Ekspertų nuomonės išsiskyrė ir vertinant vakcinacijos prioritetus: anot V.Zemlio-Balevičiaus, ministerija turėtų įdėti daugiau pastangų siekdama skiepijimuisi pritraukti rizikos grupei priklausančius asmenis.
Stebimas eksperimentas
Duomenų mokslininkas V.Zemlys-Balevičius „Žinių radijo“ laidoje teigė, kad nuo trečiadienio Vyriausybei panaikinus judėjimo tarp savivaldybių ribojimus bus galima stebėti, ar iš tiesų ši priemonė yra neveiksminga ir „išsisėmusi“, kaip anksčiau teigė Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
V.Zemlys-Balevičius pažymėjo, kad Klaipėdoje šiuo metu krenta koronaviruso atvejų skaičius, sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra mažesnis nei 300 atvejų.
„Todėl dabar turime puikų eksperimentą pamatyti, ar iki Klaipėdos nueis ta banga, kuri nuėjo nuo Vilniaus, Marijampolės, pajudėjo link Kauno, nes Kaune irgi buvo žemiau 200, dabar – virš 300 atvejų. Pažiūrėsime, per kiek laiko ir ar iš viso nueis iki Klaipėdos“, – laidos metu kalbėjo duomenų mokslininkas.
„Jeigu nenueis, tada ministro teiginys, kad tas ribojimas neveiksmingas, buvo teisingas, jeigu vis dėlto nueis, reiškia, tai buvo klaida. Vėlgi, kartais reikia daryti sprendimus ir priimti, kad kartais suklysi – visi kartais suklysta“, – pridūrė V. Zemlys-Balevičius.
Tuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, infektologas Alvydas Laiškonis teigė, jog nors dabartinė epidemiologinė situacija nėra palanki, tačiau kelionių tarp savivaldybių ribojimas yra labai sunkus, išsisėmęs.
„Žmonės randa begalybę įvairių priežasčių apeiti šį ribojimą, ką matėme per Velykas“, – „Žinių radijo“ laidos metu kalbėjo A.Laiškonis.
Anot jo, pagrindinės priemonės pandemijos valdymui turėtų būti testavimas, vakcinavimas, o svarbiausia – pačių žmonių sąmoningumas.
„Ar taikytume vienokias, ar kitokias priemones, mūsų žmonių atsipalaidavimas dabartiniu metu yra tikrai labai didelis – tą rodo ir epidemiologinė situacija“, – kalbėjo A.Laiškonis.
Karantino atlaisvinimų galimybės
Kol dalis ekspertų teigia, kad karantino atlaisvinimai katalizuos trečiąją bangą, kiti įsitikinę, kad šiltesnis sezonas sulėtins viruso plitimą. V.Zemlys-Balevičius teigė, jog sezonas yra tas efektas, kuris turėtų padėti, o karantino atlaisvinimai parodys, ar žmonės patys saugosi.
Be to, V.Zemlio-Balevičiaus teigimu, prognozuoti, kaip pandeminę situaciją Lietuvoje pakeistų tam tikri atlaisvinimai, sunku, nes iš duomenų pusės taip pat nėra pilno vaizdo, kuriuo būtų galima simuliuoti scenarijus.
„Kitos valstybės per tuos metus pasidarė pakankamai neblogus modelius, kuriais remiantis jos gali priimti sprendimus. Mes kai kurių duomenų neturime, pavyzdžiui, hospitalizuotų žmonių amžiaus – tokių duomenų nėra ir, panašu, nebus, nes E.Sveikatoje nefiksuojamas žmogaus atvykimo į ligoninę faktas, tik išrašymas.
Tai kai mes neturime net tokių duomenų, tai simuliuoti scenarijus ir pasakyti, kas būtų, jeigu, juos išversti į skaičius, nėra įmanoma“, – aiškino jis.
Itin griežtos priemonės
Pastebėjus, kad didelė dalis žmonių „nusispjovė“ į karantino ribojimus, infektologas A.Laiškonis teigė nemanantis, kad itin griežtų priemonių, kurias pastaruoju metu vis dažniau įveda Europos Sąjungos valstybės, pavyzdžiui – komendanto valanda, padėtų suvaldyti pandemiją ilgam.
