Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, O.Vėbrienė atleidžiama iš departamento vadovo pareigų, į kurias, pasirodo, net negalėjo būti priimta.
Mat O.Vėbrienės turima vadovaujamo darbo patirtis neatitiko pareigybės, į kurią ji buvo priimta pernai, reikalavimų. Negana to, dėl vadovaujamo darbo patirties trūkumo ji šių pareigų negalėjo eiti netgi laikinai.
Gali būti, kad valstiečių buvusio aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos ir eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus globojama valdininkė Valstybės tarnybos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo darbo patirtį.
Pati O.Vėbrienė aiškino nežinanti, ką suklastojusi ji yra kaltinama, bet dėl ministro S.Gentvilo įsakymo ketina kreiptis į teisėsaugos institucijas ir teismus.
Tiesa, pastaruoju metu ši valdininkė pralaimi vieną teismą po kito. Nieko negirdėti ir apie buvusios departamento vadovės žygius į prokuratūrą, kur ji išsirūpino pranešėjos statusą.
Neturėjo kito pasirinkimo
Pranešėjos statusas O.Vėbrienei suteiktas sausio pradžioje, kai ėmė smarkiai braškėti jos kėdė. Departamento vadovė pati pranešė į prokurorus kreipusis dėl esą neteisėto S.Gentvilo elgesio.
Pranešėjų apsaugos įstatymas numato, kad tokį statusą gavusio asmens negalima atleisti iš darbo, perkelti į žemesnes pareigas ar sumažinti atlyginimo.
Beje, šaltinių teigimu, O.Vėbrienės gaunamas atlygis kartais viršydavo net ministro algą.
Antai kovą departamento vadovė uždirbo per 5 tūkst. eurų, o pernai gruodį su vienkartine išmoka jos pajamos galėjo siekti 8,8 tūkst. eurų.
Departamento vadovę iš pareigų atleidęs S.Gentvilas „Lietuvos rytui“ tvirtino neturėjęs pasirinkimo: „O.Vėbrienės atleidimas nesusijęs nei su mano darbine veikla, nei su jos.
Tiesiog tokios kompetencijos žmogus negali eiti šių pareigų ir iš neteisės negimsta teisė.
Bet kas, būdamas mano vietoje, turėtų priimti tokį pat sprendimą. Įstatymai mane, kaip darbdavį, įpareigoja taip pasielgti.“
Tiesa, S.Gentvilas mano, kad užpernai priimtas Pranešėjo apsaugos įstatymas nėra tobulas, nes jame labai aiškiai aprašyta pranešėjo statuso suteikimo tvarka, bet nieko neužsiminta apie tai, kaip jo netenkama.
Buvusios pavaldinės teisėsaugai apskųstas aplinkos ministras „Lietuvos rytui“ teigė į prokuratūrą dėl O.Vėbrienės jam mestų kaltinimų tyrimo kreipęsis tris kartus, bet esą niekas nieko jam nepaaiškina: „Per tris mėnesius aš nei buvau kur nors pakviestas, nei apklaustas.“
Vadovauti negalėjo
Ministras „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad ministerijai pavaldaus departamento direktorės įdarbinimo aplinkybėmis susidomėta gavus skundą.
Anot S.Gentvilo, norint eiti šias pareigas, būtina dvejų metų vadovaujamo darbo patirtis, tuo metu O.Vėbrienė jos neturėjo: „Mes kreipėmės į Valstybės tarnybos departamentą ir jis pripažino, kad jos pateikta informacija buvo klaidinga ir toks asmuo negalėjo dalyvauti konkurse.“
Ministras atsisakė atskleisti, kokius klaidingus duomenis apie save O.Vėbrienė pateikė, bet, „Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, konkurso organizatorius galėjo suklaidinti pateikta informacija apie jos priklausymą vienai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sudarytų darbo grupių.
Kodėl dar pernai rengiant departamento vadovo atranką nebuvo pamatyta, kad O.Vėbrienei trūksta vadovaujamo darbo patirties?
„Geras klausimas, bet jis turėtų būti adresuotas ne man.
Aš tuomet dar nebuvau ministras ir nežinau, kodėl nesuveikė saugikliai“, – atsakė S.Gentvilas.
Ministerijos vadovas teigė neabejojantis dėl savo sprendimo ir mano, kad iš vienos šiltos vietos į kitą keliavusi O.Vėbrienė pernai negalėjo tapti net laikinąja departamento vadove.
S.Gentvilas nesiėmė vertinti, ar iš pareigų atleistos departamento vadovės patirties trūkumas galėjo atsispindėti ir jos darbe, bet priminė, kad O.Vėbrienė pastaruoju metu teismuose pralaimėjo net tris teismus.
Ministras – trečiasis asmuo
Dėl kelių prieštaringų O.Vėbrienės sprendimų valstybei teks atlyginti žalą.
