Kurį laiką nukentėjusieji tai ir darė. Ir gaudavo atsakymus „mes niekuo dėti“, kol problema nesusirūpino prezidentas G.Nausėda. Manau, tinkamą sprendimą įmanoma rasti, tam neprieštarautų ir Europos Komisija. Gal nacionalizacija? Gal dar kitaip? Svarbu parodyti, kad humanišką darbą dirbanti įmonė negali tapti A.Lukašenkos ir jo aplinkos įkaite.
Pagaliau ir Lietuvos prezidentas galėtų pasinaudoti savo autoritetu Briuselyje. Beje, šiuo klausimu pasigendu Lietuvos socialdemokratų pozicijos. Nesvarbu, kurių. Kas jau kas, o jie turėtų aktyviai dalyvauti pagalbos nuskriaustiesiems akcijoje. Juolab kad net du Europos Parlamento nariai pretenduoja į socialdemokratų vadovus. Galėtų parodyti, kad ne šiaip sau gauna didelius atlygius.
Tuo metu pačioje Baltarusijoje ketinama atnaujinti protesto eitynes. Kaip filosofijos klasikos gerbėjas pritariu Heraklito pasakymui, kad negalima dukart žengti į tą pačią upę.
Sukilėliams reikia keisti ir strategiją, ir taktiką. Buvęs kandidatas į Baltarusijos prezidento postą, dabar kalinamas V.Babaryka kuria partiją „Kartu“. Vėlyvas, bet teisingas žingsnis. Nors režimo veiksmus taip pat nesunku numatyti: darys viską, kad opozicija vis mažiau būtų „kartu“.
Lazda su dviem galais. „Gaminsis“ kitos partijos. Prorusiškos, provakarietiškos, nacionalistinės, aiškinančios, kieno iš tikrųjų yra Vilnius, ir t.t.
Neatmesčiau, kad ir „tarakonas su ūsais“ dalyvaus rinkimuose. Aišku tik viena – rinkimai neįvyks anksčiau, nei to norės Rusija. Tiksliau, kol nesibaigs kariniai mokymai „Zapad 2021“ Baltarusijos teritorijoje, įtraukiant ir nuo 1998 m. Rusijoje oficialiai vadinamą Kaliningrado ypatingąjį rajoną.
Mokymai turėtų būti dideli, parodant Vakarams, kas yra kas, ir gal net svarbiau – kur, turint omenyje „pistoletą prie NATO smilkinio“, kaip Rusijos karo ekspertai vadina Kaliningradą. Vasaros pradžioje planuojami ir NATO mokymai „Defender Europe 2021“ nuo Baltijos iki Balkanų. (Kol kas viešai minimas skaičius – 31 000 karių.) Oficialiais Rusijos duomenimis, Kaliningrado ypatingajame rajone dabar yra apie 12 000 karių. Kiek iš viso bus mokymuose – neaišku.
Dėl abejų mokymų nerimauja lenkai. Dar šių metų pradžioje „Polityka“ nuogąstavo: „Beveik vienu metu vyks aiškiai priešiškų jėgų mokymai.“ A.Lemoine‘o straipsnyje „Ar verta laukti NATO ir Rusijos konflikto?“ naujienų svetainėje „Agora Vox“ sakoma, kad tokio masto kariniuose mokymuose incidentų tikimybė labai didelė.
Mokymai – ne pirmi ir šiuose tikriausiai nieko baisaus neatsitiks, bet nuogąstauti neuždrausta. Kaip ir svarstyti įvairių scenarijų, kas būtų, jeigu būtų, ar kelti klausimų, pavyzdžiui, kiek atsilaikytume realaus konflikto atveju.
Pritariu Lietuvos krašto apsaugos ministro A.Anušausko žodžiams: „Atgrasymo politika neleidžia egzistuoti jokiems mitams apie 24 ar 72 valandas, nes potencialus priešininkas mato ir suvokia, kad neužteks jokių 24 valandų. Ir 24 dienų neužteks.
Tai būtų ilgas, nuožmus ir kruvinas susirėmimas. Be nugalėtojų. Bet mes visus savo resursus skiriame tam, kad jo išvengtume.“
Vis dėlto ne tik civilių, bet ir kariškų (dažniausiai į atsargą pasitraukusių) aiškinimų, kas vyktų konfliktui ištikus, yra daug. Švedijos laikraštis „Aftonbladet“: „Karo atveju Rusija bus pranašesnė. Maskva per savaitę gali pasiųsti į Šiaurės Europą iki 68 mechanizuotųjų batalionų, NATO – tik 43.“
Bet įvairių svarstymų viršūnėje šiuo metu yra Kaliningradas. Pirmauja Lenkija. „Gazeta Polska“: „Galima manyti, kad ataka gali būti iš Kaliningrado srities. Strateginė padėtis ir įvairiarūšė ginkluotė garantuotų Rusijos sėkmę jau pirmomis hipotetinio karo valandomis.“
Tuo metu Rusija gausiais tekstais tikina, kad neketina nieko pulti, bet gynybiniais tikslais suformavo srityje antrąją motošaulių diviziją ir atnaujino ginkluotę. Kaip kas veiktų hipotetinio konflikto metu, jie ir pasistengsią parodyti per „Zapad 2021“. Ką gi, stebėsime, įvertinsime. Būtų gerai, kad artėjančias pratybas tiek NATO, tiek Rusijos Baltarusijoje lydėtų profesionalūs komentarai, kurių Lietuvoje kur kas daugiau nei pirmą įstojimo į NATO dešimtmetį.
Visa tai rašau ne tam, kad save prieš eidamas miegoti bauginčiau ar kad po pandemijos kupolu sutikdami Velykas dar pabruktume ir karo grėsmes.
Rašau tai dėl Baltarusijos. Net jei ir pavyks protestuotojams pagaliau atsisveikinti su „kolchozo pirmininku“, Maskva šios šalies lengvai nepaleis. Rusijai Baltarusija yra strateginė teritorija ir laikysis jos bet kokia, net okupacijos, kaina.
Tai įžvelgti nereikia specialaus karinio pasirengimo. Rusijai sava Baltarusija reikalinga ne tik santykiuose su Vakarais, NATO. Reikalinga ir dėl Ukrainos, kuri, ne vieno eksperto akimis, gali tapti net žiežirba grėsmingam Rusijos ir NATO susidūrimui.
Kol siautėja jau įvairiarūšė pandemija, visos kitos grėsmės atrodo arba teorinės, arba tolimos. Bent per šventes yra proga kartu su vakcina įgauti ir optimizmo, kad pavyks atsikratyti visų grėsmių.
