Pakanka įtariamiesiems suteikti tikrą ar net išgalvotą informaciją apie kitus galbūt paslydusius asmenis. Arba užsitikrinti pranešėjo statusą, kuris gali tapti neįveikiamu skydu.
Savo bendrininkus įskundę net garsūs nusikaltėliai ne sykį užsitikrindavo teisėsaugos malonę, o kai kuriems dėl to pavyko išsaugoti už prekybą narkotikais sukauptus milijonus.
Pasisekė ir ne vieną teisėją paskandinusiam buvusiam advokatui D.Zagreckui, kuris iš įtariamojo tapo liudininku.
Tik, kaip rodo patirtis, ne visuomet tokia apsauga tinkamai suveikia. Antai buvusiai Aplinkos apsaugos departamento direktorei O.Vėbrienei pranešėjos statusas nepagelbėjo – aplinkos ministras S.Gentvilas iššveitė ją iš šiltos vietos. Pasirodo, moteris, dar prieš kreipdamasi malonės į Generalinę prokuratūrą, paprasčiausiai neteisėtai buvo paskirta direktore.
Aišku, O.Vėbrienė dar gali pamėginti ieškoti teisybės teismuose – gal pranešėjos statusą suteikę paslaugūs prokurorai kaip nors jai pagelbės.
Pranešėjo vardas taip pat gali tapti indulgencija, išperkančia visas praeities nuodėmes. Štai apie korupciją kalėjimų sistemoje viešai prabilusiai R.Kazėnienei, kuri net buvo paskelbta 2019 metų valstybės kūrėja, toks statusas tapo labai patogiu įrankiu.
Žurnalistams nusiuntus klausimus apie kai kurias abejotinas jos veiklos detales ankstesniais metais R.Kazėnienė išdidžiai atrėžė – net nedrįskite klausinėti, nes esu visokeriopai neliečiama pranešėja ir užtampysiu jus po teismus.
Išties patogus toks gyvenimas. Tik reikia prisiminti senovės spartiečių linkėjimą į mūšį einantiems kariams – su skydu arba ant skydo. Kitaip tariant, laimėk arba mirk. Kaip rodo O.Vėbrienės atvejis, ne visiems pasiseka likti su skydu. O gal jau tiesiog per daug jų pridalyta?
