Taip pat paaiškėjo, jog Vilniaus apylinkės teismas netrukus pradės oficialų procesą dėl A.Paulaičio pripažinimo gyvu – pirmas posėdis įvyks balandžio 22 dieną. Komentatorius mirusiu buvo pripažintas dar 2001 metais, ir šis sprendimas dar neatšauktas.
K.Paulaičio neapleidžia nuojauta, jog brolis nėra visiškai su juo atviras, nepasako apie save svarbių dalykų, pateikia istorijas, kurios gerokai prasilenkia su tiesa.
Istorija apie išgelbėtą mergaitę
„Antanas pasakojo, jog išgelbėjo mergaitę, kuri yra Domodedovo (Maskvos Domodedovo tarptautinio oro uosto – Red.) viršininko dukra. Sakė, kad gelbėdamas ją, pats pakliuvo po automobilio ratais.
Atsidėkodamas viršininkas neva leido slaugyti Antanui savo brolį ar kitą šeimos narį, ir tai truko 10 metų. Skamba neįtikėtinai.
Juk brolis galėjo bent pranešti, kad yra gyvas“, – nuostabos neslėpė K.Paulaitis.
A.Paulaitis minėjo, kad jį turėjo pervežti į Maskvoje įsikūrusią slaugos įstaigą, bet kiek teisybės šiuose žodžiuose – neaišku.
Šių metų sausio 21 dieną buvusiam komentatoriui sukako 76 metai – gimtadienio proga brolis ir kiti artimi žmonės nusiuntė A.Paulaičiui į Rusiją pinigų.
Gavęs juos, A.Paulaitis netrukus susisiekė su Kęstučiu per programėlę „WhatsApp“ ir graudžiu balsu paprašė atsiųsti dar 400 eurų: „Negyvensiu, jei to nepadarysite“.
K.Paulaitis pinigų antrąsyk pervesti nesutiko – broliui sukėlė abejonių, ar už Antano nugaros nestovi nusikalstamo pasaulio atstovai, nusprendę juo pasinaudoti pasipelnymo tikslais. Galbūt brolis yra nuo jų priklausomas, bauginamas.
Nuo to laiko ryšys tarp brolių nutrūko, tik per Velykas K.Paulaitis sulaukė sveikinimo iš to paties telefono numerio, kuriuo naudojasi A.Paulaitis.
Dar 300 eurų A.Paulaitis paprašė iš Lietuvoje gyvenančio savo sūnaus.
Negali atvykti į Lietuvą
A.Paulaitis formaliai gyvas neegzistuoja, asmens dokumentų neturi, todėl iš Rusijos išvykti jis negali.
Praėjusių metų gruodžio pradžioje komentatorius apstulbino brolį ir kitus savo artimuosius, Lietuvos ambasadai Maskvoje pranešęs, jog yra gyvas, įsikūręs maždaug už 200 kilometrų nuo Rusijos sostinės esančiame Vladimiro mieste.
Neilgai trukus K.Paulaitis su atsiradusiu broliu bendravo vaizdo ryšiu.
Teismo posėdis Vilniuje vyks nuotoliniu būdu. Manoma, jog procesas dėl pripažinimo buvusį žurnalistą ir komentatorių gyvu užtruks maždaug pusę metų.
Gresia benamio dalia?
A.Paulaitis pateikė pačių įvairiausių savo gyvenimo versijų. Jis aiškino, jog Rusijoje užsiėmė verslu, jam sekėsi gerai, tačiau sužlugo dėl pernai išplitusios koronaviruso pandemijos.
Tačiau šie žodžiai sukėlė brolio abejones: kaip Antanas galėjo vystyti verslą, neturėdamas galiojančių dokumentų?
Bendraudamas su broliu per programėlę „WhatsApp“ ir kitas ryšio priemones, A.Paulaitis nebuvo itin atviras, smulkiai nepasakojo jam, kuo konkrečiai užsiėmė Rusijoje, kas privertė slapta išvykti iš Lietuvos, kaip jam svetimoje šalyje sekėsi per ketvirtį amžiaus. Galbūt jis taps atviresnis, sugrįžęs į gimtinę.
K.Paulaitis sužinojo, kad brolis iki šiol nėra Rusijos pilietis. Komentatoriaus lietuviško paso galiojimo pradžia – 1993 metai, tad dokumentas galioti greičiausiai nustojo apie 2003 metus. Jis dingo dar 1995 metais.
Buvusi garsenybė šiuo metu negauna jokių pajamų, sako likusi tuščiomis kišenėmis.
Vladimire ar jo apylinkėse A.Paulaitis pas kažką šiuo metu gali glaustis, bet neatmetama, jog jis gali būti išvarytas į gatvę.
Biografija verta knygos
Kai Vilniaus teismas panaikins ankstesnį sprendimą pripažinti A.Paulaitį mirusiu ir oficialiai patvirtins, kad jis yra gyvas, atitinkami dokumentai bus išsiųsti Rusijos tarnyboms.
Rusai tuomet turėtų išduoti jam dokumentą, leidžiantį kirsti sieną.
Tik po to buvęs komentatorius galės grįžti į Lietuvą.
Netikėtai dingusio A.Paulaičio gyvenimo vingiai tokie neįprasti, kad apie juos būtų galima parašyti knygą.
Išgarsėjo visoje Lietuvoje
Kaunietis A.Paulaitis mokėsi Kūno kultūros institute, vėliau persikėlė į sostinę, dirbo tuomečiame Lietuvos radijo ir televizijos komitete.
