Sekmadienio laiko pokyčiai
Laisvės partijos frakcijos narys V.Mitalas laidos metu teigė, jog net atlaisvinus alkoholio pardavimo ribojimus, alkoholis nesilies laisvai – anot jo, laisvė eina kartu su atsakomybe, o draudimų peržiūrėjimo tikslas – atsisakyti tų įstatymų, kurie neveikia.
Pirmiausia planuojama sulyginti sekmadienį parduodamo alkoholio pardavimo laiką su kitomis savaitėmis dienomis – visą savaitę alkoholiniai gėrimai būtų parduodami nuo 10 iki 20 valandos vakaro.
„Buvo sakoma, kad šis draudimas įvestas tam, kad didesnių problemų dėl alkoholio turintys žmonės galėtų geriau pasiruošti darbo savaitei.
Tačiau didelių Lietuvos įmonių atstovai, teikiantys blaivumo matavimo paslaugas, pavyzdžiui – statybvietėse, vienareikšmiškai sako, kad pirmą mėnesį po šio draudimo buvo drastiškas neblaivių žmonių, atėjusių į darbo vietą, kritimas, antrą mėnesį jau mažesnis, o per kelis mėnesius viskas grįžo į įprastą stovį“, – kalbėjo V.Mitalas.
Tuo metu valstietė A.Širinskienė teigė, kad kol kas nėra jokių mokslinių studijų, kurios įvertintų viso ribojimų komplekso poveikį alkoholio suvartojimui Lietuvoje – šios studijos yra dar tik užsakytos.
„Nacionaliniai JAV sveikatos institutai investavo milijonus dolerių, kad galėtų studijuoti Lietuvos modelį. Nesulaukus net tų mokslininkų išvadų staiga puolama keisti įstatymą. Matyt, jei įstatymų leidėjas yra išmintingas, jis greičiausiai būtų sulaukęs ir paskui pagrįstai, po metų ar pusantrų, sulaukęs pirminių duomenų, priimtų sprendimą. Iš tikrųjų yra skubama“, – kalbėjo A.Širinskienė.
Anot politikės, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prieš metus Sveikatos apsaugos ministerijai siuntė raštus, kuriais džiaugėsi Lietuvos pasiekimais ir visomis priemonėmis, kartu prašydama jų neatlaisvinti.
Be to, pasak A.Širinskienės, pernai metų kovo mėnesio visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad daugiau nei 50 proc. Lietuvos gyventojų pritaria sekmadienio laiko alkoholio prekybos ribojimui.
V.Mitalo teigimu, jeigu leistume alkoholį pardavinėti tik vieną valandą per savaitę, alkoholio prieinamumas ir jo nupirkimas būtų dar mažesnis, tačiau tai, anot jo, nėra raktas į sąmoningą visuomenę.
Laisvės partijos atstovas kalbėjo, kad šis draudimas skatina gyventojų alkoholio „užsipirkimą“ iš anksto. Savo ruožtu šešėlinė teisingumo ministrė atkirto, kad tokie argumentai – neparemti jokiais tyrimais.
Mokslininkų išvadų nelaukė
Tuo metu Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis, dar pernai gruodį įregistravęs pataisas dėl sekmadienio prekybos alkoholio draudimo, teigė, jog jį stebina A.Širinskienės argumentai dėl mokslininkų išvadų nelaukimo, kadangi patys valstiečiai atšaukė savo draudimus, kai matė, kad jie neveikia.
„Praeita Vyriausybė su A.Širinskiene ir A.Veryga priešakyje priėmė keletą ribojimų, kurie buvo tikslūs, efektyvūs ir kurie veikė, davė rezultatų. Tačiau įsivažiavę, norėdami įgyti kovotojų su alkoholiu aureolę, priėmė eilę absurdiškų ribojimų.
