Neretai vairuotojai netinkamu elgesiu ar nesąžiningumu kaltina tokias paslaugas teikiančias įmones, o šios atkerta, kad patys klientai sau problemų prisidaro elgdamiesi neatsakingai.
Neseniai naujienų portalas lrytas.lt sulaukė laiško, kuriame buvo pateiktas keliolikos transporto priemonių savininkų sąrašas, kurie atsiimdami savo automobilius iš UAB „Tomadas“ administruojamos saugojimo aikštelės Vilniuje, galimai negavo kvitų, įrodančių, kad mokėjo už transporto priemonių saugojimo paslaugas.
Savo tapatybės nenurodęs laiško siuntėjas pateikė gana detalią informaciją: buvo nurodyti ne tik automobilių valstybiniai numeriai, jų saugojimo laikotarpis tiksliomis datomis bei vairuotojų sumokėtos sumos ir kontaktiniai duomenys. Portalas lrytas.lt pabandė susisiekti su šiame sąraše buvusių nurodytų automobilių savininkais ir šie papasakojo, kokiomis aplinkybėmis teko naudotis minėtos įmonės paslaugomis.
Vairuotojai teigė kvitų negavę
Vilniečio Arūno Buičenkos automobilis „Citroen“ buvo pakrautas ant tralo parėjusių metų spalio 21 dieną, kai vairuotoją sustabdė kelių policija ir paaiškėjo, kad jis neturi teisės vairuoti. Transporto priemonė buvo atsiimta tik gruodžio 1-ąją, tiesa, prieš tai A.Buičenkai teko sumokėti 250 eurų.
„Grynais sumokėjau ir viskas. Kvito negavau. Man pasakė, kad saugojimo para – 25 eurai, taip ir susidarė ši suma. Tuo metu, kai buvo nutemptas automobilis, neturėjau reikiamos sumos, tad buvau įspėtas, kad laikui bėgant augs ir pinigai“, – aiškino jis.
Tokią pačią sumą – 250 eurų sumokėjo ir Vilma Marcinkevič, kurios automobilis Audi A6 buvo saugomas beveik dvi savaites: „Atvažiavę paimti automobilio pasirašėme dokumentus, bet jokio čekio negavom. Ir dokumentuose tos sumos nebuvo, buvo tik automobilio ir jo savininko duomenys“.
Moteris pripažino, kad jai mokėtina suma atrodė didelė, bet automobilio aikštelėje ji taip pat negalėjusi palikti: „Nežinau, gal pamatė, kad esame romai, pagalvojo, kad nieko nesuprantame, tai nieko mums ir nedavė. Žinote, atėjome, nei „laba diena“, nei ką...“
Nustebino mokėtina suma
Kitas šios įmonės klientas Žilvinas Navikas taip pat naujienų portalui lrytas.lt patvirtino, kad už policijos konfiskuoto automobilio saugojimą jis sumokėjo įmonei 406 eurus, tačiau jokio kvito nėra gavęs.
„Atvykus į vietą buvo apskaičiuota suma. Sakė, kad saugojimo diena kainuoja 12 eurų, o vienkartinis nutempimas gal 70 eurų... Kadangi mano automobilis ten prastovėjo gana ilgai, tai susikaupusi suma buvo tikrai didelė, o ir paties automobilio vertė jau gal net tiek nesiekia“, – su šypsena liūdną istoriją prisiminė pašnekovas ir pridūrė, kad net norėjo automobilio neatsiimti iš viso, bet sužinojo, kad tada išieškojimo imtųsi antstoliai.
Paklaustas, ar gavo kvitą, įrodantį mokėtą sumą, jis sakė: „Ne, jie net neturi ten jokio aparato. Nemačiau tokio. Viskas buvo įrašyta į tokį paprastą popierinį žurnalą, pinigus padaviau grynaisiais, kortelių ten neaptarnauja. Dar man pasakė, kad 2021 metais įkainiai dvigubės, tai dar pajuokavau, kad laiko pasiimu, nes po pabrangimo man būtų tekę mokėti kosminę sumą“
Įmonė: „Tai neįmanoma“
Susisiekus su UAB „Tomadas“ vadove Ada Poce, ji teigė, tokį sąrašą redakcijai galėjo pateikti įmonės konkurentai: „Nuo tos dienos, kai pradėjome dirbti Vilniuje, su mumis siekia susidoroti konkurentai, tyrimų ėmėsi policija ir mokesčių inspekcija. Mūsų konkurentai labai aršūs, jei jūs gavote tokį sąrašą, tai jau yra faktas, kad kažkas tuo klausimu dirba“.
Paklausta, kaip vertina tai, jog buvę klientai tikina negavę kvitų, A.Pocė sakė: „Tai beveik neįmanomas atvejis, nes dirbdami tokį darbą mes negalime neduoti kvitų, nes kvitus žmonės nešasi į bylas... Tai proceso išlaidos ir kiekvienas turi kvitą nunešti į bylą ir jį atiduoti tyrėjui.
Tyrėjas prisega prie bylos ir tada vyksta išieškojimas iš kaltininko ar žmogus įrodo, kad iš jo išieškoti nebereikia proceso išlaidų. Kad kvito žmogus negauna – tai visiška nesąmonė.“
Paprašyta patikslinti tokį painų paaiškinimą, įmonės vadovė tęsė: „Kaip ką tik ir minėjau, čia yra didžiausia nesąmonė, nes jie tą kvitą turi nuvežti atgal į policiją, kaip jie gali jo negauti? Tai ką jie tada nuveža į policiją? Visi žmonės važiuoja atgal, nuveždami savo kvitus už paslaugas. Jei jis (klientas – aut. past.) negauna kvito, tai policija iš jo juk išieškotų pinigų. Logiška juk, jei žmogus, kai policija iš jo pradeda išieškoti pinigus, sako „pala pala, juk aš mokėjau, kur mano kvitas“.
