Kol vyksta architekto teismas, kitoje, administracinėje byloje jau mestas gelbėjimosi ratas vilą buldozeriu griuvusiam bendrovės „Dauriusta“ direktoriui Dauriui Grebliauskui, kurio veiksmuose Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė jokių nusižengimų neįžvelgė. Nuspręsta, kad administracinis pažeidimo protokolas, kurį jam, kaip darbus vykdžiusios įmonės atstovui surašė Statybos inspekcija, yra nepagrįstas.
Ta pati teisėja ir anksčiau buvo priėmusi skandalingą sprendimą, kuriuo piniginėmis baudomis buvo nubausti medžių pjovimui besipriešinę kauniečiai. Tačiau šias nuobaudas panaikino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Regionų apygardos administracinis teismas, narpliodamas paveldosaugininkų įpareigojimus dabartiniam vilos savininkui Artūrui Dankovskiui dėl suniokoto pastato apsaugos nuo kritulių poveikio, pasisakė daug griežčiau nei palankų nutarimą A.Dankovskio pasamdytam griovėjui priėmusi L.Tamulionienė – pažymėjo, jog griovimo darbai buvo vykdomi nusižengiant Nekilnojamojo turto kultūros paveldo įstatymui, o vila laikytina kultūros paveldo statiniu, kuriam taikoma apsauga.
Beje, istorinį pastatą nuo žemės paviršiaus nušluoti užsimojęs verslininkas A.Dankovskis neseniai buvo nuteistas už nelegalų ginklo ir šaudmenų laikymą, Belgijoje pavogtos brangios filmavimo aparatūros realizavimą.
Veltui siuntinėjo raštus
Teisėja L.Tamulionienė pareiškė, jog griaudama pastatą „Dauriusta“ nepadarė nusižengimo, nes Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta neypatingo statinio kategorija.
Teismas taip pat dėstė, jog prie vilos atvykę atsakingų institucijų atstovai – statybos inspektorius ir paveldosaugininkai – D.Grebliauskui nepateikė šią kategoriją paneigiančio dokumento ir nurodymo sustabdyti griovimo darbus.
Tačiau pasak Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo, dar spalio 15 dieną bendrovei „Dauriusta“ elektroniniu paštu buvo išsiųstas raštas apie griovimo darbų neteisėtumą, kuriame buvo pabrėžta, kad vila yra kultūros paveldo statinys.
„Statybos inspektorius paprašė sustabdyti savavališkos statybos darbus, išsiuntė jam raštą. Tačiau nuvykęs į vietą pamačiau, kad statinys – dar labiau apgadintas“, – teisme prisiminė S.Rimas.
Spalio 17 dieną pakartotinai atvykęs į Perkūno alėją paveldosaugininkas pamatė, kad buldozerininkas pilnu tempu darbuojasi toliau: „Buvo nugriauta apie pusė pastato. Paprašyta pagalbos – atvyko policija, o darbai tą pačią dieną buvo nutraukti aplinkosaugininko reikalavimu“.
D.Grebliauskas galėjo sustabdyti darbus, kol vyko aiškinimasis, kol „vaikščiojo“ raštai pas jį ir pastato šeimininką A.Dankovskį, tačiau to nepadarė.
Reikalavimų nepaisė
Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas teisme atkreipė dėmesį, jog gavęs pranešimą apie griaunamą namą, jis raštu pareikalavo sustabdyti darbus, informavo rangovą, kad vila yra kultūros paveldo teritorijos dalis, todėl savavališkų darbų atlikti negalima: „Nepaisant reikalavimų, griovimas buvo vykdomas“.
D.Grebliausko pažeidimų neįžvelgęs teismas rėmėsi tuo, kad pastatas nėra priskirtas ypatingų statinių kategorijai, o tokiems objektams leidimas nereikalingas.
Tačiau S.Rimas pažymėjo, jog art deco stiliaus vila patenka į savivaldybės saugoma paskelbtos kultūros paveldo vietovės teritoriją, kuriai yra nustatytos vertingosios savybės. Vila yra priskiriama 4-ajai kultūrinės vertės kategorijai, o visi statybos darbai šioje teritorijoje yra reglamentuojami specialiojo paveldosaugos plano, kurį savivaldybė patvirtino dar 2013 metais.
Pasak paveldosaugininkų, specialiajame plane vila priskirta kultūrinės vertės statiniams turintiems vertingųjų savybių, todėl atitinka kultūros paveldo statinio sąvoką.
Tačiau teismo motyvuose šis faktas išvis neatsispindėjo.
Teismo akcentai nustebino
Teisėja L.Tamulionienė pažymėjo, jog dar 2015 metais atsižvelgus į pateiktą Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertės Dianos Pikšrienės paveldosauginį vertinimą nutarta, kad minėtas pastatas neatitinka Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialiajame plane nustatytos Ketvirtosios kultūrinės vertės kategorijos kriterijų, todėl nuspręsta nesiūlyti jo įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
Tačiau nepanašu, kad griovimo darbai būtų leidžiami saugomoje kultūros paveldo vietovėje, galiojant specialiajam paveldosaugos planui.
