Devintajame, šįkart virtualiame, „Euronest“ susitikime bus analizuojamos įvairios ES Rytų partnerėms šalims – Armėnijai, Azerbaidžanui, Sakartvelui, Moldovai ir Ukrainai – svarbios temos.
Bus aptariama švietimo ir ekonomikos sinergija, demokratijos procesų stiprinimas, gyvenimo kokybė ES Rytų partnerystės šalyse, dabartinė situacija Baltarusijoje, energetikos iššūkiai, ES Rytų partnerystės atsigavimo, atsparumo ir demokratizavimo perspektyvos COVID-19 pandemijos akivaizdoje.
Bendradarbiavimui švietimo ir ekonomikos srityje skatinti – svarbus dokumentas
Šią savaitę Europos Parlamento nariai ruošiasi kitos savaitės „Euronest“ Parlamentinės asamblėjos posėdžiams balsuodami dėl įvairių raportų, rezoliucijų projektų.
Balandžio 12 dieną vyko balsavimas dėl raporto pataisų, skirtų skatinti sąsajas tarp švietimo ir ekonomikos Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalyse.
Už dalies pataisų rengimą buvo atsakingas delegacijos „Euronest“ Parlamentinėje asamblėjoje narys prof. Liudas Mažylis.
Balsavimų metu buvo patvirtintos net trisdešimt devynios L.Mažylio inicijuotos pataisos. Jomis siekiama prisidėti prie solidarumo skatinimo, taip plečiant ES ir Rytų partnerių šalių bendradarbiavimą švietimo ir ekonomikos srityse.
Dokumentas patvirtintas balandžio 13 d. atitinkamame komitete, o jam dar turės pritarti „Euronest“ Parlamentinės asamblėjos nariai.
„Euronest“ delegacijos narys prof. L.Mažylis daug dėmesio skyrė švietimo ir ekonomikos skaitmenizavimui. „Šios ES sritys yra prioritetinės, todėl teikdamas pataisas atsižvelgiau į šios srities svarbą siūlydamas naudotis turimomis ES priemonėmis ir programomis, – teigia EP narys. – Viena iš jų – Skaitmeninės Europos programa 2021–2027 m., kuri paremta perėjimu prie skaitmenizavimo ir žaliosios ekonomikos.“
Programa kartu veikia ir kaip finansinis instrumentas, skirtas remti strateginius projektus, kurie ne tik skatina platesnį IT naudojimą visuomenėje, bet ir užtikrina valstybinės svarbos infrastruktūros objektų saugumą.
Kartu su šiomis iniciatyvomis bus siekiama užtikrinti sklandų skaitmenizavimą ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, o jas vykdant bus galima pasidalinti gerąja patirtimi su Rytų partnerystės valstybėmis.
„ES ir Rytų partnerystės šalių saugumas išliko taip pat labai svarbiu pataisose aptariamu klausimu. Žinoma, saugumo užtikrinimas šiuo atveju buvo aptariamas per skaitmeninę dimensiją. Akivaizdu, kad šiuo metu didelė dalis viešojo ir privataus sektorių infrastruktūros priklauso nuo IT sistemų pasiruošimo ir atsparumo kibernetinėms atakoms. Todėl privalome nuosekliai siekti užsibrėžtų kibernetinio saugumo tikslų, t.y. užtikrinti reikalingus įrankius ir platformas, taip padedant gerinti piliečių kibernetinį raštingumą, nes dauguma kibernetinių atakų įvyksta dėl individų paliktų spragų“, – analizuoja prof. L.Mažylis.
Kibernetinis saugumas yra neabejotinai nacionalinio saugumo klausimas, todėl teiktas pasiūlymas yra ypač aktualus ir Lietuvai dėl dabartinių geopolitinių grėsmių.
