„Prezidentas išreiškė susirūpinimą, kad šiai dienai paskiepyta vos per 40 proc. žmonių, vyresnių nei 80 metų, o tai yra beveik du kartus mažiau, nei daugumoje ES šalių. Vertinant mirtingumo nuo koronaviruso šioje grupėje skaičius, prezidentas pabrėžė, kad būtent šiai grupei skiepas yra labai svarbus“, – sakė R.Stanaitytė-Česnulienė.
Anot jos, šalies vadovas pažymėjo, kad kalbant apie senjorų skiepijimo procesą, šiuo metu yra svarbūs du dalykai.
„Pirma – pasiekiamumas. Kaip mobilių komandų pagalba didinti senjorų pasiekiamumą. Prezidentas pasidžiaugė geraisiais savivaldybių pavyzdžiais, tačiau ragina visas savivaldybes sutelkti dėmesį į tai, padėti senjorams pasiekti vakcinavimosi vietas.
Kitas dalykas, apie kurį kalbėjomės susitikimo metu – tai komunikacija, dezinformacija, baimės. Tai yra tai, ką mes kiekvienas galime padaryti jau šiandien. Prezidentas kviečia pakalbinti kaimyną, padrąsinti, atsakyti į senjoro klausimus, jei reikia – padėti nuvažiuoti į vakcinavimo vietą“, – vardijo šalies vadovo vyriausioji patarėja komunikacijai.
Informacija dažnai senjorų nepasiekia
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė perspėjo, kad senjorai šiuo metu yra itin sunkioje situacijoje.
„Jie, kaip ir visas pasaulis, yra uždaryti karantine, bet reikia tą išgyventi. Mes dirbame pagal teritorinį principą – skiepai yra būtini, bet ne visi gali skiepytis. Šiuos dalykus reikėtų derinti su šeimos gydytojais. Žmonės neturi pilnos informacijos, ar jie gali skiepytis, ar ne, o mūsų amžiaus žmonės labai klauso gydytojų, ir ši paskata būtų labai gera“, – sakė G.Makarevičienė.
Pasak jos, didesniuose šalies miestuose informacijos stoka nėra tokia didelė problema, tačiau atokesnėse vietovėse gyvenančių senjorų svarbi informacija dažnai nepasiekia.
„Didžiausias klausimas yra rajonai. Daug žmonių gyvena tolimuose rajonuose, kaimo vietovėse. Iš kaimo žmogus su lazdele negali atvažiuoti skiepytis, turėtų būti mobilūs autobusiukai, atvažiuoti į namus ir žmones paskiepyti. Žmonės vieniši, vaikai išvažiavę į užsienį, nėra kaip atvažiuoti“, – teigė ji.
G.Makarevičienė: dieną naktį teko įtikinėti, kad kalbos apie „AstraZeneca“ žalą yra netiesa
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė neslėpė, kad dauguma senjorų vis dar atsisako skiepytis „AstraZeneca“, o didžiausias abejones jiems esą sukėlė kovą kelioms dienoms sustabdytas skiepijimas šia vakcina.
„Kai pasakė, kad sustabdo skiepyti šita vakcina pagyvenusius žmones, jie išsigando. Dar pradėjo kalbėti ir kaimynai, kad jie eksperimentuoja ant mūsų iš nori mus išžudyti. Tai kiek mes čia dienų ir naktų telefonu prakalbėjome, kad čia netiesa. (...) O kas jiems liko daugiau – tik vienas televizorius.
Nereikia pastoviai pasakoti, kiek mirė, kiek dar mirs, kiek ligoninėje. Reikia švelniau. Mūsų organizacijoje labai daug žmonių susirgo depresija, jie uždaryti namuose“, – apgailestavo G.Makarevičienė.
K.Meidė: prezidentas pateikė savo tėčio pavyzdį
Susitikime su prezidentu dalyvavusi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Kristina Meidė tvirtino suprantanti G.Nausėdos rūpestį dėl per lėto senjorų skiepijimo proceso.
„Tikrai yra kuo rūpintis. Norime, kad tas pasaulis atsivertų, nes karantinas tikrai daro įtaką ne tik ekonomikai, verslams, bet ir žmonių emocinei sveikatai. O vyresnio amžiaus žmonėms turbūt labiausiai, kurie yra uždaryti. Ir taip tas gyvenimas nėra lengvas, o dabar iš viso seni žmonės yra įsprausti į savo keturias namų sienas“, – pabrėžė K.Meidė.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinės sekretorės teigimu, susitikime dalyvavusios nevyriausybinės organizacijos šalies vadovui išsakė, kokios baimės ir klausimai senjorams kyla dėl vakcinacijos ir kaip šį procesą būtų galima palengvinti.
