Tuo metu psichologas Edvardas Šidlauskas tai pastebi kaip pavojingą reiškinį – neatsakingi pareiškimai, veiksmai sukuria „nuskriaustųjų“ ir „elito“ susipriešinimą, dėl kurio pyktis nukreipiamas į valstybės struktūras.
Dviprasmiška situacija
Atlikėjas Marijonas Mikutavičius „Žinių radijo“ laidos metu teigė, jog pasirinktas M.A.M.A apdovanojimų formatas – klaida, tik suerzinusi visuomenę.
„Kai renginys yra toks „raudonojo kilimo“, „savo plunksnų kedenimo“, nežinau, ar jis yra būtinas – tai erzina visuomenę. Mano manymu, šiuo atveju padaryta klaida – arba klaida padaryta sąmoningai, kita vertus, galbūt planuojant viskas atrodė kur kas paprasčiau ir gražiau negu tai pavirto. Aš linkęs galvoti, kad kai kuriais klausimais nereikia erzinti žmonių“, – teigė M.Mikutavičius.
Atlikėjo teigimu, jei apdovanojimai yra svarbūs, juos visada galima surengti santūriau, be giminių ir antrų pusių. M.Mikutavičius teigė manantis, jog renginiai galėtų vykti po atliktų koronaviruso testų, tačiau tokios taisyklės turėtų būti priimtos Vyriausybės ir taikomos visiems.
„Bet kuriuo atveju teisūs yra tie, kurie sako, kad viskas įmanoma – galima testuoti ir taip toliau, bet tai turi būti priimta valstybiniu lygiu, tam tikros taisyklės, nuleistos visiems.
Suprantu žmonių jaučiamą dviprasmiškumą: iš vienos pusės mes lyg ir kovojame, iš kitos pusės leidžiame (apdovanojimų renginį – aut.past.), ir tada visuomenė, žinoma, pasiunta. Tai elementarus solidarumas“, – kalbėjo M.Mikutavičius.
Dvi realybės
Komunikacijos ekspertas Kęstutis Gečas kalbėjo, jog M.A.M.A apdovanojimai parodė tai, ką jau visi kurį laiką pastebi.
„Žmonėms labai neskaniai pademonstravo ir parodė, kad karantinas yra ne visiems. M.A.M.A pademonstravo ar pasakė tai, apie ką jau ne vieną savaitę visuomenė kalba: kad vieni laikosi reikalavimų, kiti nesilaiko“, – kalbėjo K.Gečas.
Anot jo, vieša paslaptis, kad Lietuvoje egzistuoja dvi realybės: vieni, kurie nuoširdžiai laikosi karantino reikalavimų, ir kiti, kurie išradingai susitvarko dokumentus, ir pasidaro galimybę legaliai važinėti tarp savivaldybių.
„M.A.M.A yra tik simbolinis įrodymas, pavyzdys to, kas iš tikrųjų Lietuvoje vyksta“, – kalbėjo K.Gečas.
Komunikacijos eksperto teigimu, ši krizė – ne tik medicininė, bet ir komunikacinė bei socialinė.
„Žinome, kad pagrindiniai sprendimų priėmėjai yra žmonės, kurie yra arba medikai, arba valstybės valdininkai, vadybininkai. Reikia komunikacijos ir socialinių žmonių (...)
Labai paprasta yra lengva atsistoti ir pasakyti, kad „Yra daug atvejų, nieko nepadarysi – sėdime užsidarę“. Aišku, kad anksčiau ar vėliau žmonės pradės ignoruoti, todėl, kad žmonėms reikia užsidirbti pinigų maistui, galiausiai jie pavargsta“, – kalbėjo komunikacijos specialistas.
K.Gečas iškėlė esminį klausimą: „Ar toks daugybę mėnesių besitęsiantis karantinas yra geriau negu atidarymas ir uždarymas, leidimas žmonėms atsikvėpti, pailsėti?“.
Susikaupusios emocijos
Psichologo Edvardo Šidlausko teigimu, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad apie pusė lietuvių yra jau peržengę dėl apribojimų susikaupusio pykčio ir nerimo ribą.
„Nepavyko adaptacija, nepavyko prisitaikyti, ir tie nepatenkinti poreikiai pradeda kunkuliuoti. Todėl vieni tiesiog nustoja laikytis reikalavimų arba laikosi jų atsainiau, kiti laikosi, tačiau tik dar labiau širsta“, – kalbėjo E.Šidlauskas.
Psichologas teigia pastebintis pavojingą reiškinį.
„Šiuo atveju matau pavojingą derinį, kada visa susikaupusi emocijų lavina lengvai sprogdinama arba padegama įvairių marginalų, arba politinių marginalų, kurie trokšta dėmesio (...). Prasideda tušti, neapgalvoti pareiškimai, tarsi mes kažkokie nužemintieji, nuskriaustieji, o yra elitas, kuris mus skriaudžia, reikia pulti.
Tas pyktis nukreipiamas į valstybines struktūras, į visuomenės veikėjus. Matau tai kaip labai rimtą dalyką – tai ir yra informacinis karas. Tik klausimas, ar tai tik destrukcija, ar padeda kažkas iš išorės. O gal ir viena, ir kita, bet situacija yra labai rimta“, – kalbėjo E.Šidlauskas.
„Visi esame pavargę nuo tų ribojimų, niekas jų nenori. Bet svarbiausia atskirti, kad tai nėra žmogaus valia, tai yra stichinė nelaimė“, – pabrėžė jis.
Matomi pažeidimai
Savo ruožtu policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis informavo, kad dėl apdovanojimų pradėta administracinė teisena.
„Šiandien Kauno policija, patikslinusi aplinkybes, pradėjo administracinių nusižengimų teiseną. Iš pirminės informacijos matyti, kad pažeidimai galimai buvo padaryti.
Administracinės teisenos metu policija lauks organizatorių paaiškinimo, ir, gavę paaiškinimą, spręs, kokią atsakomybę jiems taikyti. Taip pat bus įvertinta visų dalyvavusių asmenų atsakomybė – ar jie laikėsi reikalavimų, ar ne „, – kalbėjo R.Matonis.
Anot jo, iš viešojoje erdvėje paplitusių vaizdų matoma, kad organizatoriai nesugebėjo užtikrinti karantino reikalavimų laikymosi. „Vien už tai galėtų grėsti atsakomybė“, – pabrėžė policijos atstovas.
R.Matonis bandė paaiškinti, kuo iš esmės skiriasi renginys ir TV transliacija, kuria organizatoriai grindė apdovanojimus.
„Geras klausimas, bet labai sudėtingas – atsakymo niekas nežino, visi vertina skirtingai. Mes įsivaizduojame, kad transliacija turėtų būti vertinama tada, kai dalyvauja tiek žmonių, kiek yra neišvengiamai reikalinga, kad ta transliacija įvyktų – prodiuseris, operatorius, vedėjas.
Jei yra daugiau asmenų, pašalinių asmenų, turbūt galima tai vertinti kaip renginį. Bet turbūt teisiniam vertinimui kažkokios didelės reikšmės neturės – tiek transliacijos, tiek renginio metu galioja reikalavimai, o renginiai šiuo metu yra uždrausti“, – kalbėjo R.Matonis.
