Sostinės opozicija piktinasi paskutinę minutę pateikta mero ataskaita

Opozicija savo ruožtu piktinasi, kad ataskaitą apie nuveiktus darbus meras pateikia paskutinę minutę.

Bendras dokumentas, pavadintas savivaldybės tarybos, mero, administracijos ir jos direktoriaus ataskaita, anot R. Šimašiaus, atspausdintas 50 tūkst. egzempliorių tiražu, taip pat parengta jos elektroninė versija, ji bus platinama vilniečiams.

Mero ir administracijos direktorės pristatytos ataskaitos patvirtintos tarybos daugumos balsais, už ją balsavo 36, prieš buvo vienas, susilaikė aštuoni tarybos nariai.

Pristatydamas savo ataskaitos dalį, R. Šimašius akcentavo naujų mokyklų, darželių atidarymą, užbaigtą miesto autobusų parko atnaujinimą, naujus sporto aikštynus, beveik 30 sostinės pažintinių maršrutų, įskaitant 100 kilometrų maršrutą pėstiesiems, Žirnių-Liekpalnio gatvių sankryžos rekonstrukciją, parengtą stoties pokyčių viziją, naujų tiltų ir kitus projektus.

Opozicijos atstovams reikalaujant nukelti ataskaitos svarstymą, nes tarybos nariai su ja nespėjo susipažinti, R. Šimašius pabrėžė, kad ataskaita užbaigta ir paskelbta tik trečiadienį, įstatymai įpareigoja ją patvirtinti iki gegužės pradžios, o dar vieno posėdžio iki tol nenumatoma.

„Tikėjomės, kad jūs jas (ataskaitas – BNS) pateiksite laiku – jūs taip ir žadėjote. Tikrai nėra taip, kaip buvo visus 15 metų, kad ataskaita pateikiama likus kelioms valandoms iki posėdžio ir dabar ciniškai sakyti, kad gerbiami tarybos nariai, jūs galite pavartyti... kada pavartyti – posėdžio metu?“ – piktinosi opozicinės „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos atstovas Žilvinas Šilgalis.

Jo frakcijos kolega Vydūnas Sadauskas priminė, kad 2019-aisiais, rinkiminiais savivaldybių tarybų metais, ataskaita patvirtinta dar vasarį ir ją „bandyta išplatinti rinkimų metu“ 100 tūkst. tiražu. Jis taip pat piktinosi, jog „ataskaita slepiama iki paskutinės minutės“.

„Tai – jūsų esminis metinis dokumentas, neleisti su juo susipažinti, daryti dvigubus standartus, lyginant su 2019 metais, nepykite, tikrai nesolidu“, – sakė V. Sadauskas.

Kaip viena iš kelių svarbiausių darbų meras nurodė tai, kad „labai sėkmingai kovojome su pandemija“, ir tai, jog kai kurios sostinės iniciatyvos buvo pristatomas kaip pavyzdys tarptautinėje žiniasklaidoje.

„Pavyko pasiekti, kad Vilniaus vardas labai garsiai linksniuojamas pasaulio žiniasklaidoje, ne pirmą kartą. Šįkart, praeitais metais, turbūt labiausiai nuskambėjo su lauko kavinėmis, kur tai įsitvirtino kaip tam tikras „Vilniaus metodas“, Vilniaus modelis – daugybėje kitų miestų, šimtai miestų, matėsi, kad jose vyko diskusija – padarykime kaip Vilniuje“, – kalbėjo R. Šimašius.

Anot jo, šio „Vilniaus metodo“ koncepcija apima tokias iniciatyvas kaip „Vilniaus – vienos didelės lauko kavinės“ ar galerijos po atviru dangumi, Lukiškių aikštės „pavertimas“ paplūdimiu, sprendimas po darbo užleisti savivaldybės patalpas barui 20 aukšte.

„Ar jūs įrengėte 100 kilometrų taką, ar nužymėjote?“ – klausė buvęs meras, „Laisvės ir teisingumo“ lyderis Artūras Zuokas.