Net visuotinio deficito laikas jis išsiskyrė savo apranga – nuolat vilkėdavo elegantiškus kostiumus.
A.Paulaitį likimas suvedė su sporto žurnalistu, režisieriumi Alfredu Pliadžiu. Vyrus suartino ir tai, kas jie buvo lankę lengvosios atletikos treniruotes. 1982 metais A.Pliadžiui pradėjus televizijoje dirbti režisieriumi A.Paulaitis joje jau krimto komentatoriaus duoną.
Laikui bėgant jis tapo žinomas visoje šalyje.
Abu kolegos kartu vykdavo į Sartų žirgų lenktynes, kitas sporto varžybas. 1991 metais Lietuvos televizijoje įkūrus Sporto redakciją jos vadovu tapo A.Pliadis, o pavaduotojo pareigas kurį laiką ėjo A.Paulaitis.
Gyvenimo posūkis nustebino
A.Paulaitis komentuodavo futbolo, tinklinio, žirgų sporto varžybas, kitas šakas. Televiziją jis paliko 1993 metais, o dar po dviejų metų dingo be žinios.
„Mane pasiekė žinios, jog išėjęs iš televizijos jis užsiėmė verslu. Tuo metu buvo laukinio kapitalizmo laikai, verslo pasaulio žmonės susidurdavo su žiauriais mafijos išpuoliais.
Galvojome, kad Antanas galėjo būti nužudytas“, – prisiminė A.Pliadis.
„Labai nustebau sužinojęs, kad Antanas pasinėrė į verslą, keliaudavo į Rusiją. Manau, jis buvo pernelyg gero būdo, kad užsiimtų tokia veikla. Tuo metu tai buvo pavojinga. Veždamas prekes jis galėjo patekti į kritines situacijas, kurias išspręsti būtų buvę sudėtinga“, – samprotavo kitas garsus komentatorius Virgilijus Mundrys.
Sprendimą palikti televiziją greičiausiai nulėmė finansinės priežastys – pasak A.Pliadžio, atlyginimai televizijoje tuo metu buvo itin maži.
Iš nuotraukų – sunkiai atpažįstamas
Didžiausia mįslė, kas privertė dingti A.Paulaitį, kodėl jis taip ilgai apie save nepriminė net artimiausiems žmonėms, likusiems Lietuvoje, ar buvo tapęs nusikaltėlių auka, galbūt bėgo nuo susidorojimo.
Naujienų portalo lrytas.lt žiniomis, į verslą pasinėręs A.Paulaitis galėjo sulaukti grasinimų iš šešėlinio pasaulio atstovų, kurie tais laikais siautėjo, reketuodami ir žudydami verslininkus.
Lyginant nuotraukas, po ketvirčio amžiaus atsišaukusį vyrą dabar sunku būtų atpažinti.
Sprendžiant iš 2020 metų gruodį išplatintų fotografijų, nubrozdinimų veide, neseniai jis galėjo patirti traumą.
Dingus A.Paulaičiui, draugai, giminaičiai, buvę bendradarbiai ilgai svarstė, kas jam galėjo atsitikti, tačiau daugybę metų apie jį nebuvo jokios žinios.
Liko be pinigų
Pats A.Paulaitis apie tai, kodėl išvyko į Rusiją, ten pasiliko ir nieko apie save nepranešė likusiems artimiesiems Lietuvoje, kalbėjo labai miglotai.
Esą po to, kai jaunesnių kolegų buvo išstumtas iš Lietuvos televizijos, bandė imtis verslo – buvęs savotiškas „Rokiškio sūrio“ atstovas Rusijoje.
Tačiau verslas žlugo, šioje šalyje prasidėjo „bardakas“, jis liko ir vertėsi atsitiktiniais darbais.
Kurį laiką esą neblogai sekėsi išvežioti koncertų bilietus.
Į Lietuvą esą neskambinęs, nes neturėjęs savo artimųjų ir pažįstamų telefono numerių.
„Labai noriu sugrįžti į Lietuvą, tačiau bus labai liūdna, jeigu parvykus teks numirti patvoryje“, – ištarė A.Paulaitis, prisipažinęs, kad visiškai neturi pinigų.
Neatsimena supykusio
Įvairiuose renginiuose A.Paulaitis dalyvaudavo ir su Skirmantu Pabedinsku, kitais žinomais žurnalistais, imdavo interviu iš trenerių, kitų sporto pasaulio atstovų.
„Mes draugavome šeimomis, lankydavomės vienas kito namuose. Antanas buvo šiltas, paslaugus, atsakingas žmogus, puikiai atliko savo darbą. Labai komunikabilus, talentingas darbuotojas, tikras savo srities profesionalas – tekstus paruošdavo greitai, gerai valdė stilių.
Apie jį išliko tik geri prisiminimai“, – tvirtino A.Pliadis.
„Antanas labai sėkmingai įveikdavo jam patikėtas užduotis – buvo sukaupęs daug žinių ir apie Lietuvoje ne tokias populiarias sporto šakas. Šios žinios labai praversdavo komentuojant tinklinio rungtynes, kitų šakų varžybas.
Dideliu profesionalumu jis pasižymėjo komentuodamas žirgų sportą, ypač Sartų lenktynes. Toks žmogus buvo labai reikalingas“, – pasakojo V.Mundrys.
Jam ypač įstrigo buvusio kolegos draugiškumas, paslaugumas, linksmas būdas: „Negalėčiau prisiminti nė vieno epizodo, kad Antanas būtų supykęs. Jis visada būdavo nusiteikęs geranoriškai – net staiga atsiradus darbams puikiai su jais susidorodavo“.
