Senolė tokias sūnaus kalbas vadino išgalvotomis ir toliau aiškino, kad jis nori ja atsikratyti. Kiek tame tiesos, sunku pasakyti. Dabar aišku tik viena – senolei vis tik teks išsikraustyti iš Žemaičių Kalvarijoje esančių namų, kurie dabar priklauso jos sūnui. Tokį sprendimą kovo 25-ąją priėmė bylą dėl kalvariškės iškeldinimo nagrinėjęs Plungės apylinkės teismas.
Siaubo filmą primenantis scenarijus
Tuo, ką papasakojo pernai rudenį ašarodama į redakciją atėjusi senolė, buvo sunku patikėti. Moters nupiešta jos kasdienybė atrodė labiau panaši į baisų sapną ar net siaubo filmo siužetą nei į garbaus amžiaus sulaukusio žmogaus gyvenimą. Bronislava žurnalistams guodėsi esanti išgrūsta gyventi į namo, kurį kažkada perleido jauniausiam ir, pasak jos, mylimiausiam sūnui, rūsį. Lyg to būtų per mažai, ją neva bandoma paversti psichine ligone.
Braukdama ašaras močiutė papasakojo, kaip sykį, norėdamas ją uždaryti į psichiatrinę ligoninę, sūnus motiną užrišta burna ir supančiotomis rankomis bei kojomis įgrūdo į mašiną ir išvežė į Švėkšną.
Būtų galima pamanyti, kad močiutė dėl garbaus savo amžiaus ar galimų sveikatos problemų viską išsigalvoja, tačiau abejones išsklaidė į redakciją tąkart jos atsinešti dokumentai – nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal laidavimą.
Pasirodo, dėl šio įvykio senolė kreipėsi į policiją, tad jos sūnaus atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nežymaus šeimos nario sveikatos sutrikdymo. Apie kalvariškės patirtas kančias bylojo ir medikų nustatyti sužalojimai: viršutinės lūpos ir kairiojo skruosto nubrozdinimai, abiejų žastų ir dešinio dilbio poodinės kraujosrūvos. Yra įrašai ir apie sumuštus inkstus bei nulaužtus dantis.
Išgrūdo į rūsį
Šitaip motiną sužalojęs kalvariškis, pripažinęs kaltę, nuo baudžiamosios atsakomybės išsisuko – prokuroras nusprendė nutraukti tyrimą ir B. Gimbutienės sūnų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja sutiko būti jo sutuoktinės motina.
Tačiau moteris tikino, kad tai nebuvo vienintelis sūnaus išpuolis prieš ją. Esą vos tik nusikratė baudžiamosios atsakomybės, jis ėmė ją grūsti lauk iš namų. Moteris nepasidavė ir tvirtai laikėsi kažkada su vyru kurtų namų, todėl sūnaus buvo iškraustyta į rūsį.
Kad kalvariškė glaudžiasi rūsyje, įsitikinome savo akimis. Senolė mums parodė savo gultą, kurį pati pasidarė iš taburečių ir čiužinio. Aprodė ir kitus kampus. Buvo sunku patikėti, kad toje pačioje erdvėje, persmelktoje pelėsio kvapo, ji ir prausiasi, ir miega, ir gamina maistą.
Kaltina marčią
Kas turėjo nutikti tarp motinos ir sūnaus, kad taip susiklostė jų bendravimas? Bronislava įsitikinusi, kad juoda kate, perbėgusia jų santykius, tapo marti. Esą iki parsivedant šią į namus, jos ir jaunėlio santykiai buvę šilti. Dėl to jam ir perleido savąją Žemaičių Kalvarijoje esančio didžiulio gyvenamojo namo bei kito su vyru užgyvento nekilnojamojo turto dalį (kitą dalį sūnus jau buvo paveldėjęs iš mirusio tėvo).
Močiutė pasakojo, kad teisių į namą sūnui reikėjo, kad jis galėtų pasiimti verslui įkurti reikalingą paskolą. Buvo žodiškai sutarta, kad namo dalis bus perrašyta su pasižadėjimu iki gyvos galvos rūpintis motina.