„Viena iš mano pataisų buvo orientuota ir į Rytų partnerystės valstybių akademinės visuomenės įtraukimą siekiant lengvesnės ES normų integracijos jų šalyse. Akademinė visuomenė ir universitetai, be jokių abejonių, yra labai svarbi varomoji jėga pilietiškumui ir demokratijai ugdyti, – pažymi L. Mažylis. – Todėl savo pateiktoje pataisoje rekomendavau įkurti virtualią mokymosi platformą, pasiekiamą Rytų partnerystės valstybių universitetuose, orientuotą į specializuotus mokymus apie pagrindinius ES, teisinės valstybės, valstybės institucijų ir kovos su korupcija principus. Europos Sąjungos, kaip Rytų partnerystės programos kūrėjos, viena pagrindinių misijų yra perteikti demokratines normas mūsų kaimynėms, taip užtikrinant bendrą saugumą ir stabilumą.“
Tęsiant akademinės visuomenės temą, savo siūlymuose politikas taip pat akcentavo ir poreikį įkurti akademinius tyrimų centrus, skirtus ne tik bendradarbiavimui tarp ES ir pačių Rytų partnerystės valstybių gerinti, bet ir konkrečiai analizuoti Rytų partnerystės politikos gaires.
Jo teigimu, šie centrai ilgalaikėje perspektyvoje padėtų užmegzti glaudesnius ryšius tarp kaimyninių valstybių Rytų Europoje ir sustiprintų patį regioną mokslo ir švietimo srityje.
L.Mažylis į dokumentą įtraukė pasiūlymus ir dėl žaliosios ekonomikos svarbos ateityje.
„Žiedinė ir žalioji ekonomika – potencialą turinčios alternatyvos, kurių įgyvendinimas sukurs naujų darbo vietų ir, žinoma, kartu sumažins naštą mūsų aplinkai. ES ir Rytų partnerystės šalys per bendras iniciatyvas galės plėtoti daugybę projektų, skirtų pasiekiamumui regionuose didinti, taip kartu bus kuriama socialinė ir darbo rinkos politika“, – ateities iššūkius akcentuoja L.Mažylis.
Darbo rinkos persiorientavimas į žaliąjį ir skaitmeninį kursą padidins mūsų atsparumą klimato kaitai, o ilguoju laikotarpiu leis laiku siekti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.
Anot L.Mažylio, šie siekiai atrodo ambicingi net ir ES narėms, o kaimyninėms Rytų šalims jie gali kelti ypač sudėtingų iššūkių.
Dėmesys situacijai Baltarusijoje ir kiti iššūkiai
Būdamas ir delegacijos ryšiams su Baltarusija Europos Parlamente narys politikas palaiko sprendimą kitą savaitę „Euronest“ virtualaus posėdžio metu aptarti ir dabartinę Baltarusijos situaciją.
„Po pernai rugpjūtį vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų stebime, kaip demokratinė Baltarusijos opozicija nenuleidžia rankų, bet tuo pat metu dabartinis režimas sulaiko, kalina niekuo dėtus savo šalies piliečius. Palaikau pilietinės Baltarusijos visuomenės demokratinius siekius, todėl pritariu, jog kitą savaitę su ES Rytų partnerėmis spręsime ir visiems svarbią Baltarusijos situaciją, nes tai, kaip ši šalis toliau gyvuos, turės įtakos visam regionui“, – atkreipia dėmesį EP narys prof. L.Mažylis.
Baltarusija oficialiai nepriklauso „Euronest“ asamblėjai, nes nėra įgyvendinusi būtinų narystės kriterijų. Šalyje nevyksta tarptautinius standartus atitinkantys demokratiniai rinkimai, nėra ginamos žmogaus teisės, pagrindinės laisvės, demokratijos principai ir teisės viršenybė.
Pasak politiko, „Euronest“ asamblėja susiduria su vis naujais iššūkiais senų kontekstų fone.
„Vaisingam bendradarbiavimui su Rytų kaimynystės šalimis ir jų integracijai į ES nuolat trukdo įvairūs geopolitiniai iššūkiai, kurie priklauso ir nuo kitų nedemokratinių režimų įsikišimo. Šiuo metu vis dar daug nerimo kelia kariniai konfliktai Ukrainoje, suklastoti rinkimai Baltarusijoje, situacija Kalnų Karabache...“ – į konfliktų įtaką ir nedemokratinius veiksmus dėmesį atkreipia prof. L.Mažylis.
