Skatintų užsikrėsti?
Ekspertų tarybos narys, psichologas Paulius Skruibis, vertindamas Galimybių paso idėją, teigė matantis rimtų rizikų, labiausiai susijusių su socialiniu teisingumu. Anot jo, žmonės būtų skirstomi į „saugius“ ir „nesaugius“, tačiau tas skirstymas net nebūtų patikimas.
P.Skruibio teigimu, nėra visiškai patikimų mokslinių įrodymų, jog persirgę, pasiskiepiję asmenys negali perduoti viruso.
„Viena iš Galimybių paso problemų yra tai, kad jis skirsto žmones, atsiranda sąvokos „Saugūs žmonės“ ir „Nesaugūs žmonės“. Tačiau lieka klausimas, kiek tas skirstymas yra patikimas. Mano esminis klausimas, kiek jis yra socialiai teisingas ir sąžiningas, bet kartu galima kelti klausimą, kiek jis apskritai patikimas?“, – klausė P.Skruibis.
Psichologas teigė suprantantis norą rasti saugų būdą, kaip leisti verslams judėti į priekį, tačiau diskusija neturėtų būti nubraukiama.
„Vienas mano pristatymo ekspertų taryboje kritinių momentų buvo apie tai, kad tai gali paskatinti žmones nesisaugoti, sąmoningai arba pusiau sąmoningai užsikrėsti. Dėl to, kad tai yra lengviausias būdas – jei esi jaunas žmogus, neturi sveikatos problemų, rizika, kad tau su sveikata bus blogai, egzistuoja, bet ji nėra didelė.
Tai pats lengviausias būdas – nereikia vakcinuotis, laukti, kol ateis prioritetas, nereikia testuotis – taip tiesiog įgytų tas galimybes. Klausimas, ar mes tikrai norime skatinti žmones persirgti. 65 metų žmogus gal ir nesusigundys tokia galimybe, bet 20-metis – o kodėl ne?“, – svarstė psichologas.
P.Skruibis akcentuoja ir problemas dėl testavimo. Medikai pastebi, kad prieš parą pasidarytas koronaviruso testas negarantuoja, kad šiuo metu asmuo neserga ar negali užkrėsti. Be to, kyla klausimų dėl asmeniui skiriamų nemokamų koronaviruso testų skaičiaus.
„Tam, kad tai veiktų ir būtų socialiai teisinga, reiškia, tą testą turi gauti nemokamai. O jeigu du kartus žmogus norės nueiti į barą, tai jam finansuosime ar ne? Atsiranda kažkas, kas sprendžia, kiek kartų kažkam reikia kažkur nueiti.
O jeigu jis mokamas, tai irgi nelabai neteisinga, ypač, jeigu žmogus, kuris laikėsi ištikimai karantino, nepažeidė taisyklių, stengėsi neužsikrėsti, dabar atsiduria nepalankesnėje situacijoje“, – įvertino P.Skruibis.
Psichologas pastebi, kad Vilniuje daugybė pradinukų negali grįžti į mokyklas ne dėl to, kad jų tėvai pasisako prieš testavimą, bet dėl to, kad savivaldybė neturi tokių testavimo ir organizacinių pajėgumų, kad juos visus ištestuotų.
„Tad iš kur tie pajėgumai? Jei norėčiau nueiti į kino teatrą, turėčiau dvi valandas prastovėti gyvoje eilėje, kad mane testuotų? Tai irgi nėra toks geras sprendimas“, – svarstė psichologas.
„Nesu kategoriškos nuomonės, kad tai visiškas blogis, bet iškyla tiek daug klausimų – nuo etinių iki organizacinių, kad tai neatrodo paprasta, greitai įgyvendinama idėja“, – pridūrė jis.
Iškrenta iš konteksto
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė teigė Galimybių paso idėją vertinanti teigiamai, tačiau supranta, kad klausimas nėra paprastas.
Anot jos, priekaištus dėl galimos visuomenės segregacijos ir problemą dėl vakcinų trūkumo iš dalies išsprendžia svarstoma testavimosi galimybė, tačiau tuo pačiu ji sukuria ir papildomų klausimų.
„Vis dėlto, žmogui virusas gali būti nenustatytas dėl, pavyzdžiui, antigeninių testų nepakankamo jautrumo, bet jis jau gali būti užkrečiamas. Yra tokia rizika, kad viena ar dvi dienos iki teigiamo testo žmogus gali būti užkrečiamas – tai yra silpnoji vieta.
Jei šiandien žmogus pasidarė testą, kurio rezultatas yra neigiamas, jis nežinodamas gali kitą žmogų užkrėsti. Be to, jei jis norės aktyviai dalyvauti, eiti į koncertą, kavinę, jam tuos testus reikės darytis labai dažnai.
Jei galvojame, kad, pavyzdžiui, šeima norės kur nors nueiti su dviem ar trimis vaikais, ir visiems reikės pasidaryti testą, tai iš tikrųjų tai būtų ganėtinai sudėtinga ir techniškai, ir finansiškai“, – kalbėjo A.Žvirblienė.
Profesorė pastebėjo, kad dalis žmonių persirgo koronavirusu, turėjo ligai būdingų simptomų, tačiau neturi patvirtinimo – nesidarė PGR testo, neužsiregistravo pas šeimos gydytoją.
„Vadinasi, jie iškrenta iš konteksto, negali gauti tokio paso, nes vien antikūnų testas negalioja. Irgi yra motyvų, kodėl jis negalioja: gali būti įvairūs metodai, jų tikslumas ne visada yra vienareikšmiškai aiškus.
Tai yra tokia kategorija žmonių, kuri, mano nuomone, sudaro ne tokią mažą dalį visuomenės. Ir jie gali apkrauti pajėgumus, nes bus priversti eiti testuotis, kadangi neturi formalaus pagrindo, kodėl jiems nereikia testuotis“, – įvardijo A.Žvirblienė.
Svarstomi klausimai
Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Karolis Žukauskas teigė, jog ministerija siūlo valstybės apmokamus testus, nors testų kiekis ir pajėgumai nėra begaliniai – tuo pačiu būtų sudaryta galimybė naudotis privačiomis paslaugomis.
„Galimybė gauti testą nemokamai turi būti Galimybių paso apimtyje. Kiek bus testų prieinama nemokamai yra klausimas, kuris dabar diskutuotinas, nes atsiremiame į pajėgumų dalį“, – laidos metu kalbėjo K.Žukauskas.
Tuo metu nepilnamečiai, pabrėžė K.Žukauskas, žiūrint epidemiologiškai, yra atskira grupė, kuriai daugeliu atvejų taikomi kiti reikalavimai.
„Kol kas Galimybių paso, kaip mechanizmo, apimtyje apie vaikus nediskutuojame. Tačiau tikslinsimės papildomai su ekspertais, kad nebūtų taip, kad tėvai gali nueiti į koncertą, o jų nepilnamečiai vaikai bus palikti už durų“, – kalbėjo ministrės patarėjas.
Šiuo metu imunitetą nuo COVID-19 turintys žmonės jau gali rinktis grupėmis po 10, rengti šventes, dalyvauti ekskursijose. Jiems numatyta galimybė aplankyti globos įstaigose ir ligoninėse esančius artimuosius.
Imunitetą nuo koronaviruso reikės pagrįsti e.sveikatos arba gydytojo dokumentu. Laisvesnes sąlygas gali turėti asmenys, persirgę COVID-19 liga, kai diagnozė buvo patvirtinta PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu ir nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 180 dienų. Taip pat paskiepyti nuo COVID-19 pagal skiepijimo schemą.