Šitokio susitarimo sūnus esą ir laikėsi, iki kol, Bronislavos žodžiais, į namus po vestuvių atsikėlusi marti ėmė kurstyti sūnų prieš motiną. Moteris tikino, kad jai net buvo uždrausta bendrauti su anūkėliu.
Tikėjomės išgirsti ir kitą šios istorijos pusę – Bronislavos sūnų, tačiau jis nuo komentarų susilaikė. Tiesa, vėliau atsiuntė laišką, kuriame – vos vienas sakinys: „Visada saugojau ir saugosiu savo šeimą nuo bet kokių grėsmių, bet niekada nemaniau, kad šeimą teks ginti nuo vieno artimiausio žmogaus, mamos.“
Stojo ginti šeimos
Nors pats kalvariškis nepanoro nusiplauti purvo, kuriuo jį apipylė motina, pasirodžius istorijai laikraštyje už jauną šeimą stojo kalvariškiai, puikiai pažįstantys tiek Bronislavą, tiek jos sūnų. Žemaičių Kalvarijos gyventojai tikino, kad niekas garbaus amžiaus moters nebūtų varęs iš tų namų, jei pati nebūtų paskelbusi karo.
Ne vienas tada stebėjosi, kad Bronislava nesikrausto į sūnaus jai Sedoje (Mažeikių r.) nupirktą butą, kurį dar ir pati išsirinko. Žmonės tikino, kad Bronislavos sūnus – kruopštus, tvarkingas, nekonfliktiškas jaunas žmogus, besirūpinantis ne tik savo šeima, miestelio gerove, bet ir motina. Esą visas miestelis pakraupęs nuo senolės „kliedesių“. Pasakota, kad ji buvo ir elektros laidus nukirpusi, ir dujas paleidusi, o savo marčią ne kartą grasino nužudyti.
Dar kalvariškiai teiravosi, kodėl Bronislava rūsyje žurnalistams parodė tik virtuvėlę, o kambarį su normalia lova nuslėpė. Kai to paklausėme pačios senolės, ji patikino užmiršusi, nes paprasčiausiai ten negyvena – esą kambarys tam nepritaikytas. O į klausimą, kodėl atsisako kraustytis į Sedą, kur, mūsų žiniomis, gyvena jos giminaičių, Bronislava atsakė ir neketinanti to daryti. Neva butas nupirktas marčios vardu, todėl ji nieku gyvu ten neis.
Šeimos drama persikėlė į teismą
Neišsprendus šių nesutarimų šeimos rate, Gimbutų drama persikėlė į Plungės apylinkės teismą. Bronislavos sūnus ten aiškino, kad, mirus tėvui, jis paveldėjo jo namo dalį, į kurią teisių atsisakė kiti du mirusiojo sūnūs. Tada jis neva ėmė svarstyti galimybę tame name gyventi, todėl pasiūlė motinai jam parduoti ir savo dalį. Ši neva sutikusi. Kalvariškis teigė už jos dalį sumokėjęs 120 tūkst. litų, nors namas buvo įvertintas gerokai mažesne suma. Tačiau motina reikalavo būtent tokios sumos. Tiek ir gavo – visi pinigai esą buvo sumokėti dar iki sutarties pasirašymo.
Vyras tikino, kad tada, kai namas su jam priklausančiais kitais pastatais tapo jo, jis motinai vis primindavęs, kad ši turėtų pasiieškoti kito būsto, tik ji nesutiko išsikraustyti. Ir lyg to būtų per mažai, esą ėmė jį ir jo šeimą šantažuoti, kviesti policiją, išgalvodama kaltinimus dėl smurto.
Neapsikentęs tokio gyvenimo, sūnus kreipėsi į notarų biurą dėl motinos iškeldinimo. Ji gavo raštą su prašymu išsikraustyti iki nurodytos datos, bet to nepadarė.
