Greičiau tai galima laikyti suplanuotu valstiečių bandymu mobilizuoti savo rinkėjus, kuriuo siekiama parodyti aiškią takoskyrą tarp jų ir konservatorių.
Eltos kalbinti ekspertai taip pat išsakė savo vertinimus, kokios priežastys lėmė LVŽS pasitraukimą iš parlamente suburtos rinkimų peržiūros darbo grupės ir kodėl R. Karbauskis jau garsiai prakalbo ir apie galimą pasitraukimą iš kitos valdančiųjų iniciatyvos – nacionalinio partijų susitarimo dėl švietimo.
LVŽS sąmoningai pasirinko kuo stipriau oponuoti valdančiųjų iniciatyvoms, siekiant atsiriboti nuo dešiniųjų Vyriausybės, mano Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė. Jos nuomone, bendradarbiaujant valdančiosioms ir opozicinėms partijoms – jos kartu dalinasi ir šio bendradarbiavimo rezultatais, todėl valstiečiai, atsiribodami nuo valdančiųjų, siekia, kad būtent Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų Kabinetas būtų laikomas visų galimų nesėkmių priežastimi.
„Aš manau, kad jie turi strategiją minimizuoti tam tikrą bendradarbiavimą dėl to, kad jeigu tu bendradarbiauji ir yra finalinis rezultatas, tau tenka už tą rezultatą prisiimti atsakomybę. Tai panašu, kad dabar yra kita strategija: kuo labiau oponuoti valdantiesiems, bet nesiimti tam tikro bendradarbiavimo“,– Eltai teigė R. Urbonaitė, pabrėždama, kad daugiausiai oponuojančio valstiečių politiko vaidmenyje matomas Seimo nario mandato atsisakęs R. Karbauskis.
Politologės nenustebino nei didžiausios opozicinės frakcijos pasitraukimas iš Seime suburtos rinkimų sistemų peržiūros darbo grupės, nei LVŽS pirmininko išsakytos abejonės dėl galimybės tęsti dalyvavimą partijų derybose dėl švietimo. R. Urbonaitės nuomone, tokį R. Karbauskio žingsnį buvo galima numatyti jau tada, kai I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė pristatė savo programos priemonių įgyvendinimo planą.
„R. Karbauskis jau tik paskelbus Vyriausybės priemonių įgyvendinimo planą iš karto pasakė, kad plane yra labai tikslios eilutės, susijusios su švietimu, o tai reiškia, kad jie jau viską suplanavo ir mums turbūt nebus prasmės apskritai daryti kažkokį darbą, kalbant apie švietimą. Tai šitas anonsas buvo padarytas jau gana seniai. Todėl sprendimas trauktis iš tos grupės manęs nė kiek nestebina“,– tvirtino MRU politologė, pažymėdama, kad matant LVŽS elgesio tendencijas, jų siekius pasitraukti iš valdančiųjų iniciatyvų, galima tai laikyti tam tikru suplanuotu elgesiu.
„Kadangi mes jau matome tokią tendenciją, tai galima galvoti, kad tai turbūt nėra vienkartiniai epizodai, kurie gali būti spontaniški“,– sakė R. Urbonaitė.
L. Bielinis: valstiečių išstojimai yra tam tikra kritikos išraiška
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio manymu, valstiečiai yra per daug didelė opozicinė frakcija,kad jie galėtų būti ignoruojami, net jeigu ir atsisakytų dalyvauti tam tikruose politinių jėgų susitarimuose. Juo labiau, L. Bielinio nuomone, tenkanti kritika valdančiajai daugumai yra pelnyta. Politologas teigia, kad pasitraukimai iš įvairių valdančiųjų inicijuotų derybinių grupių yra valstiečių būdas išreikšti savo nepritarimą.
„Tokiu būdu LVŽS signalizuoja apie labai griežtą nusiteikimą prieš tuos sprendimus ir tuos veiksmus, kuriuos atlieka valdantieji“,– sakė VDU profesorius, pažymėdamas, kad valstiečiai jau pačioje kadencijos pradžioje suprato, kokia trapi yra valdančioji dauguma.
„Mes matome, kad nuo pat pradžių LVŽS suprato ir identifikavo, kad valdantieji neturi lemiamos arba ryškios balsų daugumos, kurią reikia stipriai sutelkti norint kažką priimti. Dėl to ir valstiečių sprendimų pasitraukti nevadinčiau spontaniškais“,– teigė L. Bielinis.