Antai praėjusį kovą Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino O.Vėbrienės nuo pareigų nušalinto klaipėdiečio Donato Bagočiaus skundą ir priteisė aplinkosaugininkui sumokėti už priverstines pravaikštas.
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, iš pareigų D.Bagočius buvo nušalintas už tai, kad būdamas atostogose aplinkos ministrui S.Gentvilui suteikė informaciją apie Būtingėje įvykusią avariją.
Aplinkos apsaugos departamentas jo vadovybę kritikavusį Klaipėdos valdybos Jūros aplinkos apsaugos inspekcijos specialistą apkaltino esą padarius šiurkštų nusižengimą – gauta tarnybine informacija apie jūroje išsiliejusius teršalus pasidalijus su trečiaisiais asmenimis.
Abejonės dėl skaidrumo
Iki tol neregėtą principingumą Aplinkos ministerijai pavaldaus departamento vadovybė ėmė rodyti sulaukusi S.Gentvilo kritikos „Lietuvos ryte“.
Kaip buvo skelbta, O.Vėbrienė savo pavaduotojais ir patarėjais paskyrė bičiulius ar buvusius bendradarbius, apdalijo juos solidžiais priedais.
Štai vos pernai gegužę į departamentą iš Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos dėl tarnybinės būtinybės perkeltas Jurgis Kazlauskas pavaduotoju tapo be jokio konkurso.
Buvęs Seimo nario Tomo Tomilino padėjėjas prieš tai buvo paskirtas Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vyresniuoju specialistu, tačiau jau kitą dieną tapo šio skyriaus vedėju.
Kurį laiką tuo pat metu jis dirbo ir departamente, ir Ginčų komisijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Nepaisant to, J.Kazlauskui prie algos dar yra skirtas ir 20 proc. priedas už jo funkcijose nenumatytą veiklą.
Tada S.Gentvilas viešai suabejojo, ar departamente vykę kadriniai sprendimai buvo skaidrūs.
Netrukus aplinkos ministras panaikino kai kurias departamente sukurtas patarėjų pareigybes.
Departamentas šį ministro įsakymą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bet jis skundą atmetė.
Panaikino skirtą nuobaudą
Teismas praėjusį kovą panaikino ir O.Vėbrienės pirmtakui – buvusiam Aplinkos apsaugos departamento vadovui – Vaidui Laukiui skirtą nuobaudą.
Griežtas papeikimas V.Laukiui buvo skirtas neva už tarnybinių automobilių naudojimo taisyklių pažeidimą, bet teismas nusprendė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai.
Po to, kai gavo griežtą papeikimą, O.Vėbrienės įsakymu V.Laukys pernai buvo atleistas iš Kauno aplinkos kokybės skyriaus vedėjo pareigų, į kurias jis buvusio ministro K.Mažeikos įsakymu perkeltas iš departamento vadovo pareigų.
Abu šiuos sprendimus V.Laukys taip pat yra apskundęs teismui. Buvusį departamento vadovą nuspręsta perkelti į žemesnes pareigas po gaisro Alytuje ir Kuršių marių taršos skandalo.
Anksčiau buvo Feščenko
Vietoj V.Laukio vadovauti Aplinkos apsaugos departamentui laikinai buvo paskirta O.Vėbrienė. Prieš tai ji vadovavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupei.
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, šios pareigos jai buvo sukurtos, kai paskyrus buvusį ministrą valstietį V.Sinkevičių eurokomisaru O.Vėbrienė neteko ministerijos kanclerio pareigų.
Prieš tai O.Vėbrienė buvo ministro V.Sinkevičiaus patarėja. Ji buvusiam ministrui patarinėjo ir tuomet, kai jis vadovavo Seimo Ekonomikos komitetui.
Dar anksčiau O.Vėbrienė yra buvusi ir dabartinio konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio pavaldine. Kai G.Landsbergis vadovavo Ministro pirmininko tarnybos Regionų ir tautinių mažumų skyriui, ši valdininkė jame ėjo vyresniosios specialistės pareigas. Tuo metu ji buvo žinoma Feščenko pavarde.
Viešai atsikirto vadovui
Beje, komentuodama savo atleidimą iš Aplinkos apsaugos departamento O.Vėbrienė socialiniuose tinkluose pasidalijo įtarimais, kad tokį aplinkos ministro sprendimą galėjo išprovokuoti jos bendravimas su prokurorais: „Pranešėjos statusas vadovo meilės nepriduoda.“
Be to, O.Vėbrienės aiškinimu, S.Gentvilas esą pademonstravo, kad ne veltui priklauso tėvo partijai ir „vadovaujasi šiai partijai (Liberalų sąjūdžiui. – Red.) nesvetima politikos iš išskaičiavimo ideologija“.
