Viena tokių įmonių ─ „Profarma“. Su ja buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis dėl daugiau nei 510 000 greitųjų testų įsigijimo. Šiuo metu testai sunaudoti, o iš verslo reikalaujama grąžinti už juos sumokėtus pinigus.
Po sutarties įvykdymo pradėjo du persidengiančius procesus
Dėl šio pirkimo Generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kurio rezultatų jau beveik metai nematyti, šalia to prokuratūra, papildomai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su civiliniu ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo. Kaltintojai teigia, kad testai įsigyti per brangiai ir „Profarmai“ pritaikė dvigubus turtinius apribojimus.
„Padėtis kelia nerimą. Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, kurios organizavo viešąjį pirkimą ir buvo atsakingos už tinkamą jo vykdymą, testus įsigijo, juos sunaudojo, o dabar palaiko kaltinimus dėl neva per didėlės jų kainos“, ─ sako įmonę atstovaujantis advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Laurynas Lukošiūnas.
Prokuratūra tvirtina, esą buvo pažeistas racionalaus lėšų panaudojimo principas. Tačiau racionaliai naudoti lėšas kaip tik ir yra valdžios institucijų pareiga. Verslo įmonė negali priversti perkančiosios organizacijos sudaryti viešojo pirkimo sutartį. „Nėra pagrindo teigti, kad „Profarma“ pasiūlyta kaina yra neproporcingai didelė ar neatitinka tiek pirkimo metu, tiek dabar esančių greitųjų testų kainų“, – tvirtina advokatas.
Pigesni, dėl to per brangūs?
„Profarma“, pagal sutartį įsipareigojo pristatyti testus, kurių kaina priklausė nuo kiekio bei pristatymo termino. Kadangi testų reikėjo labai greitai, pirmieji 10 tūkst. testų kainavo po 16 Eur (be PVM) už vienetą.
Antruoju etapu įsigyti 100 tūkst. testų, už 13 Eur (be PVM). Trečiuoju ─ 400 tūkst. testų už 8,85 Eur (be PVM). Vidutinė pirkimo sutarties metu pristatytų testų kaina buvo 9,8 Eur.
Tuo pat metu įmonė greituosius testus pardavinėjo ir kitiems pirkėjams. „Kaina, kurią „Profarma“ pasiūlė už testus buvo gerokai mažesnė nei kitiems pirkėjams – įmonė pardavinėjo testus po 16 ar 18 Eur už vienetą. Net dabar, kai jau nebėra testų deficito, kai jų pasirinkimo įvairovė didesnė, greitieji testai ─ pagal viešai skelbiamus duomenis ─ kainuoja apie 13 Eur.
Dar daugiau ─ kai jau rinka ir testų kainos stabilizavosi, šių metų balandį SAM patvirtintame kainyne numatoma 12 Eur kompensacija darbdaviams už greituosius testus. Todėl sudėtinga suprasti logiką, kuria vadovaujasi institucijos nustatydamos tokią kompensaciją ir tuo pat metu palaikydamos ieškinį, kuriame testai už 9,8 Eur esą pernelyg brangūs, – sako L.Lukošiūnas.
Garantavo kokybę
„Profarma“ vadovė Edita Mištinienė teigia, kad 2020 m. pavasarį greitųjų testų poreikis buvo neįtikėtinas. Dėl neregėto poreikio ir trūkinėjančio tiekimo, jų kainos kito valandomis.
Esant didžiuliam poreikiui, rinką užplūdo nekokybiški testai. Taip Australija už 9 mln. JAV dolerių įsigijo 500 tūkst. greitųjų testų, kurie pasirodė nekokybiški, dar labiau prašovė Jungtinė Karalystė ─ net 3,5 mln. jos įsigytų testų tiesiog neveikė. Panašios istorijos kartojosi Ispanijoje, Čekijoje, JAV.
„Kad mums nepasikartotų panaši istorija, sukūrėme greitųjų testų kokybės įvertinimo sistemą, atrinkome kokybiškus testus ir nustatėme jų kokybinius parametrus. Negana to, kiekvieną naujai gaunama testų seriją, prieš atiduodant į Nacionalinę laboratoriją papildomai testuodavome mūsų sertifikuotose laboratorijose. To nedarė ir nesiūlė nei viena greituosius testus platinanti įmonė. Suprasdami padėties rimtumą ir siekiant apsaugoti Lietuvos rinką nuo nekokybiškų medicininių prietaisų, mūsų įmonė pasirūpino ir užtikrino, kad kiekvienas, vartotoją pasiekiantis testas, duotų tik kokybiškus bei patikimus rezultatus“, ─ pasakoja įmonės vadovė.
Jos manymu, būtent kokybės garantija buvo vienas argumentų, kodėl buvo pasirinkta jos vadovaujama įmonė. Testų kokybė buvo papildomai patvirtinta ir nepriklausomame SAM tyrime.
Reikalauja grąžinti pinigus už sunaudotus kokybiškus testus
Dr. E.Mištinienė sako, kad verslui didelį susirūpinimą kelia tai, kad byloje reikalaujama taikyti vienašalę restituciją. Tai reiškia, kad įmonė turėtų grąžinti visus gautus mokėjimus pagal pirkimo sutartį. Tačiau greitieji testai grąžinti nebus, nes jie jau sunaudoti.
„Mūsų žiniomis, didelė dalis pirkimų, susijusių su pandemijos valdymu, iki šiol vyksta laikantis analogiškų procedūrų. Būtų labai gerai, jeigu kas nors paaiškintų, kodėl viename iš pirkimų buvo nuspręsta nepagrįstai apkaltinti įmonę, suteršti reputaciją ir praktiškai ją žlugdyti“, ─ teigia „Profarma“ vadovė.
Sprendimo paieškas sunkina ir tai, kad ši istorija spėjo tapti politikų kovos lauku – apie ją pasisakė tiek pozicijos, tiek opozicijos atstovai. Tačiau kol politikai kovoja dėl reitingų ir dėmesio, teismo slenksčius turi minti verslas. Teismas kol kas atsisako byloje liudytojais apklausti politikus ir valdininkus, nors būtent jie priėmė sprendimus.
