Kaip pranešė ministerija, S. Gentvilas pasirašė įsakymą „paaiškėjus, kad direktorės vadovaujamo darbo patirtis neatitinka pareigybės, į kurią buvo priimta, reikalavimų“.
„Tapdama departamento vadove Olga Vėbrienė turėjo mažesnę nei 2 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir Valstybės tarnybos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pagal kuriuos į šias pareigas apskritai negalėjo būti priimta“, – teigia ministerija.
Pasak jos, analizuojant O. Vėbrienės profesinės karjeros aplinkybes nustatyta, kad jos įgytos vadovaujamojo darbo patirties trukmė buvo trumpesnė ne tik konkurso, bet ir faktiško priėmimo į Aplinkos apsaugos departamento direktorės pareigas metu.
„Įvertinęs pateiktas aplinkybes ir vadovaudamasis bendruoju teisės principu, kad iš neteisės teisė nekyla, aplinkos ministras priėmė sprendimą atleisti departamento direktorę, kaip numatyta Valstybės tarnybos įstatyme, kad „valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas“, – sakoma pranešime.
S. Gentvilui praėjusių metų pabaigoje tapus aplinkos ministru netrukus tarp jo ir O. Vėbrienės kilo nesutarimų – trintis atsirado, kai ši nušalino aplinkosaugininką, per atostogas ministrui pranešusį apie praėjusių metų pabaigoje Būtingės terminale išsiliejusią naftą.
Ministras savo ruožtu tvirtino sulaukiantis neproporcingai daug Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų skundų ir pats pradėjo tarnybinį patikrinimą, ar teisėtai nuo pareigų buvo nušalintas minėtas aplinkosaugininkas. S. Gentvilas taip pat kėlė klausimą dėl kadrų politikos departamente, įkurtų vadovaujamų pareigybių.
O. Vėbrienė nuolatine Aplinkos apsaugos departamento vadove tapo pernai rugpjūtį. Ji pakeitė Valdą Laukį, kurio vadovaujamas departamentas sulaukė kritikos po gaisro padangų perdirbimo bendrovėje „Ekologistika“ Alytuje ir „Grigeo Klaipėda“ taršos Kuršių mariose.
Ministerija pabrėžia, kad iki tapdama Aplinkos apsaugos departamento vadove O. Vėbrienė vadovaujamas pareigas ėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje: 2019 metų vasarį-gruodį dirbo ministerijos kanclere, nuo 2019 metų gruodžio pabaigos iki 2020-ųjų balandžio vidurio – ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadove, po to nepilnas dvi savaites vadovavo Aplinkos ministerijos Strateginių pokyčių grupei.
Laikinai eiti Aplinkos apsaugos departamento pareigas ji pradėjo beveik prieš metus – 2020-ųjų balandžio 27-ąją, nuo rugpjūčio 12-osios paskirta į nuolatines vadovės pareigas.
Kreipsis į teismą
Penktadienį O.Vėbrienė išplatino pranešimą spaudai, kuriame paskelbė, kad dėl situacijos ketina kreiptis į teismą.
„Taip, patvirtinu, kad kreipsiuosi į teisėsaugos institucijas ir į teismą dėl šio įsakymo neteisėtumo. Tikiu teisingumu ir tikiu, kad laimėsiu, – rašė O.Vėbrienė. – Šiek tiek gaila, kad nespėjau įgyvendinti visų pokyčių, kurie būtų sustiprinę aplinkosaugą ir patiems aplinkosaugininkams leidę dirbti tokiomis sąlygomis, kurias mums teikia XXI amžius. Vis dėlto tikiu, kad grįšiu ir galėsiu tęsti pradėtą darbą.
Ir niekada nenustosiu Tausoti. Saugoti. Mylėti aplinkosaugą, jūrą, upes, medžius, gyvūnus, augalus ir paukščius.“
O.Vėbrienė taip pat kaltino E.Gentvilą elgiantis negarbingai.
„Politikas pademonstravo, kad ne veltui priklauso tėvo partijai ir vadovaujasi šiai partijai nesvetima politikos iš išskaičiavimo ideologija, – rašė O.Vėbrienė. – Prie tos „garbingos politikos“ galima pridėti ir visus prisiekinėjimus apie „matau galimybes dirbti kartu“. Galbūt dabar visuomenė ir Jūs, gerb. žurnalistai, labiau tikėsite ir mano anksčiau išsakytais pastebėjimais, kad susitikimuose ministras į akis žiūrėdamas prisiekinėjo, jog darbui priekaištų neturi, bet už akių „skaičiavo mano vadovavimo stažą“.
Buvusi Aplinkos apsaugos departamento vadovė teigia, kad su ministro įsakymu buvo supažindinta, tačiau motyvų plačiau komentuoti negalinti.
„Tik buvo pateiktas lakoniškas Valstybės tarnybos įstatymo 51 str. 1 dalies 8 punktas („paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas“)“, – rašo O. Vėbrienė.
„Negaliu atsakyti, ką suklastojau, – tiksliau, ką suklastojusi esu kaltinama, nes jokios papildomos informacijos negavau. Tik pabrėšiu, kad dokumentus tikrino ir Valstybės tarnybos departamentas prie VRM, ir Aplinkos ministerijos specialistai. Matyt, per tuos 8 mėn. aritmetika pasikeitė“, – sakė ji.
