Pastebi klientų antplūdį
Psichologė ir psichoterapeutė Genovaitė Petronienė teigia išaugusį pagalbos ieškančių žmonių skaičių pastebėjusi jau nuo pirmojo karantino pradžios. Pasak jos, žmonės į specialistus kreipiasi jau gerokai drąsiau.
„Antplūdis su pandemija labai susijęs. Kreipiasi tikrai daugiau žmonių, o problemos susijusios su absoliučiai visais su pandemija susijusiais dalykais. Tai prasidėjo nuo pandemijos pradžios – iš pradžių buvo baimė, tada vienišumas, vėliau konfliktai šeimoje, kai žmonės užsitrina tarpusavyje.
Taip pat nuovargis nuo darbo, aplinkos nepakeitimas. Visos tos karantininės problemos labai riebiai reiškiasi“, – pasakojo specialistė.
Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) prezidentė Valija Šap portalui lrytas.lt sakė, jog eilės pas specialistus jau formuojasi ir mažuose Lietuvos miesteliuose.
„Viena vertus, mes Kupiškyje jau pastaruosius kelerius metus pastebėjome, kad žmonės drąsiau kreipiasi pagalbos, ir tikrai klientų srautai buvo pakankamai nemaži. Tačiau, kai prasidėjo nuotolinis konsultavimas, žmonės pradėjo kreiptis ir iš kitų Lietuvos miestų ir rajonų, nes nebeliko atstumųt, išnyko kilometrai.
Jeigu anksčiau psichologines paslaugas teikdavome dažniausiai tik kupiškėnams ir gebėdavome konsultacijas susidėlioti taip, kad nebūtų eilių, tai dabar yra tam tikri laikotarpiai, kai stabdome naujų klientų priėmimą“, – kalbėjo V.Šap.
Specialisto paieškoms reikia skirti laiko
G.Petronienė sako, kad, nepaisant išaugusio susidomėjimo psichologų konsultacijomis, ji savo darbo specifikos nekeičia.
„Laikau lygiai tą patį kiekį konsultacijų, koks man yra optimaliausias. Priešingu atveju tiesiog dirbčiau nekokybiškai“, – teigė specialistė.
Paklausta, kaip susirasti tinkamiausią specialistą, G.Petronienė ragino skirti tam laiko.
„Tiesiog gūglinti. Yra ir tokios grupės „Facebook“, kur žmonės gali dalintis rekomendacijomis, gali ieškoti pagal straipsnius ar video įrašus ir tiesiog klausytis, ar tas žmogus jam imponuoja. Lygiai taip pat mes ieškome kitų specialistų. Viską lemia tai, kiek psichologas jau dirba savo darbą ir kaip jį dirba.
Dar labai svarbu, kad psichologas dirbtų būtent su ta problema, kuri žmogui aktuali – ar tai valgymo sutrikimai, ar dar kokia problema. Labai svarbu pasižiūrėti, ar psichoterapeutas yra baigęs psichoterapinį institutą – čia yra esminis kokybės ženklas. Jei to nėra, tai sakyčiau, kad paslaugos bus mažiau kokybiškos“, – dėstė ji.
Prašo perskambinti ir po mėnesio
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap pripažino, kad tiksliai nuspėti, kiek laiko konsultacijos turės laukti būsimas klientas, nėra lengva. Jei klientų srautai dideli, prašoma su specialistu pakartotinai susisiekti ir po mėnesio.
„Mes niekada negalime pasakyti klientui tiksliai, nes nežinome, kada dabartiniai klientai baigs konsultacijas, kada nuspręs padaryti pertrauką ir pasieks rezultatą, kurio tikisi. Paprastai sakome, kad paskambintų po trijų ar keturių savaičių, kai jau tiksliau žinosime, kokia yra situacija.
Problema ta, kad konsultavimas yra procesas, kuris kiekvienam žmogui yra skirtingos trukmės. Aš pati prašau perskambinti po trijų savaičių“, – portalui lrytas.lt kalbėjo V.Šap.
Paklausta, ar toks ilgas laiko tarpas nekelia žmogui pavojaus, ji patikino, kad kiekvienas specialistas turi įsitikinti, kad žmogus gaus skubią pagalbą, jei tokios prireiks.
„Visada paklausiame žmogaus, ar tai skubu, dėl kokių problemų kreipiasi. Būna, kad pagalbos reikia čia ir dabar, o jei žmogus yra iš kito rajono, klausiame, ar jis norėtų, kad padėtumėme jam susisiekti su kiek toliau dirbančiais specialistais.
Jeigu žmogus pageidauja tik privačia praktika užsiimančio psichologo, aš pasiteirauju, ar norėtų, kad rekomenduočiau kitą kolegą. Visada įvertiname, ar žmogaus savijauta leidžia laukti“, – aiškino psichologų sąjungos prezidentė.
Pasak jos, kiekvienas psichologas turi savitą darbo specifiką, tačiau bendros rekomendacijos galioja visiems.
„Yra rekomenduojama paklausti, nukreipti, pasiteirauti. Tokia praktika yra, bet ar visi taip daro, negalėčiau nei paneigti, nei patvirtinti“, – sakė V.Šap.
Ji pripažino, kad kai kurie specialistai ar psichologinę pagalbą teikiantys centrai yra tikrai labai užimti, tačiau situacijos nedramatizuoja.