Kalvariškis tikino ir taikiai bandęs spręsti šią bėdą, susitardamas su mama, kad jai Sedoje bus nupirktas ir suremontuotas butas. Iš pradžių moteris su tuo neva sutiko, bet vėliau keltis ten atsisakė, nors viskas esą buvo įrengta šiuolaikiškai ir pritaikyta vyresniam žmogui. Tačiau senolė ir toliau laikėsi įsikibusi namo Žemaičių Kalvarijoje. Vyrą teisme palaikė ir jo sutuoktinė, pasak kurios, Bronislava piktnaudžiauja tuo, kad sūnus nenori jos prievarta iškeldinti iš namų. Jauna moteris tikino, kad vyro motina elgiasi agresyviai, terorizuoja, grasina susidorojimu, tyčia gadiną turtą. Esą ji net bijo likti namuose vien su ja. Aiškinta, kad Bronislava išgalvodavo smurto išpuolius, bet tai liovėsi šeimai įsirengus vaizdo stebėjimo kameras.
Kraustytis nesutiko
O štai pati Bronislava aiškino turinti teisę gyventi Žemaičių Kalvarijoje, nes jos sūnus neva su ja iki šiol neatsiskaitęs. Sakė, kad jai užtektų vieno kambarėlio tame name, o jei sūnus su tokiu pasiūlymu nesutinka, tegu sumoka jai 90 tūkst. eurų už jos apgaulės būdu prarastą nuosavybę.
Moteris tikino esanti apgauta, nes su sūnumi buvo susitarusi, kad tuose namuose galės gyventi neatlygintinai iki gyvos galvos, kadangi ji – senyvo amžiaus ir kito gyvenamojo ploto neturi. O dabar yra metama lauk.
Bet sūnus aiškino su motina atsiskaitęs. Esą tai patvirtina byloje esantys įrodymai bei pačios Bronislavos pakvitavimas, pateiktas notarei. Vyras teigė, kad jokio susitarimo gyventi kartu nebuvo, o jei toks ir būtų buvęs, nebūtų reikėję išpirkti motinos dalį.
Kalvariškis tikino, kad galimybės gyventi su motina po vienu stogu nėra, nes ji ne tik nesugyvenama, bet ir agresyvi – grasina susidoroti su jo šeima, padegti namus, nuolat keikia jo sutuoktinę.
Be to, jam nesuprantama, kodėl dabar turi dalintis namu, kurį visą sutvarkė ir dabar vienas rūpinasi, moka visus su namu susijusius mokesčiu. Motina esą nė centu neprisideda, nors už savo dalį yra gavusi nemenkus pinigus.
Pati Bronislava laikėsi savo. Teisme aiškino jokių pinigų už savo namo dalį negavusi. Ji pasakojo, kad sūnus valdė jos banko kortelę ir su pinigais galėjo elgtis, kaip jam buvo reikalinga. Esą ir jokių pakvitavimų nepasirašė, bet buvo apgauta – neva notarė jai pakišo dokumentą apie 20-ies tūkst. eurų įsiskolinimą už elektrą. Iš pradžių ji nesutiko rašytis, bet vėliau notarė neva įkalbėjusi. O tokio pakvitavimo, kuris pateiktas byloje, ji teigė akyse nemačiusi.
Įpareigojo išsikraustyti
Tačiau teismas senolės žodžiais nepatikėjo. Esą byloje pateikta medžiaga byloja, kad moteris savo namo dalį sūnui vis tik perleido ir už tai gavo pinigus. Todėl vyras turi teisę netrukdomas naudotis tiek jam priklausančiu žemės sklypu, tiek gyvenamuoju namu su papildomais kiemo statiniais. Juolab kad yra pasirūpinęs ir savo motina, nupirkdamas jai butą Sedoje.
Savavališkai užėmę gyvenamąjį plotą be jo savininko leidimo, kaip žinia, iškeldinami teismo sprendimu. Taip nutiko ir šiuo atveju. Bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė iškeldinti Bronislavą iš namų Žemaičių Kalvarijoje į butą Sedoje, kur ji galės gyventi iki pat savo gyvenimo pabaigos. Senolė įpareigota išeiti su visais savo daiktais.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.
