Anot jo, dėl testavimo pajėgumų trūkumo vis dar neišspręsta pradinukų grįžimo į mokyklas problema verčia abejoti ir trečiadienį pristatyta „Galimybių paso“ idėja, kuri taip pat paremta testavimu.
Kraštutinis atvejis
Vertindamas Vyriausybės numatytus lauko kavinių, parduotuvių, renginių atlaisvinimus P.Skruibis teigė jų nesuprantantis, nes sausio mėnesį vykusiose Vyriausybės ekspertų tarybos diskusijose, anot jo, buvo aiškus sutarimas, kad švietimas yra prioritetas.
„Man labai sunku tame (karantino laisvinimuose – aut.past.) įžvegti, kad švietimas yra prioritetas, nes net pradinukai kol kas nėra grąžinti į kontaktinį ugdymą, ir neaišku, ar bus grąžinti iki mokslo metų pabaigos“, – kalbėjo P.Skruibis.
Psichologas pabrėžia, kad mokslas nuotoliniu būdu turės pasekmių ugdymo kokybei, ypač – mažesnių vaikų. Be to, tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių atlikti tyrimai kalba apie pasekmes emocinei sveikatai, didėjančią vaikų priklausomybę nuo interneto. Akcentuojama ir tėvų emocinė sveikata.
„Priežasčių yra daug, dėl to šalys ir įvardija švietimą kaip prioritetą. Tai nėra tik mano nuomonė – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), kurio rekomendacijomis dažnai remiamės, rekomenduoja, kad mokyklos būtų uždarytos kraštutiniu atveju ir tik trumpą laiką. Dėl kažkokių priežasčių mes tos rekomendacijos nesilaikome“, – stebisi P.Skruibis.
Psichologas pateikė Jungtinės Karalystės pavyzdį: nors šalies epidemiologinė situacija, vakcinacijos tempai yra kitokie, visgi esmė – sprendimų dėl karantino laisvinimų eiliškumas.
„Jie sausio mėnesį, būdami griežtame karantine, pasakė, kad pirma atsidarys mokyklos, ir tik tada, po mėnesio, visi kiti dalykai. Taip ir buvo“, – pabrėžė jis.
Ekspertas akcentuoja, kad kiekvienas atsidarymas didina epidemiologinę riziką, todėl kiekviena valstybė renkasi, ką svarbiausia atidaryti – viską atidaryti vienu metu būtų klaidingas žingsnis. Sausį Ekspertų taryboje pristatęs kitų valstybių patirtį P.Skruibis pabrėžė, kad 22 iš 27 ES šalių pradinės klasės veikė.
Anot jo, dabartinis veiklų atsidarymas, tikėtina, reiškia tai, kad švietimo situacija, bent iki mokslo metų pabaigos, ir liks tokia, kokia yra dabar.
Abejonės dėl pačio „Galimybių paso“ galimybių
P.Skruibis teigia pastebintis, kad didelė visuomenės dalis galvoja, kad Lietuvoje pradinukų ugdymo problema yra išspręsta. Psichologo teigimu, taip nėra.
„Tose savivaldybėse, kur kol kas epidemiologinė situacija yra gera, pradinukai gali eiti į mokyklą. Savivaldybėse, kuriose situacija bloga, tarsi yra sprendimas, kad pradinukai grįžta į mokyklas, jei tėvai sutinka su kaupinių testavimu. Tačiau net jei tėvai sutinka, tai dar nereiškia, kad vaikai grįžta į mokyklą.
80 proc. Vilniaus mokyklų dauguma tėvų sutiko, kad vaikai būtų testuojami, bet tik nedidelė dalis grįžo į mokyklą, kadangi susidarė didelė eilė – valstybė negali organizuoti testavimo tokiu tempu.
Ir visiškai neaišku, nes kol kas niekas iš pareigūnų man neatsakė į tą klausimą – turiu jausmą, kad jo vengiama – tai „Kada ta eilė pasibaigs? Šiais ar kitais mokslo metais?“.
Tada keista skaityti ir apie „Galimybių pasus“, kurie paremti testavimu, nes mums testavimo pajėgumų jau trūksta, kad grąžintume pradinininkus į mokyklas“, – kalbėjo P.Skruibis.
Klaidinantis naratyvas
Anot P.Skruibio, Lietuvoje sukurtas naratyvas, kad mokyklos epidemiologine prasme yra pavojingiausia vieta, tačiau statistika rodo kitaip.
P.Skruibio teigimu, remiantis Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, darželiuose registruojama koronaviruso atvejų dalis siekia vos 2 proc. visų užsikrėtimo atvejų.
Atsakydamas į klausimą, ar dar verta leisti mokinius į mokyklas, kada iki mokslų metų pabaigos liko tiek nedaug laiko, P.Skruibis teigė, kad dabartinis neryžtingumas dėl moksleivių suponuoja, kad grįžimo į mokyklas galime nesulaukti ir rugsėjį.
„Atsakyčiau taip: kadangi prioritetai yra tokie, kokie yra, nebūkite tokie tikri, kad mokiniai į mokyklas grįš rugsėjo mėnesį. Neaišku, kaip bus su vakcinacija, vaikai nebus paskiepyti, gali atsirasti kokios nors koronaviruso atmainos, dėl kurių skiepai bus mažiau veiksmingi.
Nespręsdami šio klausimo dabar prieisime prie to, kad rugsėjį nebūtinai vaikai grįš į mokyklas. Jei jau pradėjome pradinukų grąžinimą į mokyklas vasarį, tai jis turėtų pasibaigti dabar, balandį, kad bent mėnesį pradinukai turėtų mokyklose – tas mėnuo jiems tikrai būtų svarbus“, – kalbėjo P.Skruibis.
Tikisi sklandaus grįžimo
Vyriausybė trečiadienį sutarė dėl abiturientų kontaktinio ugdymo sąlygų ir galutinai dėl jų grąžinimo planuoja apsispręsti ketvirtadienį.
Premjerė Ingrida Šimonytė patikino, kad jei abiturientų grąžinimas į mokyklas gegužės pradžioje pavyks sklandžiai, bus svarstoma ir likusių klasių moksleivių grįžimas į klases.
Ji pabrėžė, jog tokie svarstymai galimi, nes Vyriausybė rado „informacinių technologijų sprendimus“ dėl moksleivių registracijos, sveikatos ir švietimo ministrai supaprastino ir testavimosi procedūrą moksleiviams ir leido ėminius atlikti patiems – tai pagreitino procesus.
Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ketvirtadienį sakė tikinti, kad rugsėjo 1 dieną visi mokiniai grįš į klases, bet tai priklausys nuo vakcinacijos tempo ir noro vakcinuotis. Ji pridūrė, kad dalis ugdymo po karantino taip pat galėtų vykti nuotoliniu būdu.
Pasak ministrės, grįžimo į mokyklas klausimas yra sudėtingas, nes išsiskiria nuomonės: „Matome, jog bendruomenė nėra vieninga grįžimo į mokyklas klausimu. <...> Matome, kad nuomonės skiriasi – galėčiau pasakyti, kad iš 100 procentų, apie 70 procentų yra už grįžimą, o maždaug 30-35 procentai yra prieš“.
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, jog praėjusią savaitę švietimo darbuotojai atliko apie 17 tūkst. profilaktinių tyrimų, šią savaitę – 11 tūkstančių. Jis džiaugėsi, kad testavimas kaupiniais vyksta beveik 70 šalies mokyklų, testuojasi daugiau nei 9000 pradinių klasių mokinių.
