„Kalbant apie pandeminę situaciją, galima konstatuoti, kad ji yra įtempta. Ji yra skirtinga, kalbant apie Lietuvos vakarus ir rytus – Vilniaus regione situacija yra ženkliai sudėtingesnė, kalbant tiek apie lovų užimtumą, gydymo įstaigų situaciją, tiek ir apie užsikrėtimus.
Šiuo metu esame ypatingoje kryžkelėje ir labai arti to momento, kad situacija dėl įsibėgėjančio vakcinavimo pradėtų gerėti“, – tvirtino S.Krėpšta.
Birželį laukia lūžis?
Anot prezidento vyriausiojo patarėjo, posėdyje su sveikatos ekspertais buvo įvertinta pandemijos raida šalyje ir galimi tolesni jos scenarijai, palygintas gydymo įstaigų darbas pandemijos metu Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje.
„Patirtis iš Jungtinės Karalystės, kuri buvo pristatyta šio susitikimo metu, įrodo, kad pasiekus ketvirtadalį paskiepytų asmenų, situacija pradeda gerėti – tiek užsikrėtimų skaičius pradeda mažėti, tiek ir ligoninėje gydomų asmenų skaičius pradeda mažėti. O paskiepijus 50 proc. asmenų bent pirmąja doze, situacija labai reikšmingai pasikeičia.
To Lietuvoje jau galima tikėtis birželio mėnesio pradžioje ar birželio mėnesį. Tikrai esame netoli esminio lūžio, suvaldant pandemiją, bet iki tol, be abejo, karantino priemonės ir jų laikymasis yra labai svarbus“, – sakė jis.
S.Krėpšta pridūrė, kad Jungtinės Karalystės duomenys rodo, jog pirmieji teigiami susirgimų skaičiaus mažėjimo ženklai šioje šalyje pasirodė bent vienu skiepu vakcinavus 25 proc. visuomenės. Tokia riba Lietuvoje bus pasiekta jau artimiausiu metu. Viena arba dviem vakcinos dozėmis šalyje paskiepyta per 630 tūkst. gyventojų, arba 22 proc. visuomenės.
Susitikime buvo apžvelgti ir naujausi vakcinų poveikio moksliniai tyrimai. Prezidento vyriausiasis patarėjas pažymėjo, kad žinios šiuo klausimu yra labai pozityvios: „Tiek dėl to, kad vakcinos yra labai efektyvios, mažina užsikrėtimus ir sunkius atvejus, tiek dėl to, jog imunitetas po vakcinų išlieka tikrai labai stiprus bent 6-7 mėnesius po paskiepijimo.“
Kur virusas plinta sparčiausiai?
Sveikatos ekspertų tarybos narys ir Lietuvos sveikatos mokslų universtiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas priminė, kad Lietuva nuo balandžio 17 d. yra vadinamojoje „juodojoje zonoje“. Tačiau, eksperto teigimu, viruso siautėjimas šiuo metu pastebimai švelnesnis nei praėjusių metų pabaigoje.
„Vyksta tam tikras didėjimas, augimas, bet jis yra labai lėtas ir gerokai skiriasi nuo to, ką mes matėme spalio-lapkričio mėnesiais. Esame paskaičiavę, kad jei turėtume tokią pačia spartą kaip rudenį, tai šiandieną mūsų paros atvejų skaičius turėtų siekti apie 2 tūkst. Tikrai matome, kad toli gražu nesame prie to lygio“, – pastebėjo M.Stankūnas.
Jo manymu, lėtesnį viruso plitimą nulemia karantino ribojimai bei vakcinacija.
Tačiau kartu profesorius pažymėjo, kad koronavirusine infekcija serga vis jaunesni žmonės. Sausio-vasario mėnesiais apie pusė sergančiųjų buvo jaunesni nei 50 metų, dabar ši amžiaus grupė sudaro apie du trečdalius visų ligonių.
M.Stankūnas sakė, kad pagal viruso plitimą Lietuva pasidalijo į dvi beveik lygias dalis. Vienose savivaldybėse koronaviruso plitimas slopsta, o kitose auga. Didžiausias augimas pastebimas Pakruojo, Kelmės ir Druskininkų savivaldybėse.
Pesimistinis scenarijus vis dar įmanomas?
M.Stankūnas priminė, kad prieš mėnesį ekspertai buvo pateikę ir pesimistinį viruso plitimo scenarijų. Jis numatė, kad paros atvejų skaičius šį pavasarį gali pasiekti 3 tūkst. atvejų. Šis scenarijus, pasak profesoriaus, galėjo išsipildyti „susiklosčius ypatingai nepalankioms aplinkybėms“.
Tačiau gyventojų mobilumas taip ženkliai neišaugo, karantinas pernelyg atlaisvintas nebuvo, „britiškoji“ atmaina neėmė dominuoti visoje Lietuvoje. Tiesa, M.Stankūno teigimu, pavojus dar nepraėjo. Pesimistinis scenarijus vis dar įmanomas.
„Jeigu jis įvyktų, galbūt nebūtų toks ūmus, kokį prognozavome kovo mėnesį, jis galėtų siekti iki 2500 atvejų ir būtų trumpesnis laike. Bet mes tikrai tikime, kad to galime išvengti“, – sakė LSMU profesorius.
Anot jo, labiau tikėtina, kad gegužės viduryje atvejų skaičius neturėtų viršyti 1500 per dieną, o vėliau įvyks ir lūžis dėl vakcinacijos atvejų – susirgimų skaičius ims mažėti, o liepos pirmoje pusėje bus įgytas ir visuotinis imunitetas.
Gyventojų mobilumo duomenys rodo, kad lietuviai vėl labai dažnai lankosi maisto prekių parduotuvėse. Apsipirkti žmonės išsiruošia net 30 proc. dažniau negu iki pandemijos pradžios. Atvėrus prekybos centrus, jų šturmas nebuvo pastebėtas. Aktyviau praėjusią savaitę juose lietuviai lankėsi tik pirmadienį ir antradienį.
Todėl, M.Stankūno, spėjimu, žmonės tiesiog įsigijo jiems reikiamų prekių ir apie prekybos centrus vėl pamiršo.
M.Stankūnas pranešė, kad praėjusiais metais Lietuvoje suskaičiuota 3771 mirtimi daugiau negu 2016-2019 m. vidurkis. „Absoliuti dauguma šito mirčių perviršio yra siejama su COVID-19“, – sakė profesorius ir pridūrė, kad tik 81 perteklinė mirtis nėra siejama su virusu.
Statistikos departamento duomenimis, per pastarąsias 14 dienų Lietuvoje registruota 538,7 naujo užsikrėtimo atvejo 100 tūkst. gyventojų. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 241 tūkst. 872 žmonės, mirė 3857.