„Žmonės tikrai turi daug baimių ir jas išsklaidyti kartais pakaktų labai daug gerų pavyzdžių aplinkui, gerosios statistikos. Šiandien labiau reikėtų daugiau akcentuoti ne tuos, kurie nenori, o tuos, kurie nori skiepytis. Tie gerieji pavyzdžiai yra šalia“, – kalbėjo ji.
Anot K.Meidės, susitikime kaip teigiamą skiepijimosi pavyzdį G.Nausėda įvardijo savo 92 metų tėtį Antaną Nausėdą: „Prezidentas tikrai labai skatino, minėjo ir savo tėvelio pavyzdį, kuris skiepijosi, ir šiandien daug drąsiau jaučiasi išeidamas. Manau, visi turime būti tais ambasadoriais, kurie paremtų, patartų, atsakytų.“
Skiepytis nori, bet bijo likti vieni, jei sunegaluos
„Lietuvos Caritas“ vadovė Deimantė Bukeikaitė teigė, kad išryškėjo dar viena problema – dalis senjorų skiepytis nori, tačiau bijo likti vieni, jei naktį pasireikš šalutinis vakcinos poveikis.
„Labai svarbu, kad patys senjorai išsako baimes, nerimą, juo dalijasi. Į vakcinacijos procesą taip pat esame įsitraukę ir girdime kai kur tendencingas nuomones atsisakyti skiepytis. Tam įtaką daro artimiausia aplinka, uždaras ratas, vadinasi, pavyzdžiais dėl vakcinacijos, kiek ji saugi, kiek šalutiniai poveikiai yra grėsmingi, mes tą girdime iš labai nedidelio rato žmonių. Nuolat daug įvairios informacijos, ji kinta, ir tai kelia nepasitikėjimą.
Senjorai, kuriuos mes globojame, sako, kad juos stabdo ne tik emociniai, bet ir psichologiniai dalykai. Jaučiame susirūpinimą, kad vieniši žmonės turėtų turėti ypatingą dėmesį, nes jie bijo, kas bus, jei naktį pakils temperatūra ir jie nesugebės surinkti telefono numerio. Jie nori skiepytis, bet bijo, nes yra vieniši“, – išskyrė D.Bukeikaitė.
Kitas dalykas, pasak jos, yra mobilumo problema. „Carito“ atstovė svarstė, kad didesnius vakcinacijos centrus reikėtų skaidyti į mažesnius, artinti prie žmonių vakcinavimo vietas, nes atvykimas ir susiorientavimas aplinkoje senjorams irgi yra iššūkis.
„Dar vienas dalykas, kurį pastebime, kad senjorai ne taip intensyviai naudojasi SMS žinučių praktika ir jų skaitymu. Senjorui paskambina, užregistruoja, senjoras įvardija, kad pasižymėjo, ir po kelių dienų neatvyksta – kodėl? Nes tiesiog pamiršta, žinutė būna siųsta, o jos neperskaito.
Tai reikėtų galvoti, kaip tą pačią dieną ar iš vakaro dar kartą skambinti senjorams, gal ir kaimynams įsitraukti, nes tai irgi yra svarbu“, – svarstė D.Bukeikaitė.
Paragino skiepytis
Prezidentas ketvirtadienį išplatino specialų kreipimąsi, ragindamas vyresnio amžiaus žmones skiepytis, nes koronavirusas jiems pavojingiausias.
„Esu įsitikinęs, kad vienintelis patikimas būdas įveikti pandemiją – masinis skiepijimas. Taip sako mokslas, taip rodo kitų valstybių patirtis. Todėl sulaukęs savo eilės nedvejodamas pasiskiepijau vakcina „AstraZeneca“. Iš savo patirties galiu pasakyti – vakcina ne tik apsaugo nuo viruso, bet ir padeda jaustis saugiau“, – patikino G.Nausėda.
Statistikos departamento duomenimis, mažiausiai vieną COVID-19 vakcinos dozę Lietuvoje yra gavę per 415,9 tūkst. žmonių. Paskiepyta 48 proc. 70–79 metų žmonių ir 42 proc. vyresnių nei 80 metų žmonių. Lietuvoje šiuo metu skiepijami prioritetinėms grupėms pagal amžių ar ligas priklausantys žmonės bei svarbias funkcijas atliekantys darbuotojai.