A. Lašas: LVŽS sąmoningai pasirinko konfrontaciją su valdančiaisiais
Valstiečiai, būdami stipriausia opozicine jėga, sąmoningai pasirinko konfrontacinę strategiją, kai pajautė, kad dešiniųjų Vyriausybė susiduria su dideliais iššūkiais, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) politologas Ainius Lašas.
„LVŽS tiesiog dabar jaučia, kad turi tam tikrą galią, kad Vyriausybei sunkiai sekasi ir galbūt jie (LVŽS–ELTA) nenori labai prisidėti prie Vyriausybės įvaizdžio keitimo, nori užimti labiau konfrontuojančią poziciją“,– teigė A. Lašas.
Jo nuomone, R. Karbauskis mato Lietuvos piliečių balsavimų tendencijas, kai valdančiąsias partijas kituose Seimo rinkimuose dažniausiai pakeisdavo opozicinės jėgos. Todėl LVŽS pirmininkas, stiprindamas konfrontaciją, A. Lašo nuomone, tiesiog siekia mobilizuoti savo rinkėjus.
„Valstiečiai jau mąsto būtent tokia ilgesne perspektyva ir žiūri, kad jiems tokia konfrontacija padeda mobilizuoti jų rinkėjus, padeda aiškiau atskirti save nuo valdančiųjų ir kažkaip save išskirti opozicijos gretose“,– mano KTU politologas, pažymėdamas, kad šiuo metu valstiečių naudojama konfrontacinė strategija jiems gali būti palanki būtent dėl Vyriausybei iškylančių iššūkių valdant pandemiją.
„Kol kas ta Vyriausybė, tokia šiek tiek šlubuojanti, yra labai lengvas taikinys“,– teigė jis.
Pasitraukimas iš švietimo susitarimo valstiečių populiarumo nesumažins, tačiau padės mobilizuoti rinkėjus
A. Lašas nemano, kad valstiečiams nusprendus pasitraukti iš derybų dėl švietimo, tai kažkaip galėtų pakenkti R. Karbauskio valdomos partijos populiarumui, kadangi partijų susitarimas dėl švietimo yra tik mažai visuomenės daliai svarbus klausimas, o pasitraukimas, KTU politologo nuomone, leidžia labai aiškiai akcentuoti takoskyrą tarp LVŽS ir dešiniųjų Vyriausybės.
„Aš nesu įsitikinęs, kad tas susitarimas turi tiek visuomenės dėmesio, kad tai turėtų kažkokią esminę įtaką partijų vertinimui (...) aš manau, kad tai yra labiau periferinė iniciatyva ir todėl čia ta negatyvi rizika yra minimali, o rinkėjų mobilizavimo prasme ir atskyrimo savęs nuo pozicijos prasme, ji atlieka tam tikrą funkciją ir papildo tą bendrą nusistatymą valdančiųjų atžvilgiu",– tvirtino A. Lašas.
LVŽS elgesys yra gana konstruktyvus, tačiau švietimo susitarime jiems reikėtų pasilikti
Nors didžiausios opozicinės frakcijos pasitraukimas iš partijų derybų dėl švietimo itin neigiamų pasekmių valstiečiams ir neturėtų, tačiau L. Bielinis mano, kad tai nebūtų teisingas R. Karbauskio vadovaujamos partijos žingsnis, kadangi šiuo klausimu būtinas visų partijų pozicijų išsakymas bei išsami diskusija.
„Dalyvauti toje diskusijoje, ko gero, reikėtų, kadangi požiūris į švietimą nėra vien kažkokios politinės partijos pozicijos fiksavimas, tai yra visos visuomenės bendros kultūros galimybių diskusija ir dėl tos priežasties manau, kad valstiečiai turi dalyvauti ir pasitraukti būtų neteisinga“,– sakė VDU profesorius.
Visgi, L. Bielinio manymu, jeigu LVŽS iš anksto žino, kad nepritars tam tikroms valdančiųjų iniciatyvoms, tokiu atveju pasitraukimas iš atitinkamos grupės yra teisingas žingsnis, kadangi dalyvaujant tokiose derybose būtų vien kalbamasi, nesitikint pasiekti konkrečių rezultatų. Todėl VDU politologas mano, kad valstiečių pasitraukimas iš rinkimų peržiūros darbo grupės buvo konstruktyvus opozicinės frakcijos veiksmas.