Todėl dabar, kai ponia A.Širinskienė apeliuoja į mokslininkų studijas, apie būtinybę sulaukti jų rezultatų, noriu paklausti: „Gerbiama Agne, kodėl jūs praeitą kadenciją įvedę eilę absurdiškų apribojimų, patys tą pastebėję, nelaukdami jokių mokslininkų studijų, patys kai kuriuos ir atšaukėte?“. Kalbu apie alkoholio prekybą paplūdimio kavinėse, lauko, stacionariose kavinėse“, – kalbėjo A.Mazuronis.
A.Širinskienė teigė, kad minimas ribojimų atšaukimas nebuvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iniciatyva – ribojimo atšaukimą rėmė pavieniai frakcijos nariai.
Anot jos, valstiečių įvesti alkoholio prekybos draudimai buvo priimti remiantis ekspertais – PSO rekomendacijomis. Jose nurodytos trys kryptys, kurios mažina alkoholio vartojimą: akcizo didinimas, mažinamas prieinamumas ir mažinama paklausa – keliama amžiaus kartelė.
V.Mitalo teigimu, šiuo atveju veikia balanso klausimas: visuomenė ir politikai turi susitarti.
Amžiaus cenzo pokyčiai
V.Mitalo teigimu, darbo grupėje svarstomas ir amžiaus cenzo keitimas, grąžinant kartelę nuo 18 metų amžiaus. Šiuo metu įvestas amžiaus cenzas – 20 metų.
„Tarptautiniuose tyrimuose, kuriuose matome ir Lietuvos vaizdą, alkoholio suvartojimas tarp jaunimo mažėja stabiliai. Kartos keičiasi, alkoholis nebėra toks pavojingas ar svarbus jaunajai kartai, kaip galbūt buvo anksčiau.
Turėdami 20 metų draudimą, mes jaunus žmonės, kurie turi visas teises, yra atsakingi už valstybę ir save, gali kurti šeimą, mes juos pastumiame link vartojimo buityje – jie negali išgerti alaus restorane, todėl tie, kurie nori tą padaryti, ieško būdų, kaip pasislėpus, buityje, daryti vakarėlius, ir tai tikrai nėra geriau.
Remiantis įvairiais sociologiniais tyrimais matome, kad būtent buitinis alkoholizmas yra didysis problemų sukėlėjas – iš ten gimsta smurtas artimoje aplinkoje ir kiti dalykai“, – kalbėjo V.Mitalas.
A.Širinskienė pabrėžė, kad prie sumažėjusio alkoholio vartojimo tarp jaunų žmonių prisidėjo visi priimti įstatymai ir ribojimai, be to, politikė pabrėžė, kad kuo anksčiau pradedamas vartoti alkoholis, tuo stipresnė priklausomybė išsivysto.
Pasak valstietės, 20 metų riba pasirinkta kaip tam tikros fizinės brandos riba, įvertinus ir tai, kad dalis 18-mečių Lietuvoje yra dvyliktokai.
Anot politikės, Lietuvos situacija, lyginant su kitomis ES valstybėmis, yra visiškai kitokia: „2017 metais buvome daugiausiai alkoholio vartojanti valstybė po Rusijos. Dabar alkoholio suvartojame vis dar daugiau negu ES vidurkis – alkoholizmo problema išlieka aukšta“.
Reklamos draudimai
Galiausiai V.Mitalas teigė, kad partija sieks alkoholio reklamos draudimo tikslinimo.
„Pavyzdžiui, objekyvi, pažintinė informacija apie alkoholio gaminimo būdus, tradicijas, socialinuose tinkluose iš lietuvių negali būti skelbiama, nes Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kas pusmetį išmeta naujas rekomendacijas, kurių privalomai turi laikytis.
Socialinėje erdvėje, kur persidengiama su užsienio informacija, gamintojai, prekybininkai turėtų galėti skelbti informaciją apie alkoholio gaminimo būdą“, – kalbėjo Laisvės partijos narys.
Anot A.Širinskienės, įstatymas ir dabar to nedraudžia.
Tuo metu alkoholio reklamos draudimai interneto portaluose, televizijose, laikračiuose, žurnaluose, radijuje, anot V.Mitalo, išliks tokie, kokie galioja dabar.