R. Šimašius sakė, kad tai yra gamtinis takas ir asfaltuotas atkarpas jame vertina kaip „trūkumus, o ne kaip privalumus“.

„Be abejo, tas takas yra įrengtas, tai reiškia, kad kai kur yra nužymėtas, kai kur įrengtas. (...). Jei kas įsivaizduoja, kad Vilniuje vien trinkelės ir asfaltas turi būti, tai buvo žmonių nustebusių – kur laiptai, kur trinkelės“, – atsakė jis.

A. Zuokas ataskaitoje pasigedo ir finansinių duomenų. Jis teigė, kad išaugus miesto pajamoms, nuo 2015-ųjų paskolų našta padidėjo 15 mln. eurų – iki 177 mln. eurų.

R. Šimašius tikino priešingai – kad finansai „yra tvarūs ir geri“, o „skolų sumažėjimas yra faktas“, tačiau skaičių nepasakė.

R. Šimašius tvirtino, kad pajamų didėjimą lėmė bendras ekonomikos augimas, „neprasmingų išlaidų atsisakymas“ bei paslaugų įkainių mažinimas, sumokėti įmonių dividendai, laimėtas teismas su Vyriausybe dėl gyventojų pajamų mokesčio dalies sostinei grąžinimo.

Meras turėjo priekaištų ir prieš šešerius metus buvusiai A. Zuoko administracijai, kad būtent dėl jo valdymo metu išaugusios skolos sostinei ir kai kurioms kitoms savivaldybėms nustatytas skolinimosi limitas nėra didinamas.

„Kai įstatymas buvo priiminėjamas, visi pirštais rodė į tokias savivaldybes, kaip Šilutės arba Vilniaus, labiausiai prasiskolinusias (...). Akivaizdu, kad mums tai yra problema, mūsų skola šiandien turėtų būti didesnė ir projektų realizuotų turėtų būti daugiau“, – aiškinio savivaldybės vadovas.

Meras taip pat akcentavo sprendimą atsisakyti tranzitinio eismo senamiestyje, taip pat romų taboro išardymą, baigiamus iškelti sovietmečiu statytus metalinius garažus.

Jis pasidžiaugė, kad po buvusių rangovų bankroto iš vietos išjudėjo Lazdynų baseino projektas, taip pat sakė, jog savivaldybė laukia teismo sprendimo dėl galimybių vystyti Nacionalinio stadiono projekto ir jį, pritarus dabartinei galėtų pastatyti per trejus metus.

Dėl stadiono meras sulaukė ir tarybos narių klausimų.

„Jei gegužės mėnesį pasirašytumėme, spėju, kad ir anksčiau, nei per trejus metus būtų pastatyta, nes treji metai yra ne tik statybos užbaigimas, bet ir UEFA kontrolinių rungtynių sužaidimas (...). Man atrodo, yra vilties, kad tai įvyktų, ir tai netgi daugiau ne nuo teismo, o nuo Vyriausybės priklauso“, – sakė jis.

R. Šimašius žadėjo, kad artimiausiu metu tarybai bus pristatytas ir kelerius metus rengtas bei iki šiol strigęs sostinės bendrasis planas.

Sostinės savivaldybės vadovas sakė, kad pusę pirmosios kadencijos kėlė tikslą „išgelbėti Vilnių iš bankroto“, antrasis etapas buvo gatvių, pėsčiųjų takų atnaujinimas, o šiuo metu siekia, kad Vilnius būtų „pavyzdys užsieniui“.

Prioritetais jis sakė matantis švietimą, judumą, gyvenamųjų rajonų atnaujinimą, urbanistinio centro sukūrimą pietinėje Vilniaus dalyje – stoties rajone, Naujininkuose.

Anot mero, prioritetai taip pat skiriami judumui, t. y. dalinimosi ekonomika paremtam transportui ir viešajam transportui.

Jis dėkojo tarybos nariams, savivaldybės darbuotojams ir iniciatyviems vilniečiams, kurie „dirba miestui, atneša idėjų, pasiūlymų, o dar svarbiau – imasi patys juos realizuoti“.