„Savivaldybės sprendimu man nuoma padidėjo nuo 99 iki 210 eurų per mėnesį, panašų kainų šuolį patyrė ir kiti žmonės. Mus ištiko šokas.
Turiu fizinę negalią, dėl profesinio susirgimo negaliu dirbti. Mano pajamos nedidelės, tačiau valdininkai į tai neatsižvelgė“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo D.Chočinienė, gyvenanti Sodų gatvėje esančiame savivaldybės būste.
Savivaldybė pareiškė, jog dėl Vyriausybės nustatytų karantino reikalavimų neleis organizuoti protesto akcijos, tačiau vietos valdininkai ir politikai per pandemiją nė kiek neprieštarauja kitiems renginiams, kai kritika valdžios atžvilgiu nėra išsakoma.
Bijo atsidurti gatvėje
D.Chočinienės įsitikinimu, vietos valdininkai nuomos kainų neturėjo teisės kelti – tai esą prieštarauja Vyriausybės nutarimui ir ankstesniems Kauno valdžios sutartiniams įsipareigojimams.
„Maždaug 150 šeimų iš grąžintinų būstų prieš keliolika metų persikėlė į savivaldybės suteiktus butus naujuose daugiabučiuose, esančiuose K.Veverskio, Sodų gatvėse.
Žmonės šių būstų neprašė. Mes tapome savivaldybės įkaitais. Daugelis gyventojų neturi iš ko mokėti padidintos nuomos, juolab išsipirkti butų, mokant 1200 eurų už kvadratinį metrą. Nemaža jų dalis gali atsidurti gatvėje, nes neturės iš ko susimokėti už nuomą.
Be to, dalyje būstų išryškėjo brokas – matyti supelijusios, atsilupusios, drėgmės paveiktos sienos“, – tvirtino D.Chočinienė.
Portalas lrytas.lt gavo atsipusių, drėgmės paveiktų sienų nuotraukas – vaizdai užfiksuoti K.Veverskio gatvės 3 numeriu pažymėtame daugiabutyje.
„Žmonės ne kartą kreipėsi į savivaldybę dėl nekokybiško remonto ištaisymo, bet problema nesprendžiama“, – piktinosi D.Chočinienė.
Gyventojai dėl kylančių nuomos kainų informavo Seimo narius, tikėdamiesi jų pagalbos.
Su šia problema susiduria ir Elektrėnų gyventojai, kur taip pat neseniai buvo smarkiai padidintos vietos savivaldybei priklausančių būstų nuomos kainos.
Išryškėjo dvigubi standartai
Rengiant publikaciją apie buvusių grąžintinų namų gyventojų problemas ir piketą prie savivaldybės, išaiškėjo miesto valdžios taikomi dvigubi standartai.
Pavyzdžiui, kovo 20 dieną mieste vyko vieši renginiai, skirti Tarptautinei laimės dienai, prie kurių prisidėjo, juose gyventojus dalyvauti kvietė ir Kauno savivaldybės atstovai.
Buvo užfiksuoti vaizdai, kaip tądien prie Kauno savivaldybės pastato Laisvės alėjoje susirinko maždaug 100 žmonių.
Panašius vaizdus buvo galima išvysti ir pernai lapkričio pabaigoje, kylant antrai pandemijos bangai Rotušės aikštėje įžiebus kalėdinę eglutę.
„Kodėl vieniems viešiems renginiams, sambūriams žalia šviesa uždegama, o į kitus, kur išsakoma kritika, pasipiktinimas dėl miesto valdžios veiksmų, neleidžiama rinktis daugiau nei 15 žmonių?
Mes tikrai laikytumėmės atstumų ir kitų saugumo reikalavimų, bet valdžia, matyt, dėl kritikos bijo gausesnio piketuotojų skaičiaus“, – stebėjosi D.Chočinienė.
Ministerija: piketuoti nedraudžiama
Iškalbingas sutapimas, jog piketo organizatoriai dėl suderinimo didesniam nei 15 dalyvių skaičiui į savivaldybę kreipėsi kovo 23 dieną, praėjus vos 3 dienoms nuo tos pačios valdžios palaimintų ir netgi skatintų Laimės dienos renginių.
Tačiau administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras piketuotojams pareiškė, jog nėra pagrindo leisti organizuoti protesto akciją.
Valdininkas rėmėsi 2020 metų lapkričio 4 dieną priimti Vyriausybės nutarimu dėl karantino, kurį pats ir pacitavo: „„Draudžiami visi viešose vietose, atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku“.
Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos vedėja Neringa Mikėnaitė naujienų portalui lrytas.lt atsiuntė priešingą atsakymą – piliečių teisė į susirinkimus, didesnius nei 15 žmonių, gali būti apribota tik karo arba nepaprastosios padėties atveju.
„Pagal Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalį asmenų teisė į susirinkimus gali būti apribota tik karo ar nepaprastosios padėties atveju.
1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus ar vykdant pavienio asmens akciją, taip pat atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Asmenų teisė ir laisvė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus ar vykdyti pavienio asmens akciją gali būti laikinai apribojama įvedus karo ar nepaprastąją padėtį.
Šiuo atveju karantino apribojimai netaikytini asmenų susirinkimams, rengiamiems pagal Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymą.
Leidimus tokiems susirinkimams išduoda savivaldybės. Vilniaus mieste jie sėkmingai vyksta“, – teigiama N.Mikėnaitės atsiųstame pranešime.
