulis mokslo stebuklas, tad turime stengtis jį gerbti. Mes tiesiog turime patys suprasti, kad reikia stengtis kontroliuoti viruso plitimą. O jokių kitų ypatingų epidemiologinių priemonių nėra: tai protrūkių kontrolė, testavimas, skiepai…
Dabar labiausiai neramina viruso mutacijos. Šiuo metu pasaulyje užfiksuotos trys įsigalinčios agresyvios koronaviruso mutacijos (atmainos), sąlyginai pavadintos „britiškąja“, „braziliškąja“ ir „Pietų Afrikos“. Reikia ne tik mokslo, bet ir politinės valios. Norint įvertinti viruso atmainų paplitimą, būtina gana masiškai vykdyti genomo sekos tyrimus atskirose valstybėse.
Kol kas Europos Sąjungoje tėra 9 valstybės, kuriose sekoskaita vykdoma pakankamomis apimtimis. Lietuvos nėra tarp tų devynių, bet ji bent jau priskiriama „vidutiniokėms“. Būtent dėl sekoskaitos metodo taikymo kreipiausi į kolegas Parlamente. Ten sulaukęs palaikymo, kartu su įvairių frakcijų kolegomis Europos Parlamente, įskaitant ir Lietuvos atstovus, kreipiausi į Europos Komisiją dėl vienodų galimybių COVID-19 infekcijos genomo sekoskaitos tyrimų ES valstybėse narėse.
Sveikintina ir tai, kad koronaviruso mutacijų plitimo valdymui ES jau dabar yra parengusi „HERA inkubatoriaus“ planą, kur mokslininkai, biotechnologijų bendrovės, gamintojai ir valdžios institucijos ES ir visame pasaulyje bendradarbiaudamos siekia nustatyti naujas atmainas bei planą, kaip su jomis kovoti.
Būtent ši nuolatinė lyderystė įkvepia labiausiai bei suteikia viltį dėl ateities. O ir dar neseniai gana ambicingai atrodęs tikslas paskiepyti 70 proc. ES gyventojų iki vasaros pabaigos dabar vis labiau artėja prie realybės.
Žinoma, aš į kovą su pandemija žvelgiu labiau kaip Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys. ES turi ir daugybę kitų priemonių. Bet, visgi, mane itin džiugina, kad sveikatos apsauga, kuri iki pandemijos buvo valstybių narių atsakomybė, vis labiau tampa bendru ES prioritetu.
Tam turime ir konkrečią ir pačią didžiausią iki šiol finansinę paramą – „ES – sveikatos labui“. ES šalims, sveikatos ir nevyriausybinėms organizacijoms bus skirta 5,1 mlrd. eurų. Kol kas programa numatyta 2021–2027 m.
– O kaip su kitu ES prioritetu – Europos Žaliuoju kursu, kuriuo siekiame tapti klimatui neutraliu žemynu iki 2050 m.?
– Šis prioritetas taip pat niekur nedingo. Pernai pristatyta ne viena Žaliojo kurso dalis: 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija, kuria siekiama apsaugoti ribotus mūsų planetos gamtos išteklius, pateikta ir strategija „Nuo ūkio iki stalo“, kuria siekiama didinti maisto sistemų tvarumą. O ES piliečių įtraukimui skirtas Europos klimato paktas kvies bendruomenes ir organizacijas dalyvauti vykdant klimato politikos veiksmus ir kurti ekologiškesnę Europą.
Žinoma, tikslai ambicingi, tad netrūksta ir įvairių diskusijų Europos Parlamente. Viena didžiausių jų kilo dėl Žaliojo kurso tarpinio tikslo – iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas sumažinti 60 proc. palyginti su 1990 m. lygiu.
Aš ir mano atstovaujama politinė frakcija pasisakėme už ir taip ambicingus 55 proc. O dar didesnis tikslas neatrodė racionalus. Visgi Parlamento balsavimu buvo priimta 60 proc. riba. Bet sveikas protas galiausiai laimėjo!
