„Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad šalyje gyvena daugiau nei 600 tūkst. suaugusių žmonių, kurie per savo gyvenimą niekada nebuvo sudarę santuokos. Tai yra daugiau nei penktadalis šalies gyventojų. Partnerystės įstatymas – labai aktualus klausimas. Valstybė neužtikrina beveik jokių šių žmonių teisių“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė.
Dar 2001 m. įsigaliojusiame Civilinio kodekso III knygoje „Šeimos teisė“ buvo įtvirtintas partnerystės institutas, tačiau partnerių teises ir pareigas reglamentuojantis įstatymas taip ir nepriimtas.
Kreipimesi teigiama, kad Lietuvoje iki šiol nėra jokio teisės akto, kuris reglamentuotų šeiminius santykius, sudarytus ne santuokos pagrindu. Anot nevyriausybininkų, remdamiesi versle taikomomis bendrosios jungtinės nuosavybės normomis, ne santuokoje gyvenantys žmonės gali bandyti pretenduoti tik į bendrai užgyventą turtą, teismui įrodę savo piniginį indėlį.
„Tokia situacija ypač nepalanki pažeidžiamesnėje situacijoje esančiam partneriui. Dažnai pasitaiko situacijų, kai smurtą patirianti moteris nori palikti smurtautoją, tačiau ne vienerius metus vaikus ir namus prižiūrėjusiai moteriai tai ypač sudėtinga: ji praktiškai neturi galimybių pretenduoti į bendrai užgyventą turtą.
Jos indėlis į bendrą gyvenimą vertinamas tik per finansinį indėlį. O koks jis gali būti, kai visą savo laiką ir energiją skyrei šeimai?“, – sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Kaip teigiama nevyriausybinių organizacijų kreipimesi, daugelyje Vakarų valstybių partnerystės įstatymai įsigaliojo prieš 20–30 metų. Tokie įstatymai partnerių santykius apibrėžia kaip šeimos santykius, o partnerystę sudariusiems asmenims suteikia įvairių šeimos nariams būdingų teisių bei pareigų.
Pavyzdžiui: sukuria bendros jungtinės nuosavybės teisinį režimą, buvusio partnerio ar (ir) vaikų išlaikymo pareigą šeimos iširimo atveju, paveldėjimo pagal įstatymą teises, teisę atstovauti sveikatos priežiūros srityje, teisę į garantijas, kurias partnerio ligos ar mirties atveju numato darbo santykius reglamentuojantys įstatymai, sudaro galimybę įsivaikinti partnerio vaiką ir kita.
„2020 m. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LIJOT) priėmė poziciją dėl partnerystės Lietuvoje įteisinimo. Jaunimas tarė savo žodį, kad turime užtikrinti žmogaus teises ir Lietuvoje įteisinti lyčiai neutralią civilinę partnerystę. Įstatymo priėmimas niekam nepakenktų, o gyvenimą galėtų pagerinti tūkstančiams asmenų.
Partnerystės įstatymas galėtų tapti vienu iš žingsnių modernios, tolerantiškos, verslios ir ekonomiškai stiprios valstybės įvaizdžio kūrimo ir realizavimo link“, – sako LIJOT prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas.
Taryba vienija 70 nacionalinių jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų bei savivaldybių jaunimo organizacijų tarybų.
Kreipimąsi taip pat parėmė Moterų teisių įtvirtinimo asociacija, vienijanti pagalbą smurto artimoje aplinkoje teikiančius specializuotos kompleksinės pagalbos centrus, Žmogaus teisių organizacijų koalicija (9 organizacijos), Lietuvos moterų lobistinė organizacija (44 organizacijos), koalicija „Psichikos sveikata 2030“ (vienija 21 ekspertą, organizaciją ir skėtinę organizaciją), Šeimų asociacija, humanistų bendruomenė VšĮ „Laimingas žmogus“, Vilniaus universiteto LGBT+ grupė, asociacija „In Corpore“, VšĮ „Stebėk teises“, VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“.
