Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė įvardijo, kokių tikslų Vyriausybė siekia savo sprendimu, tuo metu patariamosios Ekspertų tarybos narys, psichologas Paulius Skruibis teigė, jog negalima tikėtis žmonių solidarumo, jei jie nemato solidarumo iš vyresnių, COVID-19 vakcinų atsisakančių, šalies gyventojų, o ir kai kurių ribojimų tokį ilgą laiką laikytis yra per sunku.
Savo ruožtu politologas Šarūnas Liekis teigė, jog priešiškai visuomenėje sutiktas Vyriausybės sprendimas premjerei kainuos ne tiek daug populiarumo taškų, kiek kainuotų pandemijos nesuvaldymas.
Neigiami ženklai
Premjerės patarėja sveikatos politikai Živilė Gudlevičienė „Žinių radijo“ laidos metu teigė, jog penktadienio Vyriausybės sprendimai priimti siekiant dviejų tikslų: apriboti prieš šventinį judėjimą, pasiekti didesnį vakcinuotų žmonių procentą.
„Tikslas yra sumažinti judėjimą šiuo periodu, kada, pripažinkime, žmonės jau ruošiasi švęsti Velykas, ir tikrai gausesniuose samburiuose negu mes visą laiką prašėme“, – kalbėjo Ž.Gudlevičienė.
Anot jos, Vyriausybė prašė būti atsakingiems, tačiau dabar matomas judėjimo padidėjimas, spartesnis užsikrėtimų skaičiaus augimas. „Matome, kad atvyksta ir didesni kiekiai vakcinų, tad antras tikslas – per tą periodą vis dėlto pasiekti didesnį vakcinacijos procentą“, – kalbėjo premjerės patarėja.
Mažiau ribojimų
Tuo metu VU Psichologijos instituto suicidologinių tyrimų centro vadovas, patariamosios Ekspertų tarybos narys Paulius Skruibis teigė, jog dalis visuomenės ribojimų nebesilaikys, kadangi jie trunka labai ilgą laiką – jo teigimu, svarbu, jog Vyriausybė taikytų tik pačius svarbiausius ribojimus.
Vis dėlto, anot jo, didesnė dalis visuomenės šiuos karantino ribojimus vertina kaip neišvengiamybę – ne dėl to, kad taip nurodo Vyriausybė, tačiau matydami didėjančius koronaviruso atvejų skaičius, pacientų ligoninėse srautus.
„Galvoju ir apie gruodžio mėnesį, kada Vyriausybė priėmė svarbius, reikalingus sprendimus, bet žmonės į juos atsižvelgė ir dėl to, kad jie matė 4 tūkst. atvejų per parą, kad ligoninės užpildytos, todėl didžiajai daliai žmonių buvo būdingas suvokimas, jog „O ką daryti, kokia yra alternatyva?“, – „Žinių radijo“ laidoje įvertino psichologas.
Visgi, P.Skruibio teigimu, iš tyrimų matoma, kad gyventojų psichologinė savijauta yra prastesnė, žmonės yra pavargę ir apribojimus neišvengiamai pradeda traktuoti „plačiau“.
„Vyriausybei atsiranda iššūkis, kadangi tai trunka labai ilgą laiką, vis dėlto pasirinkti tik tokius apribojimus, kurių realiai galima laikytis. Iš mūsų diskusijų patariamojoje taryboje girdžiu, kad „Jei kažkur laisviau pažiūrėsime, žmonės iš viso nieko nebesilaikys“.
Tačiau kai tie apribojimai, reikalavimai tampa tokie, kurių labai, labai sudėtinga laikytis – galima laikytis savaitę ar dvi, bet kai jie įvesti tris keturis mėnesius, kas tada atsitinka? Žmogus pažeidžia vieną apribojimą, tada antrą ir trečią.
Manau, svarbu, kad tų apribojimų būtų kuo mažiau – tik tie, kurie tikrai yra patys būtiniausi“, – kalbėjo P.Skruibis.
Savo ruožtu Ž.Gudlevičienė pažymėjo, kad sugrąžintas tik vienas – judėjimo tarp savivaldybių ribojimas, priimtos minimalios priemonės, karantinas nėra griežtinamas, veiklos nėra iš naujo uždaromos.
Solidarumo ir neteisybės klausimai
P.Skruibis pastebi ir tai, kad dalis žmonių jau metus laiko negali užsiimti savo veikla, todėl šiuo atveju labai svarbus tampa solidarumo klausimas.
„Apie tą patį skiepijimasį – vis tiek prieisime prie kažkokio taško, kada bus aišku, kad toliau palikti uždarytų žmonių nebegalime. Jeigu žmonės, ypač vyresni, esantys rizikos grupėje, bus atsisakę skiepytis, vis dėlto bus sunku tikėtis likusios visuomenės dalies solidarumo, nes tikrai jau metus laiko tas solidarumas yra.
