„K.Glaveckas įeis į mūsų parlamentarizmo istoriją kaip neeilinė asmenybė. Tikrai tokių yra labai reta. Ar mes Seime turime tokių, kaip Kęstutis? Ko gero, sakyčiau, kad ne. Nebeturime ir nežinau, ar dar turėsime“, – apgailestavo kartu su K.Glavecku Mišriai Seimų narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis.
R.Žemaitaitis: net juodžiausiose situacijose ieškodavo pozityvo
Kaip portalui lrytas.lt teigė R.Žemaitaitis, K.Glaveckas buvo unikali asmenybė, net pačioje juodžiausiose situacijoje mėgindavęs įžvelgti šviesos pliūpsnį.
„Tai yra unikali asmenybė, kuri gebėdavo tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje pasisakyti, niekada nestokojo humoro jausmo. Netgi pačiose blogiausiose situacijose jis visada mėgindavo surasti pozityvą. Net jeigu diskutuodavome ir sakydavome, kad čia tas blogai, ir tas blogai... Jis sakydavo: „Teisingai, vyrai, blogai, bet gal mes turime kažkokį kitą sprendimo būdą?“ Ir jis iškart tą sprendimo būdą dažniausiai ir pateikdavo“, – prisiminimais dalijosi politikas.
Anot jo, K.Glaveckas neskirstė Seimo narių į pozicijos ar opozicijos veikėjus, sugebėdavo rasti bendrą kalbą su visais parlamentarais.
„2009 m., kai ekonominė situacija buvo tikrai sudėtinga, buvo sunkmetis, skolinimaisi... Mes kritikuodavome A.Kubiliaus Vyriausybę ir sakydavome, kad tam tikri sprendimai yra blogi. Bet K.Glaveckas visą laiką pasakydavo: „Žiūrėkite, bet mes vis tiek kažkaip tai padarysime. Surasime sprendimą ir išeisime iš šios situacijos“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
Ilgametį savo kolegą Seime jis vadina savo mokytoju, visuomet rasdavusiu puikių įžvalgų ir besivadovaujančiu tikrosiomis liberaliosiomis vertybėmis.
„Jis man visą laiką sakydavo: „Neskubėk taip staigiai gyventi. Šiek tiek palauk, apsižiūrėk, įsivertink situaciją, pasiklausyk, ką kiti daro. Tik tada priimk sprendimus.“ Jis turėjo nuostabias įžvalgas. Kaip sakau, K.Glaveckas buvo tikras liberalas savo ideologine prasme. Jis suprato liberalizmą kaip vieną iš valstybės pamatų, nebuvo, kaip dabartiniai liberalai.
Dar viena jo stipri savybė, kad jis visą laiką laikydavosi žodžio. Kad ir kaip jam būtų sunku, jis savo pažado visą laiką laikėsi. Tai yra vadinamoji ta senoji karta politikų, kurie laikosi savo ideologijos, o ne parduoda tikėjimą“, – pasakojo R.Žemaitaitis.
Seimo narys teigė žinojęs apie K.Glavecko sveikatos problemas ir dar prieš praėjusių metų parlamento rinkimus klausęs jo, kodėl šis dar eina į Seimą.
„Jau kurį laiką su sveikata jam buvo labai sudėtinga situacija. 2009 m. po operacijos aš jam sakiau, kad iš gabaliukų, Kęstai, tave sudėjo. Bet jis sakė, kad jeigu aš neisiu, nedarysiu, tai aš negyvensiu. Ir 2020 m. jam kartojau: „Kam tu eini, Kęstai, į tą Seimą? Turi viską – šeimą, nuostabią žmoną, nuostabius vaikus, pajamų, iš ko gyventi. Keliauk, važiuok, daryk...“
Bet jis buvo tas žmogus, kuris be parlamento, be parlamentarizmo, be noro pasidalinti savo žiniomis negalėjo gyventi. Jis suvokė, kad jo vieta yra dirbti valstybei. Ir jis visus metus tai sėkmingai ir darė“, – įsitikinęs R.Žemaitaitis.
E.Gentvilas prisiminė paskutinį skambutį
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas parlamento kolegą prisiminė kaip žmogų, kuriam itin rūpėjo Lietuvos ateitis.