Balandžio pabaigoje buvo pasiektas Europos Parlamento ir ES valstybių narių derybininkų susitarimas dėl vadinamojo klimato įstatymo, kuris yra pagrindinė Europos žaliojo kurso dalis siekiant iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu.
Tai tampa mūsų teisiniu įsipareigojimu. Džiaugiuosi už racionalius sprendimus – 55 proc. (o ne anksčiau įvardintais 60 proc.) mažinti išmetamuosius teršalus. Tai jau pakankamai ambicinga, nes reikia išlaikyti darbo vietas. Per šiuos devynerius metus mums reikia atsigręžti į miškus, vandenynus, bioįvairovę. Kitas iššūkis – išlaikyti pramonę ES. Tvarią pramonę...
– O kokia tema, veiklos sritis jums emociškai buvo itin svarbi pastaruoju laikotarpiu? Kur matote, kad dar reikėtų pasistengti?
– Neminint pandemijos, vienareikšmiškai – dabartinė Baltarusijos situacija. Itin palaikau demokratinius šios šalies siekius. Ir čia savo veiklą turime tęsti. Parlamente balsavome ir dėl rezoliucijos, ir kitose veiklose nuolat keliam Baltarusijos demokratinei opozicijai ir pilietinei visuomenei svarbius klausimus.
Aš simboliškai ir asmeniškai stengiuosi prisidėti prie šios temos vystymo. Organizavau virtualių renginių ciklą su Baltarusijos universitetų atstovais, ne kartą kreipiausi į Komisiją, įskaitant ir dėl Astravo AE klausimo. Moters dienos proga solidarumą išreiškiau Baltarusijos moterims, kurios dabartinio Lukašenskos režimo yra sulaikomos ir kalinamos baisiomis sąlygomis – kreipiausi į įvairias institucijas baltarusių kalba.
Taip pat šia kalba kreipiausi ir kovo 25-ąją, minint Baltarusijos nepriklausomybės dieną, nors šią datą šalyje dabartinis režimas ir bando ištrinti iš žmonių atminties – tai simbolizuoja Baltarusių Tautos gimimą.
O juk ši data glaudžiai susijusi ir su Vasario 16-ąja – 1918-ųjų kovo 23-ąją buvo pripažinta Lietuvos valstybė, o tų pačių metų kovo 25-ąją – Baltarusija paskelbta demokratine respublika.
Iššūkių laukia nemažai, turime susitelkti ir palaikyti demokratinius siekius, ypač artėjant rugpjūčio 9-ajai – metams po pernai įvykusių Prezidento rinkimų Baltarusijoje. Turi kuo greičiau įvykti nauji skaidrūs rinkimai. Europos ateitis priklauso ir nuo mūsų kaimynystės saugumo, demokratizacijos procesų.
– Ko palinkėtumėte Europos dienos proga?
– Europos diena primena mums istoriją ir tiesia trajektoriją į ateitį. Primena, kokia atsakomybė yra būti Europos Sąjungos piliečiais. Šalia gaunamų galimybių Europos Sąjungoje mes kartu įsipareigojame visuomet stengtis dėl geresnės bendros ateities.
Patirtys moko būti dar labiau atviriems, nenustoti diskutuoti ir gebėti veikti solidariai. Ypač kovos su pandemija akivaizdoje. Taip pat moko nenustoti permąstyti prioritetų, veiklos krypčių ir gebėti keistis.
Daugelį metų sveikatos apsauga buvo valstybių narių reikalas. O dabar, COVID-19 krizės akivaizdoje, ne tik veikiame koordinuotai, bet ir keliaujame link bendros Europos sveikatos sąjungos.
Iš įvairių istorinių ir asmeninių patirčių galiu drąsiai teigti, kad daugiau nei prieš septyniasdešimt metų kilusi vieningos Europos idėja yra gyva ir šiandien. O įvairių išbandymų metu Europos Sąjungą palaiko bendros vertybės. Linkiu, kad visų jūsų ateitis Europoje būtų šviesi bei kupina perspektyvų!
Norite susiorganizuoti susitikimą, pabendrauti Europos Parlamento veiklos temomis? El. paštas: liudas.mazylis@europarl.europa.eu
