„Namas, kaip suprantu, čia visiškai niekuo dėtas. Nematau jokių dalykinių priežasčių ar pastabų Simonui Gentvilui kaip ministrui, ir eina kalba vis dar apie tą ponios Vėbrienės istoriją. Kaip dabar paaiškėjo, ji šiek tiek pagražino savo kompetencijas dar kai turėjo būti priimta į darbą, ir ta istorija po truputį išsikvepia“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen tikisi, kad opozicija nesirinks toliau švaistytis interpeliacijomis ministrams.
„Suprantama iš opozicijos pusės ar konkrečiai iš valstiečių-žaliųjų pusės, yra noras įkvėpti dar šiek tiek gyvybės į tą konfliktą, kuris iš tiesų yra vidinis ministerijos klausimas ir, atrodo, juda išsisprendimo link. Bet labai tikiuosi, kad opozicija nesirinks kelio mechaniškai trenkti interpeliacija kiekvienam ministrui. Nors, žinoma, yra ir toks būdas, bet labai linkėčiau, kad jie to nedarytų“, – teigė Seimo pirmininkė.
ELTA primena, kad S. Gentvilui iš Aplinkos apsaugos departamento vadovės pareigų atleidus O. Vėbrienę, valstiečiai vadino tai politiniu susidorojimu ir sakė, kad tai „skandalinga ir politiškai motyvuota.“
Tuo metu S. Gentvilas praėjusią savaitę sakė, kad sprendimą lėmė objektyvūs faktai, kurie buvo patvirtinti institucijų.
Pasak Aplinkos ministerijos, O. Vėbrienės vadovaujamo darbo patirtis neatitiko pareigybės, į kurią buvo priimta, reikalavimų – ministerijos teigimu, tapdama departamento vadove O. Vėbrienė turėjo mažesnę nei 2 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir Valstybės tarnybos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pagal kuriuos į šias pareigas apskritai negalėjo būti priimta.
O. Vėbrienė komentare žiniasklaidai teigia sprendimą ketinanti skųsti.
Įvertino valstiečių grasinimus trauktis iš darbo grupės dėl švietimo susitarimo
V.Čmilytė-Nielsen sako, kad apmaudu būtų jei „valstiečiai“ nuspręstų trauktis iš darbo grupės, kuri ruošia nacionalinio susitarimo dėl švietimo projektą. Tačiau, akcentuoja parlamento vadovė, net pasitraukus gausiausiai Seime atstovaujamai opozicinei partijai, nuo planų pasirašyti bendrą parlamentinių partijų dokumentą nebus atsitraukta.
„Man būtų labai apmaudu jei politinės jėgos imtų ignoruoti šį susitarimą, jis yra reikalingas. Ypač dabartiniu laiku. Bet tai yra kiekvienos politinės jėgos apsisprendimo reikalas. Jei jie mano, kad nenori dalyvauti, nenori teikti savo siūlymų tokiam labai svarbiam dokumentui – tai yra jų valia“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nieslen.
Pasak jos, bet kuriuo atveju Seime yra nusiteikimas, kad partijų susitarimas dėl švietimo politikos gairių bus pasirašytas.
„Aš kol kas girdėjau tik apie LVŽS ketinimus (trauktis – ELTA). Susitarimas neabejotinai bus, mes sieksime jo. Niekas šiame plane nesikeičia“, – teigė politikė ir pažymėjo mananti, kad valstiečių abejones tęsti darbus švietimo susitarimą ruošiančioje grupėje, ko gero, lemia pasirinktos politinės taktikos dalykai.
„Čia yra daug politinės taktikos“, – sakė ji.
Anot Seimo vadovės, tai ypač akivaizdu žvelgiant į kovo pabaigoje valstiečių priimtą sprendimą, trauktis iš parlamento valdybos sudarytos darbo grupės, turinčios parengti rinkimų sistemos pertvarką. Visgi, patikino politikė, nepaisant pasitraukimo valstiečiai gauna visą informaciją apie šioje darbo grupėje priimamus sprendimus.
„Kiek žinau, LVŽS atstovai gauna visą informaciją apie tai, kaip vyksta darbas šioje grupėje ir, manau, kad esant reikalui jie teiks savo siūlymus“, – sakė Seimo vadovė.
Pastarąją savaitę valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad, nors ir supranta, jog Lietuvai susitarimas dėl švietimo politikos gairių yra labai svarbus, esami požiūrių skirtumai ir numanomi valdančiųjų „užkulisiniai žaidimai“ tęsti bendrus darbus labai trukdo. Tai, kad valstiečiai gali atsitraukti nuo ambicijų parengti bendrą partijų susitarimą dėl švietimo, neatmetė ir LVŽS frakcijos narys Eugenijus Jovaiša. Būtent nuo jo nuomonės, tikino R. Karbauskis, didžiąja dalimi ir priklausys tai, kokia šiuo klausimu bus valstiečių pozicija. O dėl jos, tvirtina E. Jovaiša, opoziciniai valstiečiai, ko gero, apsispręs jau šią savaitę.