„Tai buvo žmogus, kuriam buvo ne tas pats. Ir taip buvo jau nuo Sąjūdžio laikų – jam rūpėjo, kur Lietuva eis, kaip ji susitvarkys. Jis visada buvo pirmose linijose. Nors niekada nesiveržė į ministrus, bet būtų tikęs ir ministro, ir net premjero pareigoms“, – teigė politikas.
„Jo nuopelnas yra ir Laisvosios rinkos institutas, o būtent iš to atsirado kalbėjimas apie ekonomiką ir idėjų formulavimas. Dar prieš kelis mėnesius būdavo, kad ateina Kęstutis, o mes juokiamės: „Vyrai, tylim, atėjo žmogus, kuris išrado ekonomiką!“ – prisiminimais su naujienų portalu lrytas.lt dalijosi E.Gentvilas.
Pasak jo, K.Glaveckas labai mėgo dirbti ir su jaunąja karta, matė joje daug perpsektyvų.
„Jis mokėjo dirbti su jaunais žmonėmis ir suprato, kad į juos reikia investuoti. Net ir mūsų frakcijoje didžiausiais jo bendražygiais tapo Virgis Alekna, Simonas Gentvilas, Viktorija Čmilytė-Nielsen. Dabar man atrodo, kad čia buvo atsiradęs profesoriškas įprotis dirbti su jaunais žmonėmis ir rodyti jiems dėmesį, matyti juose viltį“, – svarstė K.Glavecko kolega.
E.Gentvilas pridūrė, kad K.Glaveckas greičiausiai suprato, jog jo sveikatai gresia rimtas pavojus: „Matyt, žmogus suprato, kad gyvenimas turi pabaigą, nes iki operacijos jis paskambino, ir ta emocija skambėjo kaip atsisveikinimas. Ko gero, būdamas protingu ir racionaliu žmogumi jis gana profesionaliai išmanė, kokia operacija jo laukia.“
Pasak E.Gentvilo, K.Glaveckas turėjo išskirtinį humoro jausmą, kuriuo užkrėsdavo ir kitus kolegas: „Visi pastebėjo, kad neabejotinai ryški jo savybė buvo linksmumas. Kartais tas linksmumas pereidavo į kandumą, sarkazmą, dėl jo juokavimo dažnai būdavo ir patempusių lūpą – bet humoras nėra vien tik nekaltas dalykas. Antras dalykas – veržlumas ir neabejingumas. Tai buvo puikus parlamentaras, kuris sakė tai, ką galvoja.
Man tikrai džiugu, kad teko tiek daug duonos su Kęstučiu suvalgyti tiek parlamentiniame gyvenime, tiek Sąjūdyje, tiek partinėje veikloje. Tikrai turiu, ko pasimokyti.“
V.Čmilytė-Nielsen: jis paliko vieną ryškiausių pėdsakų mūsų politikoje
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen išskiria K.Glavecko patirtį, į kurią parlamente būdavo įsiklausoma, ypač kalbant ekonomikos temomis.
Nevengęs jis ir duoti patarimų jaunesniems politikams, su kuriais kartu teko dirbti – tai, V.Čmilytės-Nielsen manymu, tai galėjo kilti ir iš jo kaip buvusio dėstytojo darbo laikų.
„Kęstutį prisimenu kaip labai ryškų politiką, jis paliko vieną ryškiausių pėdsakų mūsų politikoje, jis buvo ekonomistas, labai kompetentingas, turintis tvirtą nuomonę įvairiais klausimais. Mūsų nuomonės ne visada sutapdavo, tačiau diskutuoti su juo būdavo visada įdomu.
Atsiminimai apie jį patys šviesiausi, šilčiausi ir tokie jie liks visą laiką. Jis buvo vienas iš tų Seimo narių, į kurių nuomonę atsižvelgdavo visi. Ypač, kai jis kalbėdavo ekonominėmis temomis, jo kompetencija buvo akivaizdi. Mano galva, jis padarė didžiulę įtaką Seimo darbui per tuos ilgus metus, kai dirbo jame“, – LRT RADIJUI sakė Seimo pirmininkė.
V.Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad jai pradėjus dirbti parlamente pirmąją kadenciją K.Glaveckas buvo tarp patariančių ir padedančių Seimo ilgamečių.