Pašnekovė abejojo, ar sąraše esantys automobiliai iš viso buvo saugomi „Tomado“ aikštelėje: „Kitas dalykas, ar negali būti taip, kad skambinote kažkieno draugams ir artimiesiems? Ar kokį nors penkiolikos žmonių biurą? Reiktų tikrinti, ar tokios priemonės iš tiesų buvo saugomos pas mus, o dabar kalbu tik apie bendrą tvarką, kad negauti kvito yra praktiškai neįmanoma“.
Automobilių aikštelėje, anot įmonės vadovės, yra kasa, taip pat kartais rašomi pinigų paėmimo kvitai: „Kadangi dirbama lauko sąlygomis, gali dingti elektra, tad apsidraudžiame. Būna taip, kad žmonės patys išskuba kvito nepasiėmę, bet tada vis tiek jį saugai. Būna, kad grįžta vėliau... Apskaitą tvarkome griežtai.
Ne visi mūsų klientai atsakingi, yra tokių, kurie jau turi reikalų su antstoliais ir jiems nelabai svarbu, kad prie turimų trijų prisidės dar pora. Būna, kad patys policijos tyrėjai skambina ir klausia, ar toks ir toks žmogus buvo, ar susimokėjo, tada jau mes siunčiame jiems dokumentus“.
Pokalbio pabaigoje, A.Pocė užsiminė, kad parėjusias metais prie automobilių saugojimo aikštelės Vilniuje net keletą dienų budėjo žmonės, kurie stabdė klientus, klausinėjo jų kontaktų, prašė jų kvitų: „Vienas žmogus mums pasakojo, kad sustabdytas šių asmenų buvo paprašytas neimti čekio, net jei šis ir bus duotas“.
Policija: jokio kvito pristatyti nereikia
Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad jokio kvito ar kito dokumento pasiėmus automobilį iš aikštelės vairuotojui policijai pristatyti jau nebereikia.
Anot jos, vairuotojui gavus jo bylą tiriančio pareigūno raštišką leidimą atsiimti automobilį, žmogus važiuoja į aikštelę ir tai, kas vyksta toliau yra paties žmogaus ir paslaugą teikiančios įmonės reikalas.
J.Samorokovskaja informavo, kad Vilniaus apskrities policijai situacija dėl minėtos įmonės veiklos žinoma, buvo gauti skundai.
Pagal vieną iš jų atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį („Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.“) ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį („Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“)
Šių metų kovo 23 d. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Zenono Buroko pavedimu ikiteisminis tyrimas perduotas organizuoti ir jam vadovauti į Kauno apygardos prokuratūrą.
Sutartį su paslaugos teikėju „Tomadas“ policija pasirašė 2020 m. birželio 5 d. ir galioja vienerius metus, t.y. iki šių metų birželio 5 d.
Į klausimą, kiek automobilių „Tomado“ aikštelėje pagal galiojančią sutartį buvo saugoma praėjusiais metais, policijos atstovė atsakyti negalėjo: „Statistikos nevedame, priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės saugojimo aikštelėje nuolat keičiasi, nes yra grąžinamos transporto priemonių savininkams (valdytojams), teismams priimant nutarimus konfiskuotos transporto priemonės perduodamos Valstybinei mokesčių inspekcijai, t.y. vyksta nuolatinė saugomų transporto priemonių kaita.“
VMI įmonės netikrino
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Ligita Brazlauskienė teigė, kad VMI specialistai nėra atlikę kontrolės veiksmų minimoje įmonėje.
„Pažymime, kad VMI nuolat stebi situaciją, fiksuoja ir vertina apie mokesčių mokėtojus gaunamus duomenis: analizuoja iš trečiųjų šaltinių gautą informaciją, gyventojų pranešimus apie galimai vykdomus mokestinius nusižengimus, viešojoje erdvėje (žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose) pasirodžiusią informaciją ir pan.“ – rašoma redakcijai atsiųstame komentare.
VMI specialistai primena, kad gyventojas, sumokėjęs už prekę ar paslaugą, iš veiklą vykdančių asmenų visuomet turėtų gauti apskaitos dokumentą, o jo negavęs turi teisę pareikalauti jį išduoti.
Jei gauti grynieji pinigai yra apskaitomi kasos aparatais, išduodamas kasos aparato kvitas, kitais atvejais, kai prekybininkai/paslaugos teikėjai neprivalo naudoti kasos aparatų – turi būti pateikiamas kitas grynųjų pinigų sumokėjimo faktą patvirtinantis dokumentas.
Tai gali būti pinigų priėmimo kvitas, mokėjimo operacijos patvirtinimo dokumentas, pinigų apskaitos ar kitas apskaitos dokumentas.
R.Brazlauskienė nurodė, kad priklausomai nuo situacijos, administracinė atsakomybė už kasos kvito ar kito apskaitos dokumento neišdavimą taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 163 (t. y. „Kasos aparato kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas ar netinkamas išdavimas“, už tokį nusižengimą, priklausomai nuo jo pobūdžio, gresia bauda iki 2550 eurų) arba 205 ( t. y. „Buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas“, už tokį nusižengimą, priklausomai nuo jo pobūdžio, gali skiriama baudą iki 6 tūkst. eurų) straipsnius.