Savivaldybė: žmonės miestu grožėjosi saugiai
Savivaldybės atstovai atsiuntė savo komentarus dėl buvusių grąžintinų namų gyventojų išsakytų priekaištų, susijusių su nuoma ir būstų kokybe, taip pat dėl uždraudimo dalyvauti pikete daugiau nei 15 žmonių.
„Viena, ko praėjusiais metais išties ėmėsi Kaunas, tai dar daugiau miesto erdvių išpuošti įvairiomis dekoracijomis, kurios traukia praeivių dėmesį.
Dėl to žmonių srautai natūraliai nesusikoncentravo vien Rotušės aikštėje, bet tolygiai pasiskirtė ir po Santakos parką, senamiestį bei atgijusią Laisvės alėją.
Taigi, tiek kauniečiai, tiek ir miesto svečiai, vaikštinėdami ir grožėdamiesi švytinčiu miestu, galėjo jaustis pakankamai saugūs.
Taipogi miestas pasirūpino papildoma apsauga, kuri nuolat dirbo Rotušės aikštėje ir prisidėjo prie Kauno policijos pareigūnų bei savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistų užtikrinant viešąją tvarką. Situacija buvo gyvai stebima ir vaizdo kamerų pagalba, kad prireikus būtų operatyviai reaguojama“, – teigė Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.
Atsižvelgs į SAM išaiškinimą
Pasiteiravus, kodėl miesto valdžia pati prisidėjo prie Laimės dienos organizavimo, kvietė tądien rinktis žmones prie savo pastato, tačiau vos po kelių dienų uždraudė ateiti į tą pačią vietą didesniam nei 15 žmonių piketuotojų būriui, savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Arnoldas Bukelis atsakė:
„Tai buvo pavasariškas saulėtas šeštadienis, kuomet Laisvės alėja natūraliai atgyja. Planuojant pučiamųjų orkestro „Ąžuolynas“ pasirodymą iš anksto buvo numatyta, kad jis truks vos keletą minučių. Taigi spontaniškai susirinkę praeiviai turėjo progos vos trumpam stabtelėti ties savivaldybės pastatu ir pasimėgauti muzikos garsais.
Tenka pripažinti, kad klausytojų gausa pranoko lūkesčius, tačiau publika atsakingai išlaikė pagrindinius karantino reikalavimus atviroje erdvėje – nuo saugių atstumų iki laiko ribojimų, mat pasirodymas truko mažiau nei 15 minučių. Jokio tiesioginio kontakto tarp žmonių bei atlikėjų taip pat nebuvo“.
P.Keras pareiškė, jog savivaldybė dėl piketų karantino metu tvarkos kreipsis į Sveikatos apsaugos ministeriją, ir būtinai atsižvelgs į jos išaiškinimą.
Nuoma buvo „neadekvačiai maža“
Savivaldybės atstovų tvirtinimu, dauguma socialiniuose ir savivaldybės būstuose gyvenančių kauniečių iki šiol už nuomą mokėdavo neadekvačiai mažas sumas.
Kadangi nuomos kaina buvo perskaičiuojama retai, ji neatitiko šiandieninės rinkos realijų, o už šią paslaugą surenkamos lėšos vargiai padengdavo patiriamas išlaidas būstų eksploatacijai bei remontams. Nuspręsta nuo šiol nuomos kainas pagal Vyriausybės numatytą metodiką Kauno mieste perskaičiuoti kasmet. Itin sunkiai besiverčiantiems žmonėms ir toliau išliks lengvatos.
„Pagal Vyriausybės nustatytą formulę perskaičiavus savivaldybės ir socialinio būsto nuomos kainą, jų gyventojams Kaune, kaip ir dalyje kitų Lietuvos miestų, gali tekti mokėti daugiau. Toks žingsnis buvo neišvengiamas Registrų centrui atnaujinus turto vertės skaičius. Už nuomą surinktos lėšos, kaip ir iki šiol, investuojamos į būstų atnaujinimą ir nekilnojamo turto fondo plėtimą įsigyjant naujų butų, kad laukiančiųjų eilės ir toliau mažėtų.
Reikėtų suprasti, kad tokia pati nuomos kaina 15 metų išlikti negali. Tai tiesiog neatitinka rinkos realybės. Už nuomą surenkami pinigai skirti ne pasipelnymui, o socialinių ir savivaldybės būstų remonto, priežiūros darbams atlikti, sistemos tobulinimui ir naujų būstų pirkimui. Už naujai įsigyjamą turtą ir atliekamus darbus savivaldybė moka šiandienos rinkos kainomis, todėl iš nuomininkų prašyti dešimtmečio senumo sumų – tiesiog nelogiška „, – aiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.
Sunkiau besiverčiantys asmenys ar šeimos gali gauti ir nuomos lengvatą. Jei asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) praėjusių metų pajamos, tenkančios vienam žmogui, per mėnesį neviršija 1,5 VRP (valstybės remiamas pajamų dydis – 128 Eur), socialinio būsto nuomos mokestis gali būti sumažinamas iki 50 proc.
Atsakymas į žmonių priekaištus dėl nekokybiško remonto K.Veverskio gatvėje, D.Valiukas pareiškė: „Žmonės gyvena ten jau dešimtmetį, toed natūralu, kad būstai dėvisi“.
