Nuo vidurdienio į Vilniaus laidojimo rūmus, kur pašarvota urna su velionio palaikais, rinkosi Anapilin penktadienį iškeliavusio politiko šeima, giminės, artimiausi bičiuliai, politiniai bendražygiai bei kolegos, buvę studentai.
Pavakarę atsisveikinti su K.Glavecku atvyko ir būrelis Kovo 11-osios Akto signatarų, taip pat – apie atvykimo laiką iš anksto nenorėjusi skelbti premjerė Ingrida Šimonytė. Vėliau šermenyse pasirodė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Pagerbti atvyko kolegos iš Seimo
Vidurdienį į laidojimo rūmus buvusį kolegą pagerbti atvykęs Seimo vicepirmininkas, konservatorius Paulius Saudargas prisiminė K.Glavecką kaip trykštantį gyvybe, visada pasitempusį ir politikoje aktyvų žmogų.
„Netektis buvo labai netikėta. Žinojome, kad jis gulasi operacijai, bet niekas nesitikėjo, jog viskas taip baigsis. Gaila, kad taip anksti. Mes su kiekvienais metais netenkame savo signatarų. Tai bendruomenė, kuri nuolat mažėja.
Bet džiaugiamės tais, kurie dar lieka su mumis“, – kalbėjo P.Saudargas.
Jam pritarė ir kartu į šermenis atvykęs konservatorius Laurynas Kasčiūnas, pažymėdamas, kad tokios akimirkos verčia stabtelėti gyvenime ir susimąstyti, pamiršti ideologinius ginčus.
„Profesorių man teko geriau pažinti šį dešimtmetį. Tai buvo laisvos sielos žmogus, išmintingas žmogus. Man pirmiausia jis buvo Nepriklausomybės akto signataras – tai jo didžiausias palikimas. Tai buvo parlamentarizmo simbolis, todėl su šiomis mintimis jį ir prisimenu.
Tokios akimirkos dažnai verčia stabtelti, viską apmąstyti ir pamiršti ideologinius ginčus, siekti aukštesnės politinės kultūros“, – svarstė L.Kasčiūnas.
I.Degutienė: kaip su buvusia gydytoja, jis su manimi pasikalbėdavo truputį daugiau
Šeštadienį popiet į laidojimo rūmus atvykusi buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė neslėpė liūdesio ir sakė niekuomet nepraleisdavusi progos pasveikinti K.Glavecko su gimimo diena.
„Atėjau su liūdnomis mintimis, nes paprastai per jo gimtadienį aš pasveikindavau, per mano gimtadienį – jis pasveikindavo. O dabar toks sutapimas, kad jo gimimo dieną jis išėjo... Natūralu, kad prisiminsiu jį kaip tokį žmogų, kuris visada buvo geros nuotaikos, su šypsena veide, niekada nelaikė pykčio“, – mintimis dalijosi I.Degutienė.
Pasak buvusios Seimo vadovės, K.Glaveckas visuomet sakydavo nemėgstantis piktų žmonių ir niekuomet pats toks nebuvo, o į Lietuvos istoriją jis įeis ne tik kaip Kovo 11-osios Akto signataras, bet ir žmogus, ugdęs nepriklausomos šalies ekonomistų kartą.
„Jo išminties ir protingų minčių labai trūks. O svarbiausia, kaip ilgametei kolegei, jo trūks kaip žmogaus, kuris atrodė linksmas ir kartu neturintis jokių problemų. O gal mes pasikalbėdavome truputį daugiau, su manimi jis ir kaip su buvusia gydytoja kalbėdavosi. Širdies problemos jį vargino ne vieną dieną ir ne metus. Bet jis mokėjo save suimti į rankas, nepasiduoti.
Kaip sakoma, reikia džiaugtis gyvenimu čia ir dabar, o ne galvoti, kas bus rytoj. Turbūt dėl to jis ir apsisprendė dalyvauti dar vienuose Seimo rinkimuose, nors mes abu kalbėjome, kad laikas mums trauktis – ir vienam, ir kitam. Aš apsisprendžiau tvirtai, o jis apsisprendė kitaip. Tai buvo jo apsisprendimas, o likimas lėmė taip, kaip lėmė“, – apgailestavo I.Degutienė.
Atsisveikinimas su K.Glavecku vyks šeštadienį nuo 12 iki 20 valandos bei sekmadienį – nuo 10 iki 14 valandos. Urna bus išnešama gegužės 2 dieną 14 valandą. K.Glaveckas bus palaidotas sostinės Antakalnio kapinėse.
Ilgametis Seimo narys ligoninėje mirė penktadienį, savo 72-ojo gimtadienio dieną. Kaip jau ketvirtadienį skelbė naujienų portalas lrytas.lt, K.Glaveckas po atliktos širdies operacijos buvo itin sunkios būklės. Politikas atsidūrė reanimacijos skyriuje.
Paskutiniai skambučiai buvo lyg atsisveikinimas
Seimo nario bendražygiai po žinios apie K.Glavecko mirtį pasakojo, kad jo paskutiniai skambučiai dar balandžio mėnesio pradžioje prieš pat operaciją skambėjo lyg atsisveikinimas. Kolegos jį prisimena kaip vertybėms ištikimą liberalą, šiltą ir paprastą žmogų.
„Matyt, žmogus suprato, kad gyvenimas turi pabaigą, nes iki operacijos jis paskambino, ir ta emocija skambėjo kaip atsisveikinimas. Ko gero, būdamas protingu ir racionaliu žmogumi jis gana profesionaliai išmanė, kokia operacija jo laukia“, – portalui lrytas.lt sakė parlamentaras Eugenijus Gentvilas.
K.Glaveckas 1990 metais buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, o nuo 1996 metų politikas be pertraukos buvo renkamas Seimo nariu, dirbo Biudžeto ir finansų komitete, daugiausiai ėjo komiteto pirmininko, pavaduotojo pareigas.
Karjerą pradėjęs kaip dėstytojas, ekonomikos mokslų daktaras, jis yra vienas iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto įkūrėjų, 1992–1998 metais buvo šio instituto tarybos pirmininkas.
K.Glaveckas yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Jis yra paskelbęs daugiau kaip 300 mokslinių darbų rinkos ekonomikos klausimais Lietuvoje ir užsienyje, yra kelių knygų autorius.