Ir dabar reikia solidarumo iš jų pusės, kad jie pasiskiepytų tam, kad kita visuomenės dalis irgi galėtų grįžti prie normalaus gyvenimo. Nes negali dar n metų, net ir dar pusės metų, laikyti žmonių uždarytų“, – kalbėjo P.Skruibis.
Pastebimas ir gyventojų pyktis dėl to, kad žmogus negali nuvažiuoti į kitą šalies regioną, tačiau gali išskristi į kitą valstybę. P.Skruibio teigimu, svarbus ne tik pats sprendimas, bet ir jo teisingumas – tai, ar žmonės jį priima kaip teisingą.
„Manau, akivaizdu, kad jei žmonės galvoja, kad galima išskristi, bet negalima nuvažiuoti į artimą teritoriją, jiems atrodo, ir negali sakyti, kad blogai atrodo, jog tai yra neteisingas sprendimas.
Vis dėlto, labai svarbu priimant sprendimus atsižvelgti į teisingumo aspektą. Gal tik vienas niuansas, dėl kurio galiu suprasti šio sprendimo logiką – nesakau, kad būtinai jis teisingas, bet vis dėlto visos kelionės į kitas šalis atsiranda su prievole testuotis, izoliuotis (...) Sunku tą testavimąsi įsivaizduoti važiuojant iš Klaipėdos į Šiaulius“, – apibendrino psichologas.
Ne pats brangiausias sprendimas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Šarūnas Liekis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ teigė, jog visuomenės kantrybė ir galimybė laikytis atnaujintų ribojimų priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualios padėties, tačiau matomi išpuoliai rodo, kad kantrybė senka.
„Kantrybė, akivaizdu, yra individuali, skirtingi žmonės reaguoja skirtingai. tačiau tų reiškinių, kad žmonės kantrybę praranda, jau irgi matome: bandymai mitinguoti, be kaukių pavaikščioti, vienokie ar kitokie chuliganiški išpuoliai. Tie visi dalykai reiškiasi, kaip individualios ir grupinės kantrybės praradimai.
Nereikia užmiršti, kad žmonės turi skirtingas sąlygas: yra vieni, kurie gyvena užmiesčio namuose, kiti gyvena daugiabučiame name, kuriame yra dvylika aukštų, tad ir situacijos pojūtis yra labai skirtingas“, – kalbėjo Š.Liekis.
Paklaustas, ar gali ekonominis pandemijos efektas išprovokuoti didesnių protestų, politologas teigė, kad Vyriausybei būtų naudinga pasitikrinti, kokia yra individualių Lietuvos šeimų ūkių finansinė būklė.
„Kol kas nematėme statistikos, kaip makro lygmeniu atrodo šeimų ekonominė būklė, skurdo lygis – nematėme, kokioje būklėje yra visuomenė“, – kalbėjo Š.Liekis.
Anot jo, įvertinus finansinės situacijos pasikeitimą šeimos ūkiuose, tikroji finansinė būklė būtų geras indikatorius, ar protesto nuotaikų bus, kiek jos bus stiprios.
Politiškai teisingas žingsnis
Tuo metu vertindamas premjerės Ingridos Šimonytės žingsnį prašyti visuomenės dar pakentėti Š.Liekis teigė, jog tai buvo politiškai reikalingas žingsnis.
„Džiugu iš premjero girdėti tokią empatišką kalbą, norą, kad žmonės bendradarbiautų su valstybe, lyg atsiprašant, kad esame aplinkybių priversti tai padaryti ir kad tai vis dėlto daroma tam, kad mūsų seneliai, vyresnieji, kuo ilgiau ir laimingai gyventų“, – kalbėjo politologas.
Nepaisant to, kiek premjerei kainuos šis nepopuliarus sprendimas, Š.Liekio teigimu, valdančioji dauguma daug labiau nukentėtų, jei pandemija bus nesuvaldyta.
„Ta žinia pavargusiems Lietuvos piliečiams ir rinkėjams nėra lengva. Iš dabartinės pozicijos žiūrint, bet kuris staigus pablogėjimas Vyriausybei reikštų tam tikrą politinį krūvį, kuriai populiarumo nėra labai daug, ji visą laiką spaudžiama.
Tačiau šioje politinėje kovoje, kuri reiškiasi per COVID-19 valdymą, bet kuriuo atveju viskas turi būti orientuota į rezultatą – laimėtojas, net ir politine prasme, bus tas, kas suvaldys pandemiją. Reikia orientuotis ne į biurokratinį patogumą ir lengvumą, bet galvoti, kaip gauti geriausią rezultatą – kaip paskiepyti kuo daugiau Lietuvos žmonių, kad žmonės jaustų, kad valstybė valdo krizę“, – kalbėjo Š.Liekis.