Svarbus darbotvarkės klausimas – ir bendradarbiavimo skatinimas tarp ES ir Rytų partnerystės pilietinių visuomenių.
„Todėl tinkama buvo pasiūlyti programą „EaP Platform 4“, kuri ir skatina bendradarbiavimą tarp įvairių sektorių, įskaitant ir NVO veiklą“, – į raportą įtrauktus savo siūlymus toliau vardija politikas.
Nuosekliai dirbant šioje programoje bus skatinami ir žmonių kontaktai, todėl remiantis jau turima gerąja patirtimi su kitomis Rytų partnerystės šalimis, tokiomis kaip Ukraina, keliavimo Šengeno zonoje ir vizos taisyklės potencialiai ateityje gali būti lengvinamos.
Pagalba kovoje su pandemija ir sveikatos apsaugos stiprinimas
Svarbus ir išskirtinai sudėtingas klausimas išliko COVID-19 tema. „Vakcinacija Rytų kaimynystės šalyse vyksta kur kas lėčiau negu ES, todėl pataisų svarstymo metu šis klausimas akivaizdžiai išliko vienas iš labiausiai aptariamų“, – teigia Europos Parlamento narys prof. L.Mažylis.
Kaip vieną pataisų, atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 19 d. Europos Komisijos komunikatą, skirtą Europos Parlamentui, Tarybai ir Vadovų Tarybai, dėl bendros kovos su COVID-19 pandemija veiksmų, L.Mažylis pateikė siekį užtikrinti vakcinų prieinamumą Rytų partnerystės šalims iš jau turimų 2,3 milijardo ES vakcinos dozių.
„Turime pavyzdį, kaip, tarkime, Moldovai Rumunija padovanojo apie 200 tūkstančių vakcinos nuo COVID-19 dozių, bet tai bene vienintelis solidarumo pavyzdys, o pagalbą Rytų partnerėms turime suteikti centralizuotai, koordinuodami procesus“, – teigia Europos Parlamento narys.
Pasak jo, kartu būtina galvoti ir apie pagalbą partnerėms šalims stiprinant sveikatos apsaugos sistemą, o čia pasitarnauti galės ir programos „ES – sveikatos labui“ patirtis.
„Akivaizdu, kad tai didžiausia ES sveikatos klausimus aprėpianti programa 2021–2027 m. laikotarpiui. Šiais žingsniais rodoma, kad ruošiamasi sveikatos krizėms, kurios gali ištikti ateityje, – sveikatą kaip svarbų rodiklį švietimo ir ekonomikos bendradarbiavimui akcentuoja su visuomenės sveikatos klausimais EP dirbantis prof. L.Mažylis. – ES sėkmingai sustiprinus sveikatos infrastruktūrą ir įveikus pandemiją šios programos modelį galėtume rekomenduoti kaip teigiamą pavyzdį individualiai Rytų partnerystės valstybėms.“
Jo teigimu, ir dabar kaimynėms ES turi suteikti prieinamą materialinę pagalbą kovojant su pandemija, tačiau ateityje pasitelkiant šios programos principus bus galima organizuoti tikslingus mokymus sveikatos srities darbuotojams ir skatinti sveikatos sistemų skaitmeninimą.
„Euronest“ susitikimai įprastai organizuojami kasmet, tačiau pernai jie dėl COVID-19 pandemijos neįvyko. Pastarasis „Euronest“ Parlamentinės asamblėjos posėdis buvo Tbilisyje 2019 m. gruodį.
Asamblėją sudaro šešiasdešimties Europos Parlamento narių delegacija ir po 10 narių iš kiekvienos Rytų partnerystės šalies.
„Euronest“ forumas Parlamente vienija įvairius komitetus bei delegacijas ir savo veikla formuoja bendrą šios institucijos poziciją Rytų partnerystės klausimais.
