Iš Generalinės prokuratūros į Ukmergės teismą grįžusiam E.Pašiliui ruošiamas rajono garbės piliečio titulas. Bet paprasti miestiečiai be reikalo spėlioja, kodėl stumiamas šis teisėjas ir neatsirado labiau vertų žmonių.
Būtent E.Pašilis pasižymėjo byloje, kuri prieš vienuolika metų sukiršino Ukmergę ir užkrovė miestui solidžią finansinę naštą.
Miesto savivaldybė nutarė vienašališkai nutraukti sutartį su šilumos tiekėju, perimti katilines ir kitą turtą, kurio nemaža dalis priklausė privačiai įmonei.
Tuometis Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas savivaldybės prašymą apsvarstė tą pačią dieną, nors to negalėjo daryti, nes viršijo žemiausios instancijos teismo kompetenciją spręsti ginčus dėl didelės vertės turto. Užuot nusišalinęs, E.Pašilis skubiai patenkino prašymą.
Tada buvo priimta ir nutartis perduoti 8,8 mln. eurų vertės turtą savivaldybei. Taip miestas buvo įveltas į bylinėjimosi maratoną.
Nors Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad Ukmergės rajono valdžia pagrįstai nutraukė šilumos ūkio nuomos sutartį su privačiu tiekėju, už perimtą turtą buvo priteista sumokėti milijoninę kompensaciją.
Spėriai E.Pašilis sukosi ir prieš grįždamas į Ukmergę – sužibėjo tokia veikla, už kurią kitiems valstybės tarnyboje teikiamos nuobaudos.
Siekdamas pamelžti valstybę tuometis generalinis prokuroras įsivėlė į kovą prieš Lietuvą dėl kompensacijos už darbą gyvsidabriu apnuodytame Ukmergės teisme, užuot prisiėmęs atsakomybę už taip ir neišnarpliotą nusikaltimą.
Buvęs nuolankus Prezidentūros tarnas pasižymėjo ir stumdamas savo vaiko krikštatėvį, taip pat ukmergiškį, į aukštas pareigas ir persekiodamas pavaldinius už kritiką. Jo kirčio yra sulaukę tie pareigūnai, kurie prabilo apie prokuratūros sistemos bėdas.
