Kad 42 metų D.Kuliešius ir 47 metų V.Šmaižytė – pora, kalbėta dar tada, kai jie kartu dirbo tuomečio susisiekimo ministro Roko Masiulio komandoje.
V.Šmaižytė buvo R.Masiulio atstovė spaudai, o D.Kuliešius ėjo vyriausiojo patarėjo pareigas ir buvo atsakingas už antikorupcinę sistemą bei nacionalinio saugumo klausimus.
Tačiau ir po to, kai R.Masiulis pasitraukė iš susisiekimo ministro posto, šios poros karjeros keliai nenutolo.
Prezidentūroje D.Kuliešius pradėjo dirbti 2019-ųjų rugpjūtį. Dabar jis yra Nacionalinio saugumo patarėjų grupės vadovas. V.Šmaižytė tų pačių metų spalį tapo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos komunikacijos vadove.
Seimo rinkimų kampanijos metu V.Šmaižytė aktyviai talkino konservatoriams – buvo nuolatos matoma šalia jų lyderio, tada dar būsimo ministro Gabrieliaus Landsbergio.
Formuojant naują Vyriausybę, kurioje konservatorių lyderiui buvo patikėtas šalies diplomatijos vadovo portfelis, be posto neliko ir ištikima jo palydovė per rinkimus – ministras patikėjo V.Šmaižytei savo atstovės ryšiams su visuomene pareigas.
Toks postas ir tai, kad nuolatos yra šalia užsienio reikalų ministro, V.Šmaižytei suteikia galimybę matyti ir girdėti tai, kas galbūt neprieinama net Vyriausybės nariams. D.Kuliešius irgi yra itin arti šalies vadovo.
Kaip sako politikos klasikai, kas galėtų paneigti, kad V.Šmaižytė ir D.Kuliešius nepasidalija tarnybinėmis žiniomis, apie tai, kas vyksta Prezidentūroje arba Užsienio reikalų ministerijoje (URM)?
Šių institucijų santykiai pastaruoju metu tikrai nėra patys geriausi ir net kibirkščiuoja.
Pavyzdžiui, Prezidentūra nuolat kartoja, kad būtina kuo skubiau skirti Lietuvos ambasadorius JAV, Europos Sąjungoje ir kai kuriose kitose šalyse, o URM delsia tai daryti.
Be to, Seimo valdančiojoje daugumoje dirbantys konservatoriai irgi nuolatos svaido strėles Prezidentūros link – reikalauja, kad Gitanas Nausėda teisę atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT) perduotų premjerei Ingridai Šimonytei.
Užsienio reikalų ministras ir konservatorių vedlys G.Landsbergis šią savo partijos narių išprovokuotą dvikovą kol kas stebi tarsi ir iš šalies, vis kartodamas, jog reikėtų ieškoti kompromiso, kad Lietuva neatsidurtų panašioje situacijoje kaip Lenkija, – buvo atsitikę taip, kad į EVT važinėjo ir šios šalies prezidentas, ir premjeras.
Tiems, kurie iš šalies stebi Prezidentūros nesusikalbėjimą su Vyriausybe ir Seimu, peršasi išvados – arba nesugebama rasti bendros kalbos, arba kažkas tyčia rezga intrigas, kad būtų kuo daugiau sumaišties.
Kai kas aiškina, kad reikia ieškoti pilkųjų kardinolų ir jiems tam tikruose postuose talkinančių valdininkų.
Nė vienas nenori atvirauti
„Savo asmeninio gyvenimo aš nekomentuosiu, o mano viešųjų ir privačių interesų deklaracijos – tvarkingos“, – pareiškė V.Šmaižytė kalbėdama su „Lietuvos rytu“.
Tačiau ji nei patvirtino, nei paneigė, kad D.Kuliešius – jos gvenimo draugas, o D.Kuliešius apskritai vengia bendrauti su žiniasklaida.
Padėjo V.Šmaižytės broliui
Kad D.Kuliešių ir V.Šmaižytę galėtų sieti romantiški santykiai, liudija prieš dvejus metus į viešumą iškilę faktai, kai susisiekimo ministro R.Masiulio patarėju dirbęs D.Kuliešius stengėsi rasti savo draugės broliui Evaldui Šmaižiui naują tarnybą.