„Kęstučio patarimai buvo svarbūs. Aš ir pati, kai dirbau pirmuosius metus Seime, jis buvo vienas iš tų, kurie ir globojo, ir patarė. Jis mėgo tai daryti, matyt, jo ilgametė dėstytojo profesija darė tam įtaką. Jis nuolat ir mielai dalindavosi patarimais, ypač su dar nepatyrusiais politikais ir, manau, kad paliko ryškų pėdsaką besiformuojančių politikų, dabar aktyvių politikų, brendime“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
I.Degutienė: dūšioj jis buvo labai jautrus žmogus
Buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė pasakojo, kad K.Glaveckas visada turėjo tvirtą nuomonę, buvo liberalas ne tik pagal politinę priklausomybę, bet savo mąstysena
„Labai gaila žmogaus, kuris buvo labai aktyvus, labai pozityvus, protingas, tokių tikrai Seime labai trūksta ir trūks. Kęstutis buvo kovotojas. Širdies problemų turėjo gan seniai, bet niekas neįtarė, kad jis turėjo problemų, Seime buvo vienas iš aktyviausių žmonių“, – apie buvusį kolegą BNS sakė konservatorė I.Degutienė.
Pasak buvusios parlamento vadovės, K.Glaveckas „visada turėjo tvirtą nuomonę, poziciją, juo labiau, kad buvo profesionalus, šiuolaikiškas ekonomistas“. „Labai aiškiai formuluodavo savo mintis ir pasakydavo tai, ką turėdavo pasakyti, tai buvo pavyzdys kitiems Seimo nariams, kolega, kuris, deja, šiandien išėjo“, – apgailestavo I.Degutienė.
Aktyvią politiką nuo šios parlamento kadencijos palikusi konservatorė pažymėjo, kad K.Glaveckas buvo liberalas savo mąstysena, nors po pastarųjų Seimo rinkimų jis ir paliko Liberalų sąjūdžio frakciją.
„Nors jis šią kadenciją paliko Liberalų sąjūdį ir išėjo į Mišrią grupę, visada savo veiksmais, savo mąstysena buvo liberalas, liberalių pažiūrų politikas, kurių niekada neslėpė, ir savo darbe visada propagavo liberalias idėjas, ypač ekonomikos ir finansų srityje“, – sakė I.Degutienė.
„Dirbau su juo Biudžeto ir finansų komitete, kai jis buvo pirmininkas, buvo labai komunikabilus, tolerantiškas kitai nuomonei.
Komitete atstovaujamos visos frakcijos, ir kartais nuomonės buvo gerokai skirtingos, bet jis visada leisdavo visiems pasisakyti, daug būdavo įvairiausių diskusijų ir niekada nebuvo uzurpavimo arba nenoro išgirsti kitą nuomonę iš Kęstučio pusės.
Jis turėjo daug gerų organizacinių ir vadybinių, ne tik aukščiausio lygio profesinių gebėjimų“, – kalbėjo ilgametė politikė.
Ji pabrėžė žmogiškąją K.Glavecko pusę: „Užuojautą reiškiu jo žmonai Rūtai, dukroms, anūkams, nes ir tėvas buvo puikus, ir senelis, ir dažnai mes apie anūkus pasikabėdavome, ką mano anūkai veikia, ką jo veikia. Žmogus buvo ne tik politikas, bet ir senelis, kuris tikrai buvo rūpestingas ir nuoširdus.“
„Dar vieną bruožą galėčiau atskleisti – jei išorėje atrodydavo aktyvus, kartais ir aštrus, dūšioj buvo labai jautrus žmogus, ir jei, neduok Dieve, kam nors Seime būdavo problemos, jis tikrai buvo vienas iš pirmųjų, kuris norėdavo ir padėdavo“, – prisiminė buvusi Seimo vadovė.
A.Bilotaitė: „Žmogus išėjo, o šiluma liko“
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasakojo, kad žmogiškas ryšys K.Glaveckui buvo svarbiau už politines varžybas.