„Gera žinia ta, kad Sveikatos apsaugos ministerija suteikia galimybę psichologams, kurie dirba psichikos sveikatos centruose, teikti konsultacijas nuotoliniu būdu, ko anksčiau daryti nebuvo galima, teritorinės ligonių kasos už tai nemokėdavo. Tai reiškia, kad pagalbą dabar rasti yra lengviau.
Dar labai laiku atsiradusi naujovė yra ta, jog visuomenės sveikatos biuruose psichologinę pagalbą teikiantys specialistai taip pat teikia nuotolines, o jeigu yra poreikis, ir gyvas konsultacijas. Ši programa veikia, ir, kiek man tenka stebėti, žmonės labai aktyviai kreipiasi, nes galima gauti ir anonimines konsultacijas“, – kalbėjo specialistė.
V.Šap išskyrė psichologinę pagalbą vaikams, kurios situacija šalyje esą daug sudėtingesnė.
„Neseniai internete mačiau psichologų diskusiją apie eiles. Viena kolegė rašė, kad paskambino į vieną iš psichikos sveikatos centrų, ir pas specialistus buvo galima patekti dar tą pačią savaitę. Manyčiau, kad yra ta dalis psichologų ir centrų, kurie tikrai yra užimti ir reikia laukti, bet tikrai situacija nėra tokia kritinė.
Didesnė problema yra specializuota pagalba vaikams. Tie kolegos, kurie specializuojasi teikiant pagalbą vaikams ir jų šeimoms, sako, kad iš tiesų čia reikėtų ir valstybės lygmeniu spręsti šį klausimą, kad tas prieinamumas regionuose būtų geresnis“, – kalbėjo V.Šap.
Kalba ir iš automobilių, ir iš draugų namų
Pasak psichologės ir psichoterapeutės G.Petronienės, pandemija žmonių požiūrį į psichologus tikrai pakeis. Ji taip pat spėja, kad nuotolinės konsultacijos ateityje taps įprastu reiškiniu.
„Anksčiau būdavo taip: gyveni kokiuose Mažeikiuose, ten nėra psichologo, tai pas jį ir neini. O dabar gyveni Mažeikiuose, tai lygiai taip pat užsirašai pas tą patį vilnietį ar kaunietį, bet kuria kalba šnekantį psichologą.
Iš pradžių man buvo šokas, kad turėsiu žmones konsultuoti internetu. Atrodė, kad tai bus sunku, reikės įsitempti, kad pastebėtum jų emocijas. Paskui paaiškėjo, kad ta psichinė energija gana neblogai sklinda ir šitaip. Dar buvo toks etapas, kai su kaukėm reikėjo dirbti, bet čia tikrai buvo prastai, tą praktiką gana greitai pabaigiau. Kai nematai veido, dirbti yra labai sudėtinga“, – aiškino psichoterapeutė.
Ji pasakojo, jog karantino metu žmonės konsultacijose dalyvauja iš pačių įvairiausių vietų – nuo automobilio iki biuro konferencijų salės.
„Žinoma, daugiausiai iš namų, bet nemažai žmonių kalbėdavo mašinose, ofisų konferencijų kambariuose, dar kiti ateidavo pas draugus. Įdomu stebėti tuos, kurie yra namuose, nes ekrane pasirodo ir vaikai, klientas spėja pasiginčyti su antra puse, tai daug įdomios informacijos apie jį suteikia ir žmogaus namų aplinka“, – kalbėjo G.Petronienė.
Vis tik paklausta, ar pašalinių žmonių buvimas aplink nekenkia konsultacijų kokybei, psichoterapeutė pabrėžė, kad viskas priklauso nuo santykių tvirtumo.
„Nemažai yra tokių, jog namie negali būti antros pusės, ir jie tai sugebėdavo susiorganizuoti. Kai kurie kalba ir pašnibždomis, kad tik antra pusė neišgirstų, jaučia įtampą, tai ir ta konsultacija kažkokia įtartina atrodo.
Jeigu kamuoja nuotaikos problemos, stresas, tai aišku, kad tai atsiliepia santykiams. Daug kas yra sukimšti kaip šprotai dėžutėje, tai tie santykiai nebeturi savo žavesio – žmonės nebeišeina į darbą, neišventiliuoja savo neigiamų nuotaikų, nebepasikrauna iš kitų žmonių.
Didžioji tendencija yra ta, kad žmonės nusibodo vienas kitam, prikaupia susierzinimo, ir tie santykiai įgauna depresyvesnį foną“, – lrytas.lt aiškino G.Petronienė.
Psichologės ir psichoterapeutės teigimu, dabar viena iš dažniausiai sutinkamų emocijų yra baimė, kad pandemija niekada nesibaigs, taip pat stiprus beviltiškumo jausmas.
„Sunku susimąstyti, kas bus po pandemijos, bet akivaizdu, kad žmonės maksimaliai puls atgal į malonumus. Akivaizdu ir tai, kad žmonės daug ką darys virtualiai, nes jie jau pajuto, kad tai neblogai vyksta.
Kalbant apie psichinę sveikatą, manau, kad dar ilgai liks toks nesaugumo pojūtis, kai žmonės jaučia, kad gali vykti blogi dalykai, nors jie nėra dėl to kalti. Tai tas nesaugumo, nesmagumo šleifas, manau, kad tęsis dar ilgai.
Lietuviai ir taip yra neramūs žmonės, dėl to jiems ta pandemija atsilieps dar sunkiau“, – sakė G.Petronienė.
