Partija yra užmirštama
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pirmininką pradės rinkti balandžio pabaigoje. Kandidatai keturi: europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas, politologas Liutauras Gudžinskas ir Akmenės rajono meras Valerijus Mitrofanovas.
Lūkesčiai naujajam partijos lyderiui – ne menki: tikimasi susigrąžinti 2016 metais valstiečiams užleistą vienos iš dviejų populiariausių Lietuvos partijų poziciją.
Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis „Žinių radijo“ laidoje teigė, kad LSDP pralaimės su bet kokiu lyderiu, jei partija ir toliau bus lyg pasyvus organizmas.
„Partija realiai funkcionuoja tada, kai funkcionuoja visa partijos struktūra, kada visi partijoje esantys žmonės yra su ja susieti, aktyviai, savarankiškai ir nespaudžiami, lyderio netraukiami lveikia tos partijos naudai.
Šiuo atveju, kas bebūtų išrinktas partijos lyderiu, jis neištrauks partijos, nes kalbėti apie partijos „ištraukimą“ reiškia manyti, kad partijos yra pasyvus organizmas, kurį reikia perkelti iš taško A į taško B, ištraukti iš duobės ir užmesti ant kalniuko“, – pastebėjo L.Bielinis.
Anot politologo, vienintelė socialdemokratų išeitis – atgaivinti partiją viduje.
„Šiuo atveju reikia atgaivinti vidinių ryšių sistemą, padaryti ją gyvą, natūralią. Dažniausiai partijos lyderiai atvažiuoja į regioną, pasisveikina, pašvenčia, pamojuoja rankele ir išvažiuoja. Tačiau regionas ir lieka negyvas.
Jei partija nori laimėti nacionaliniuose rinkimuose, vykdyti nacionalinę politiką, ji turi turėti mechanizmą, partinę mašiną, kuri išties galėtų realizuoti nacionalinę politiką“, – kalbėjo L.Bielinis.
Profesorius pateikė du pozityvius pavyzdžius: vieną – iš centro kairės, kitą – iš centro dešinės.
„Centro kairėje – Valstiečių ir žaliųjų partija, dar neseniai turėjusi vos kelis atstovus Seime. Tačiau įvyko lūžis. Ne todėl, kad lyderis Ramūnas Karbauskis komunikavo su visuomene ir tokiu būdu ištraukė partiją, kuri buvo užribyje, į vienas pirmaujančiųjų. Tos partijos viduje matėme veikimą – tai buvo natūralus veiksmas, kuris ir išvedė šią partiją.
Lygiai taip pat centro dešinėje – Laisvės partija: ne tik lyderiai, bet visi partijos nariai išties aktyviai veikė ir darė tą patį, ką darė lyderiai. Visi buvo aktyvūs, ir tas bendras aktyvumas sukėlė inerciją, kuri ir leido jiems laimėti“, – įvardijo politologas.
Tuo metu socialdemokratų partijoje, L.Bielinio teigimu, aktyviai veikia 10 – 15 žmonių – didžioji dalis jų yra Seime, kiti išsibarstę tarp Europos parlamento ir savivaldybių: „Kur kiti socialdemokratų atstovai? Nėra. Jeigu jų nėra, reiškia ir partijos nėra“.
„Realiai į partijos narius atkreipiamas dėmesys tik tada, kai reikalingas jų balsas. Visais kitais atvejais partija yra užmirštama. Ir tai ne tik socialdemokratai – daugelyje Lietuvos partijų lygiai toks pats veiksmas.
Jeigu taip bus, mes iš tiesų matysime tik aktyvias mažumas partijose ir visiškai pasyvią daugumą apačioje, kuri nieko nereikš tol, kol nereikės rinkiminio balso“, – prognozuoja politologas.
Mato galimą partnerį
Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Andrius Bielskis laidos metu kalbėjo, kad LSDP matomas visiškas susvetimėjimas.
„Socialdemokratų partija yra didžiausia Lietuvoje – gerokai virš 10 tūkst. narių, tačiau dalis jų nebalsavo už socdemus. Susvetimėjimas yra milžiniškas“, – kalbėjo A.Bielskis.
A.Bielskis pastebi, kad LSDP – šiek tiek politinių karjeristų partija: „Principas – kaip iš filmų apie piratus, kuriame kiekvienas piratas balsuoja už save, jokio kolektyvinio jausmo nėra“.
Politologai sutinka, kad politinės švytuoklės principas vis tiek gali suveikti – rinkėjams atsibos ir valstiečiai, ir konservatoriai, o tada Lietuvos elektoratas vėl prisimins socialdemokratus.
„Tai gali įvykti, greičiausiai taip ir įvyks, bet kada tai įvyks, tikrai tai nereikš, kad partija atgijo. Tai bus tiesiog atsitiktinumas, nulemsiantis šios partijos grįžimą į valdžią, bet realiai partija, kaip organizmas, bus mirusi“, – kalbėjo L.Bielinis.
Nors greitų išeičių, kaip pakelti partijos populiarumą, nėra, politologai sutinka, kad partnerio radimas galėtų išeiti į naudą. Dabar, kada tarp valdančiųjų ir prezidento Gitano Nausėdos stebima įtampa, socialdemokratų frakcija galėtų ieškoti paramos ir tandemo su prezidentūra: G.Nausėda turėtų atramą Seime, o socdemai galėtų jungtis prie bendros gerovės valstybės kūrimo vizijos.
„Gerovės valstybės idėja socialdemokratams turėtų būti patraukli, čia jie gali atrasti su prezidentu daug bendrybių. Politiniuose veiksmuose jiems, ko gero, reikėtų atsiremti į prezidentą.
Nematau priežasties, kodėl socialdemokratams reikėtų kovoti su G.Nausėda. Su prezidentu jie galėtų organizuoti daug bendrų veiksmų – tai būtų naudinga“, – įvertino L.Bielinis.
