Šių metų pradžioje „Grigeo Klaipėda“ atstovaujantiems teisininkams ėmus kvestionuoti žalos gamtai apskaičiavimo metodiką, kuria remiantis apskaičiuota „Grigeo Klaipėda“ galimai padaryta žala gamtai ir „Grigeo Klaipėda“ buvo pateiktas 48 mln. eurų ieškinys už Kuršių marių taršą nevalytomis nuotekomis, V. Gapšys kreipėsi į Lietuvos Vyriausiąjį Administracinį Teismą (LVAT), prašydamas ištirti žalos skaičiavimo metodikos teisėtumą. Seimo narys savo skunde, adresuotame LVAT, remiasi tais pačiais argumentais, iš esmės atkartodamas tuos pačius sakinius, kuriuos naudoja „Grigeo Klaipėda“ bei jai atstovaujantys advokatai. Tad kyla retorinis klausimas, ar jis savo Seimo nario mandato neišnaudoja buvusio darbdavio, o galbūt – ir pastarojo klientų, naudai.
„Tokie „Grigeo Klaipėda“ ir įmonės advokatų bei Seimo nario V. Gapšio rašytų tekstų sutapimai, kokie buvo paviešinti žiniasklaidoje, manyčiau, yra sunkiai atsitiktinai įmanomi. V. Gapšys viešojoje erdvėje teigė: „.Aš labiau rengiau teisės aktų paaiškinimus, išaiškinimus ir panašiai, į žmonių kalbą išversdavau. Rašiau straipsnius, tekstus, kurie po to buvo naudojami įvairioje veikloje.“ Tad sumokėtos sumos – 31 tūkst. eurų adekvatumas už panašias, kaip V. Gapšys apibūdino, paslaugas, žinant netgi advokatų veikloje taikomus įkainius, natūraliai tiek žiniasklaidai, tiek visuomenei kelia daug klausimų. Panašu, kad V. Gapšys, profesionaliems teisininkams – advokatams teikė teisines ir viešųjų ryšių paslaugas, nors, turimomis žiniomis, šis politikas neturi didelės teisinio darbo patirties ir nėra viešųjų ryšių specialistas. Todėl susidaro įspūdis, kad didžiulė pinigų suma politikui, dabar – Seimo nariui, galėjo būti sumokėta ne už paslaugas, kurias miglotai apibūdino V. Gapšys, o už kitokius, galbūt net galimai neteisėtus veiksmus“, – sako Seimo narė Agnė Širinskienė.
Seimo narė atkreipia dėmesį, kad advokatų kontorą „Glimstedt“ ir Seimo narį V. Gapšį sieja ne advokato ir jo kliento santykiai, bet paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo sutartiniai santykiai, kurių viešumui nėra taikomos advokato ir jo atstovaujamojo (kliento) paslapties neatskleidimą reguliuojančios normos. Šios aplinkybės sudaro galimybę išsamiau komentuoti situaciją ir atskleisti reikšmingas aplinkybes, galinčias paneigti visuomenės susirūpinimą bei visuomenės informavimo priemonių keliamas abejones situacijos skaidrumu. Tačiau tiek Seimo narys, tiek advokatų kontora „Glimstedt“ viešumoje iškeltų abejonių dėl situacijos skaidrumo neišsklaidė, nors šios abejonės meta šešėlį ne tik minėtų subjektų reputacijai, Seimo veiklai, bet ir visai Lietuvos advokatūros veiklai, kurios etikos kodekse sąžiningumas, nepriekaištingas elgesys, veiklos teisėtumas yra išskiriami kaip pagrindiniai advokato veiklos etikos principai.
„Įvertindama tai, kad susidariusi situacija, kai iškelta daug klausimų ir į juos nepateikta jokių atsakymų, kelia grėsmę ir Lietuvos advokatūros reputacijai, kreipiausi į Lietuvos advokatūrą, prašydama savivaldos organuose išanalizuoti situaciją bei visuomenei pateikti aiškius atsakymus, išsklaidant visas kilusias abejones. Tikiu, kad advokatūros savivalda turi visas priemones situacijai įvertinti ir visuomenei pateikti atsakymus į jai rūpimus klausimus“, – sako A. Širinskienė.
