Žmonės net pašikę turi apie tai parašyti socialiniuose tinkluose, nes tik sulaukę „draugų“ pritarimo ir susižavėjimo šūksnių suvokia, kad pašiko. Tinklas, į kurį pateko visi. Ir toks įspūdis, kad tame tinkle daugiau ar mažiau meluoja visi.
Meluoja politikai, jų toks darbas, A.Lukašenka meluoja, kad jį norėjo nušauti amerikiečiai, V.Putinas susiriesdamas meluoja apie viską, nes nori priversti pasaulį vėl gerbti Rusiją (šis noras – D.Trumpo šūkio „Make America Great Again“ veidrodinis atspindys), meluoja antivakseriai, meluoja reklamos, meluoja tėčiai ir mamos...
Beje, apie šeimas, čia tai bent istorija. Rengiamas maršas, kur tikros šeimos priešinsis Stambulo konvencijai, tai yra tradicinė šeima pritaria smurtui prieš moteris ir smurtui šeimoje. Organizatorių puslapyje sakoma: „Vieningai pasisakysime prieš rengiamą Stambulo konvencijos ratifikavimą Seime, kuris uždraustų žodžio ir įsitikinimų laisvę, teisintų totalią visuomenės minčių kontrolę ir bausmes už Konstitucijoje įtvirtintą teisę reikšti savo nuomonę ir tėvams auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.“ Akivaizdu, kad maršo organizatoriai jos neskaitė arba meluoja kaip kiaulės.
Stambulo konvencija – tai „Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo“. Nė žodžio apie žodžio laisvę, minčių kontrolę ir pan.
Žinoma, jeigu draudimas smurtauti prieš moteris ir vaikus yra laisvių suvaržymas, tuomet grįžtame į viduramžius. Lietuvos moterys, kurios paklūsta bukaprotiškam šeimos šariatui, turėtų paskaityti Stambulo konvenciją, ji už jus, mielos moterys, ji nori apginti jus nuo jūsų silpnapročių vyrų, kurie daužo jums snukį net tuo metu, kai jūs tenkinate juos burna.
Kartais aukos į smurtą įninka kaip į narkotikus ir nebenori, nebegali be jo gyventi. Tai tradicinės šeimos vertybės...
Statistika patvirtintų, kad tradicinėse, konservatyviose šeimose gyvenantys ir dėl to nelaimingi žmonės ima meluoti, apgaudinėti, išsisukinėti, praranda bet kokį orumą ir padorumą, galiausiai nupjauna sutuoktiniui (-ei) galvą, ir jokios popierinės vertybės jų nuo to neapsaugo.
Šeima tik įrankis, tik forma, indas, turintis padėti mums, o ne institucija, ne dievybė, kurią reikia garbinti ar jai tarnauti. Vertybes, kad ir kokios jos būtų – šeimos, tautos, filatelistų ar onanistų – sukuria ne dokumentai, jas kuria, puoselėja žmonės, ir stipri šeima, stipri valstybė ne ta, kuri puikuojasi savo teisingais lyties organais, o ta, kuri globoja ar bent jau stengiasi suprasti silpnesnį.
Kita vertus, jei grįžtama prie tradicinių tautos vertybių, koks laikotarpis bus pasirinktas joms išbandyti?
Devynioliktasis amžius? Tėvai vėl galėtų nutarti, už ko tekėti jų dukroms ir ką turėtų vesti jų sūnūs, sumokėtų vieni kitiems kiaulėmis ir avimis, mišku, lašiniais ir parduotus vaikus aplaistytų skania namine su cepelinais ir spirgais. O gal dar ankstesni laikai, kai egzistavo „jus primae noctis“, pirmosios nakties paprotys, tai yra ponas turėjo teisę pirmas permiegoti su nuotaka?
Kas bus tas ponas? Sinica ar Radžvilas? Prezidentas?
Daugelį trikdo konvencijoje lyties apibrėžimas: „Lytis – socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams.“
Nurimkite, čia nekalbama apie lyties keitimą ar atšaukimą, tai reiškia, kad vyras negimsta moters viešpačiu, o moteris negimsta tarnauti vyrui, tai suformuoja visuomenės nuomonė.
R.Gervaisas, anglų komikas, po „Brexit“ sukūrė tokį pokštą: ant baliklio butelio yra užrašas „Negerti“, jis pasiūlė tą užrašą panaikinti ir po dvejų metų vėl paskelbti balsavimą – anot komiko, rezultatai būtų kitokie.
Kadangi Lietuvoje kvailumas laikomas nacionaline vertybe, įtariu, kad situacija atvirkščia: pas mus vis dar per daug žmonių geria baliklį ir ramiai gyvena su mirusiomis smegenimis.
