Anot teismo, R. Šukio skundas atmestinas, nes jis neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų reikalavimų.
„Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku“, – pažymima nutartyje.
Buvusio politiko skundą 2019 metų gruodį atmetė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, šį sprendimą R. Šukys apskundė.
Administraciniam teismui pateiktame skunde R. Šukys siekė neteisėtais pripažinti VSD veiksmus renkant ir 2018-ųjų pavasarį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pateikiant pažymą, kurioje R. Šukys minimas kaip proceso dalyvis, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai.
R. Šukio teigimu, ši informacija yra „klaidinga, neobjektyvi, šališka“. Už jos paskleidimą buvęs politikas iš VSD reikalavo 2 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų padengimo.
Savo atsiliepime VSD su skundu nesutiko ir teigė, kad negalima neteisėtais veiksmais laikyti informacijos perdavimo Seimo komitetui, kuriam departamentas yra atskaitingas ir privalo teikti duomenis.
VSD taip pat nesutiko ir su teiginiu, kad informacija bei faktų ar įvykių vertinimas pažymoje neatitinka tikrovės bei tvirtino, kad ji yra paremta turima įslaptinta informacija.
LVAT vertinimu, R. Šukio pateiktas skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų, nes jo reikalavimai nebūtų sukėlę konkrečių teisinių pasekmių VSD, jų pagrindu nebūtų įmanoma įpareigoti departamentą atlikti konkrečių veiksmų.
„Pareiškėjas patikslintame skunde prašė pripažinti neteisėtais VSD veiksmus renkant, tvarkant ir pateikiant komitetui pažymą, t. y. pateikė reikalavimą, kuriuo konkretus poveikis materialiniams teisiniams santykiams, net ir priėmus palankų (hipotetiškai) pareiškėjui teismo sprendimą, neįvyks“, – rašoma teismo nutartyje.
„Tai iš principo tik motyvas, kuriuo galėtų būti grindžiamas teismo sprendimas. Joks patvarkymas, teismui priėmus sprendimą, atsakovui nebus suformuluotas. Atsakovas neturės, ką įvykdyti“, – priduriama joje.
Teismas taip pat pažymėjo, kad VSD veiksmuose renkant, tiriant ir teikiant informaciją NSGK, nėra prieštaravimo jokiam teisiniam reguliavimui, tad nėra ir vienos iš sąlygų atsirasti viešajai atsakomybei bei negalimas neturtinės žalos atlyginimas.
LVAT konstatavo ir tai, kad ginčijamos pažymos turinį paskleidė ne VSD, o NSGK.
„VSD iš pradžių teikė įslaptintą informaciją, kurios teikimas pripažintas teisėtu, kuri (ginčo informacija) Kkmiteto prašymu vėliau buvo išslaptinta bei teikta tolesnei procedūrai (kartu tapo prieinama ir plačiai visuomenei), kurioje VSD jau nebedalyvavo“, – teigiama nutartyje.
Vilniaus apylinkės teismas šiuo metu nagrinėja bylą, kurioje R. Šukys teisiasi su VSD dėl garbės ir orumo įžeidimo. Šis teismas ieškinį jau buvo atmetęs, tačiau apeliacinius skundus svarstęs Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį šią nutartį panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo.
Byla apylinkės teismui nagrinėti grąžinama antrą kartą. 2019 balandį Vilniaus apylinkės teismas nusprendė, kad konkretūs apie R. Šukį žvalgybos surinkti ir parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo komitetui perduoti duomenys neatitinka tikrovės, VSD padaryti apibendrinimai žemina jo garbę bei orumą, bet negali būti paneigti.
Tuomet VSD apskundus šį sprendimą, Vilniaus apygardos teismas pernai vasarį jį panaikino ir grąžino apylinkės teismui bylą nagrinėti iš naujo, o birželį Vilniaus apylinkės teismas atmetė R. Šukio skundą ir byla vėl persikėlė į apygardos teismą.
Seimo komitetui 2018 metų kovą pateiktoje, o vėliau išslaptintoje informacijoje VSD mini R. Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.
VSD teigė, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A. Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.
Žvalgybos medžiagoje taip pat teigiama, kad buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ir liberalas Gintaras Steponavičius kalbėjosi apie R. Šukio tinkamumą būti ministru.
Jis minėtas ir kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį „MG Baltic“ siekiant statybų pirkimų sveikatos įstaigose.
Ši informacija teikta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, atlikusiam tyrimą dėl verslo poveikio politikai.
Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.
LVAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