„Teisme visas akcentas buvo dėl kategorijos Nekilnojamojo turto registro išraše – ypatingas tai statinys ar neypatingas.
Tačiau negalima vadovautis vien tik šiuo dokumentu, nes registrų išrašų žymose dažnai ne viskas būna surašyta.
Negalima sakyti, kad tau negalioja specialusis planas – prieš 8 metus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, nes tu apie jį nieko nežinojai.
Yra Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kuriame aiškiai parašyta, jog kultūros paveldo vietovėse, draustiniuose bet kokie statybos, griovimo darbai privalo būti suderinti su kultūros paveldo apsaugos institucijomis.
Teismas apie tai irgi nieko nepasako“, – stebėjosi paveldosaugininkas S.Rimas.
Savo kaltę neigė
Statybos inspekcija kol kas neapsisprendė, ar skųs vilą buldozeriu griovusiam „Dauriustos“ vadovui palankų teismo nutarimą. Nuo to priklausys, ar D.Drebliauskui grės bauda nuo 9 tūkst. iki 15 tūkst. eurų.
Savo kaltės nepripažinęs D.Grebliauskas tvirtino, jog darbai buvo atliekami pagal sutartį su namo savininku A.Dankovskiu – pastarasis pateikė griovimo darbų aprašą, Registrų centro išrašą apie pastatą, kuriame nurodyta, kad jis nepriklauso ypatingų statinių kategorijai.
Spalio 14 dieną atvykęs statybos inspektorius Ramūnas Grigaitis patikrino dokumentus – kadangi statinis nėra ypatingas, jis leido vykdyti griovimo darbus.
Tačiau tą pačią dieną Statybos inspekcija juos sustabdė, nes reikėjo klausimą suderinti su aplinkosaugininkais. Tuo metu ja buvo nugriauta dalis stogo.
Nesulaukus atsakymo, darbai tądien nevykdė, tačiau buldozeris vėl buvo užvestas spalio 15-ąją.
Suvažiavę institucijų atstovai žodiniu nurodymu sustabdė darbus, žadėjo tai padaryti raštu. Nesulaukus rašto, spalio 17-ąją, šeštadienį pratęsė griovimo darbus, kurie buvo sustabdyti aplinkosaugininkų reikalavimu.
Tačiau buldozeris jau buvo spėjęs atlikti savo niokojamą darbą – vila atrodė kaip po smarkaus bombardavimo.
Teisiamas architektas
Šiuo metu vyksta architekto A.Karaliaus teismas. Po daugybės jo iškvietimų, skambučių paveldosaugai, policijai, Statybos inspekcijai atsakingos institucijos nespėjo užkirsti kelio vilos niokojimui – matydamas tai, architektas nuplėšė kaukę nuo D.Grebliausko ir pastūmė jį ant žemės, lentgalių.
Pasak A.Karaliaus, tokiu būdu jis siekė, kad būtų nutrauktas istorinio pastato griovimas, o buldozeriu darbavęsis, nepanoręs prisistatyti D.Grebliauskas būtų paviešintas.
Visos tikrinančios institucijos – tiek paveldosaugos, tiek Statybos inspekcija pripažino, jog įstatymai griaunant vilą buvo pažeisti.
D.Grebliauskas tikino patyręs fizinį skausmą, o pareigūnai iškėlė baudžiamąją bylą.
Šiuo metu vyksta ir pastato savininko A.Dankovskio teismai su Statybos inspekcija – verslininko nuomone, savavališkos statybos (griovimo) aktas jam buvo surašytas nepagrįstai.
Pasak A.Dankovskio, avarinės būklės vila esą nėra kultūros paveldo statinys, neturi vertingų savybių, todėl paveldosaugininkai neturėjo teisės surašyti tokių reikalavimų. Leidimas griauti apskritai neva nebuvo reikalingas.
Kultūros paveldo specialistai kategoriškai nesutiko su tokiais aiškinimais – pasak jų, namas stovi savivaldybės saugoma paskelbtoje kultūros paveldo vietovėje Žaliakalnyje, specialiajame plane šis pastatas yra pažymėtas kaip vertingas. Pasak paveldosaugininkų, vila yra priskirtina kultūros paveldo statinių kategorijai.
Specialistas: „Vila buvo kaip reta geros būklės“
A.Dankovskis, be kita ko, remiasi jo paties užsakytomis ekspertizėmis, kurios sukėlė architektų ir paveldosaugininkų abejones.
„Po griovimo darbų statybvietėje mėtosi autentiški tarpukariniai fasado dekoro elementai, dekoratyviniai langų apvadai, numesta net ir kolona, išraiškingos, gražios balkono tvorelės. Be abejonės, pastatas turi kultūros paveldo objekto savybių“, – portalui lrytas.lt tvirtino Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas A.Liakas.
Pasak jo, vila iki griovimo buvo kaip reta geros būklės, išlikusios unikalios tarpukarinės betoninės vazos, itin įdomus vitražas laiptinėje, daug kitų autentiškų tarpukario architektūros elementų.
Kultūros paveldo departamento Žalos nustatymo komisija nusprendė, jog smarkiai apgriautą pastatą A.Dankovskis privalės atstatyti, tačiau galutinį tašką šioje istorijoje padės teismai.