„Labai liūdnas man šis rytas. Kęstutis buvo mano Seimo suolo draugas, kas rytą pasveikindavęs bučiniu į skruostą. Buvo labai atidus ir pagarbus kitiems. Žmogiškas ryšys, nuoširdus bendravimas jam buvo svarbiau už politines ambicijas ir jų varžybas. Kęstučio profesionalumas ir dalyko išmanymas buvo neginčijamas.
Ko pats daug turėjo, dosniai dalijosi su kitais, jaunesniais, ne stodamas į pranašesniojo poziciją, o paprastai, draugiškai ir neįkyriai. „Yra svarbesnių dalykų nei darbas“, – vis primindavo. Žmogus išėjo, o šiluma liko“, – feisbuke rašė A.Bilotaitė.
B.Valionytė: tai buvo politikas, sėdintis savo rogėse
ietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vadovė Birutė Valionytė teigė, kad K.Glaveckas buvo atviras, išsilavinęs žmogus, aktyviai dirbęs siekiant Lietuvos nepriklausomybės.
„Netekome jo per gimtadienį – jam būtų suėję 72 metai. Jauno visiškai dar, kuris dar galėjo Lietuvai tikrai daug gerų dalykų padaryti, politiko, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, visuomenininko, kuris tais lemtingais 1990 metais aktyviai įsijungė į tuometinę politiką. Jis nebuvo pasyvus, jis buvo labai aktyvus“, – BNS sakė B.Valionytė.
Pasak jos, nors K.Glaveckas priklausė Lietuvos komunistų partijai, jis buvo vienas iš jos reformatorių, aktyviai siekęs ją atskirti nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos.
„Jis veikė ryžtingai, buvo grupė sudaryta, kuri labai aktyviai šį darbą padarė. Šis žingsnis buvo labai svarbus atkuriant Lietuvos nepriklausomybę todėl, kad tai buvo Kremliui labai aiškus parodymas, kad jo bastionas, Komunistų partija, mąsto Lietuvoje kitaip nei Kremlius“, – pabrėžė signatarė.
Pasak jos, kaip ekonomistas ir dėstytojas K.Glaveckas puikiai valdė žodį ir sugebėdavo ekonominius dalykus paaiškinti itin paprastai bei aktyviai prisidėjo prie Sąjūdžio veiklos. „Būdamas lyg ir kitoje pusėje, bet iš tikrųjų tai buvo vienas frontas ir ėjimas į Lietuvos nepriklausomybę“, – kalbėjo B.Valionytė.
Pasak jos, Kovo 11-ąją K. Glaveckas sutiko „atvira širdimi“. „Jis puikiai suprato, kad tai Lietuvos vienintelis kelias ir kitokio tiesiog nėra. Kovo 11-ąją jam buvo iš tikro šventė“, – sakė signatarė.
Kalbėdama apie jo tolesnę politinę veiklą, B.Valionytė priminė, kad tai ilgiausiai nepriklausomoje Lietuvoje Seime dirbęs politikas, rinktas visas kadencijas nuo pat Aukščiausiosios Tarybos laikų.
„Tai buvo politikas, sėdintis savo rogėse. Jis mokėjo valdyti auditoriją, mokėjo ją patraukti, jis mokėjo paprastai su ja kalbėti ir labai daug pasakyti, kad visi suprastų“, – sakė ji.
Pasak B.Valionytės, nepriklausomai nuo to, kokias pareigas ėjo, K.Glaveckas „visada buvo labai paprastas, atviras ir nuoširdus“.
Seimo narys, Kovo 11-osios Akto signataras, vienas Lietuvos laisvosios rinkos instituto įkūrėjų K.Glaveckas mirė penktadienį ligoninėje. Balandžio 30-ąją jam būtų sukakę 72 metai.
1990 metais išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą, vėliau politikas nuo 1996 metų be pertraukos buvo renkamas Seimo nariu, K.Glaveckas dirbo Biudžeto ir finansų komitete, daugiausiai ėjo komiteto pirmininko, pavaduotojo pareigas.
Karjerą pradėjęs kaip dėstytojas, ekonomikos mokslų daktaras jis buvo vienas iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto kūrėjų, 1992–1998 metais buvo šio instituto tarybos pirmininkas.
K.Glaveckas yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Jis yra paskelbęs daugiau kaip 300 mokslinių darbų rinkos ekonomikos klausimais Lietuvoje ir užsienyje, kelių knygų autorius.