„Komendanto valanda yra kaip pulsuojanti banga – tos šalys bandė ne kartą įvesti komendanto valandas, praėjus kuriam laikui vėl sumažino priemonės griežtumą. Jos tikrai dabartiniu metu ypatingai didelės reikšmės neduoda“, – kalbėjo infektologas.
Pasak profesoriaus, pagrindinis dalykas, kuris padėtų greičiau sulaukti karantino atlaisvinimų – gyventojų vakcinacija. A.Laiškonio teigimu, praeitą parą paskiepyti 14,5 tūkst. gyventojų – pakankamai geras rezultatas.
„Jei kasdien turėtume vakcinos ir po 14-15 tūkst. piliečių paskiepytume, tikrai labai greitai galėtume artėti prie tos ribos, kuri mums reikalinga. Prisiminkime, kad dalis mūsų gyventojų yra persirgę ir turi imunitetą. Problema didžiausia tame, kad nesame tikri, kiek, kada ir kokių skiepų gausime, dėl to susidaro toks stumtraukio efektas“, – kalbėjo A.Laiškonis.
Kita problema, profesoriaus teigimu, yra rajonuose gyvenantys senjorai, iki kurių vakcina sunkiai prieina – jie neturi mobiliųjų telefonų, susisiekimas dažnai yra sudėtingas, todėl reikėtų pagalvoti apie juos.
„Taip pat reikia nužeminti kartelę, pradėti skiepyti 60-mečius, 50-mečius, nes tai yra karta, kurioje daugiausiai dirbančiųjų, daugiausiai kontaktuojančių“,- įsitikinęs profesorius.
Vakcinacijos strategijos klaidos
Kitokios nuomonės dėl gyventojų skiepijimo prioritetų laikosi V.Zemlys-Balevičius – anot jo, ministerija turėtų įdėti daugiau pastangų siekiant pirmiausiai paskiepyti vyriausius šalies gyventojus, o ne judėti prie kitų visuomenės grupių vakcinavimo.
Tuo pačiu V.Zemlys-Balevičius sutiko, kad neteisinga, jog aukštųjų mokyklų, universitetų dėstytojai, kurie gali dirbti nuotoliniu būdu, jau gavo COVID-19 vakcinas, nors dar nėra paskiepytos gretutinių ligų turinčių žmonių, pagyvenusių asmenų grupės, policijos pareigūnai.
„Tai visiškai neteisinga. Mano klausimas buvo, ar bus atstatytas kontaktinis mokymas – atsakymo nėra. Reiškia, kad šį visą semestrą dėstysiu nekontaktiniu būdu, sėdėdamas savo kambaryje, ir gausiu vakciną, o pavyzdžiui, policininkas, kuris kontaktuoja su žmonėmis – negaus. Mano nuomone, tai yra visiškai neteisinga.
Ekspertų tarybos nuomonė visada buvo vienoda, kad visų pirma – skiepijimas pagal amžiaus grupes. Jei pasižiūrėtume, kas serga ir miršta ligoninėse, tai būtent vyresnio amžiaus žmonės, virš 60 metų. Būtent juos reikia ir suskiepyti, dėti visas įmanomas pastangas, kad jie ateitų“, – įvertino V.Zemlys-Balevičius.
Duomenų mokslininkas pažymi, kad turint tokią krizę, kokią dabar patiria „AstraZeneca“ vakcina, reikėtų įdėti daugiau pastangų stengiantis pritraukti vyresnius šalies gyventojus.
„Pavyzdžiui, Vilniuje, kur buvo galima registruotis visiems, vis tiek atėjo tie patys dėstytojai, nors lygiai taip pat galėjo ateiti kritinės amžiaus grupės žmonės. Vilniaus komunikacinė kampanija buvo viena iš geriausių, pavyzdys visai Lietuvai. Ir net su tokia komunikacine kampanija rezultatas – per dieną išskiepyta po 3 tūkst. vakcinos dozių. Tai reiškia, ta vakcina turi didžiulių problemų.
Jei turi problemą, ją gali išspręsti didindamas pastangas. Labiau stengtis reikia. Tai ir turėtų būti naujos vakcinų siuntos prioritetas“, – kalbėjo V.Zemlys-Balevičius.
Anot jo, jei būtų paskiepyta ženkliai daugiau rizikos grupėje esančių asmenų, būtų galima mažiau kreipti dėmesio į atvejų skaičius,kdangi būtų mažiau mirčių ir hospitalizacijos atvejų.