„Tai, kaip LVŽS elgiasi, yra pakankamai konstruktyvus elgesys. Nes jų požiūris į tą darbo grupę dėl rinkimų ir jos veiklą išties yra labai aiškus. Nes toje grupėje yra pakankamai prieštaringų ir neaiškių siūlymų, kurie pačioje valdančiojoje daugumoje nėra išdiskutuoti ir tokiu būdu tai (dalyvavimas – ELTA) reiškia kalbėjimą dėl kalbėjimo“,– tvirtino L. Bielinis.
Kai kurie LVŽS nariai jau gali būti laikomi frakcijos atskalūnais
Tačiau MRU politologė R. Urbonaitė įžvelgia tam tikrą grėsmę tokioje LVŽS strategijoje, kadangi valstiečiams atsiribojant nuo daugelio parlamentinių iniciatyvų gali susiformuoti ir tam tikra skirtis partijos viduje, pirmiausiai tarp pasitraukimo strategiją palaikančio R. Karbauskio ir opoziciją siekiančio sutelkti Sauliaus Skvernelio.
„Tas atskalūniškumas kartais jau yra ir partijos vidaus problema, nes kai kurie frakcijos nariai tampa tokiais atskalūnais, pavyzdžiui, Rima Baškienė. Klausimas, ar Saulius Skvernelis tokiu atskalūnu tuoj netaps, matant visą polemiką tarp jo ir R. Karbauskio“,– svarstė politologė.
Ji mano, kad tokie valstiečių veiksmai nepaskatins ir opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) noro burtis į vieningą opoziciją su LVŽS.
„Socdemams veltis į šitą „Santą Barbarą“ nėra jokios racijos. Jiems jau geriau turėti savo liniją ir nebandyti lįsti ten, kur tu tikrai tik nudegsi ir išsitepliosi visais tais purvais“,– kalbėjo R. Urbonaitė.
Karvedžiai, kurie pasitraukia be kovos, rinkėjams gali nepatikti
R. Urbonaitės nuomone, konstruktyviau oponuoti valdančiųjų iniciatyvoms būtų galima būtent dalyvaujant derybose ir išsakant savo pastabas. Dalyvavimas, pasak R. Urbonaitės, nereiškia, kad partija privalės pasirašyti darbo grupėje parengtą dokumentą. Tačiau nedalyvavimas tiesiog parodo valstiečių nenorą apskritai kovoti dėl tam tikro rezultato.
„Dabar traukiamasi niekam net neprasidėjus, o tai rodo, kad iš esmės net nenorima startuoti, kad tikslas nėra pirmiau įdėti maksimalias pastangas, tam, kad gautum norimą rezultatą. Ir jeigu tas pasitraukimas įvyks (nors R. Karbauskis jau apie jį ir anonsavo), tai logika sakys, kad dirbti net nebuvo norėta“,– tvirtino politologė, kartu išreikšdama abejonę, ar tokia R. Karbauskio strategija gali sužavėti ir pačių valstiečių rinkėjus.
„Klausimas, ką jie pasakys savo rinkėjams. Nes aš įsivaizduoju, kad politikai turėtų pasakyti, jog kovėmės iki paskutinio kraujo lašo ir padarėm viską, ką galėjom. Nes pasitraukti mūšiui net neprasidėjus nėra labai gera strategija ir tokių karvedžių nelabai norėtumėm“,– svarstė R. Urbonaitė.
ELTA primena, kad ministrė pirmininkė I. Šimonytė kovo pradžioje inicijavo pirmąjį susitikimą su politinių partijų frakcijų Seime paskirtais atstovais, kuriame buvo aptarta Nacionalinio susitarimo dėl švietimo rašymo eiga. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė yra sakiusi, kad partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją.
Tačiau pastarąją savaitę valstiečių lyderis R. Karbauskis teigė, kad, nors ir supranta, jog Lietuvai susitarimas dėl švietimo politikos gairių yra labai svarbus, esami požiūrių skirtumai ir numanomi valdančiųjų „užkulisiniai žaidimai“ tęsti bendrus darbus labai trukdo. Tai, kad valstiečiai gali atsitraukti nuo ambicijų parengti bendrą partijų susitarimą dėl švietimo, neatmetė ir LVŽS frakcijos narys Eugenijus Jovaiša. Būtent nuo jo nuomonės, tikino R. Karbauskis, iš emės ir priklausys tai, kokia šiuo klausimu bus valstiečių pozicija. O dėl jos, tvirtina E. Jovaiša, opoziciniai valstiečiai, gali apsispręsti jau šį penktadienį.
Kovo pabaigoje valstiečiai pasitraukė iš Seimo valdybos sudarytos darbo grupės, turinčios parengti rinkimų sistemos pertvarką.