2019 metų pavasarį, tarsi užbėgdama įvykiams už akių, savo socialinio tinklo paskyroje V.Šmaižytė parašė apie esą bandymus kompromituoti tuometį susisiekimo ministrą ir jos tiesioginį viršininką R.Masiulį: „Po pastarųjų intensyvių savaičių pasipylė signalai, kad apie ministrą ir komandą ieškoma kompromituojančių faktų. Kad nereikėtų niekam ilgai ieškoti – bet kas mano VTEK (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos. – Red.) deklaracijoje jau seniai gali perskaityti, kad mano brolis nuo 2018-ųjų rudens dirba CAA (Civilinės aviacijos administracijos. – Red.) eiliniu IT specialistu.
Niekada nedalyvauju nei įmonių darbuotojų atrankose, nei viešuosiuose pirkimuose.
Bet akivaizdu, kad darbas Susisiekimo ministerijoje matomas ir stebimas, nors mano kuruojama viešųjų ryšių sritis ir neturi jokių sąsajų su sektoriaus įmonių valdymu.“
Netrukus paaiškėjo: V.Šmaižytė ne be reikalo ėmėsi užbėgti kalboms už akių.
Tuo metu su ja Susisiekimo ministerijoje dirbęs D.Kuliešius, pasinaudodamas savo ryšiais, stengėsi jos broliui surasti tinkamą ir gerai mokamą darbą.
Susisiekimo ministerijoje laikytas itin įtakingu ministro R.Masiulio komandos nariu D.Kuliešius tuomečiam CAA vadovui Joriui Gintilui siuntė E.Šmaižio gyvenimo ir darbo patirties aprašymą, apibūdindamas jį kaip patyrusį IT specialistą ir patikimą žmogų.
Nors D.Kuliešius gynėsi bandęs padėti savo draugės ir kolegės broliui, E.Šmaižys buvo įdarbintas CAA.
Stumtelėjo buvusį STT vadą?
D.Kuliešius yra dirbęs ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje. Po buvusio susisiekimo ministro R.Masiulio sparnu jis iš pradžių buvo politinio pasitikėjimo patarėjas, o vėliau tapo ministerijos vyriausiuoju patarėju.
Politikos užkulisiuose kalbėta, kad būtent D.Kuliešius pas R.Masiulį į ministeriją atvedė buvusį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovą Saulių Urbanavičių, kuris buvo paskirtas Registrų centro, pavaldaus Susisiekimo ministerijai, direktoriumi.
Deklaracijose nieko nenurodė
Ir V.Šmaižytės, ir D.Kuliešiaus viešųjų bei privačių interesų deklaracijų grafos apie sutuoktinius ar gyvenimo partnerius – tuščios.
„Žmonės, einantys tokias pareigas kaip V.Šmaižytė ir D.Kuliešius, turėtų suprasti, kad jie praranda didžiąją dalį privataus gyvenimo.
Jei kas nors yra slepiama, ir žiniasklaida, ir politiniai oponentai tuo domėsis tik dar labiau, o žmonės taps labiau pažeidžiami, gal net ir jų reputacija nukentės“, – kalbėjo buvęs Seimo narys, Etikos ir procedūrų nuostatų politikos gyvenime kūrėjas ir šios komisijos pradininkas Algimantas Salamakinas.
Pasak jo, visai nesvarbu, jog neretai valstybės pareigūnams nepagrįstai atrodo, kad jie gali nutylėti arba slėpti savo privatų gyvenimą, – pirmiausia jie privalo būti atviri savo darbdaviams: „Jeigu nėra atviri ir slapukauja, vadinasi, galima būtų abejoti ir jų ištikimumu.
Kai žmogus ką nors slepia, peršasi išvada, kad jis arba daro ką nors netinkamo, arba nesupranta, kad būtina laikytis tarnybinės etikos bei teisės normų.
Gal kurį laiką ir galima nekomentuoti savo asmeninio gyvenimo aplinkybių ar faktų, bet, pradėjus dirbti valstybės tarnyboje arba nusprendus eiti į politiką, tokios galimybės išnyksta – atsiranda prievolė atsakyti kartais net į pačius neparankiausius, nemaloniausius klausimus.“
