Portalas lrytas.lt jau rašė, jog vaivorykštės vėliava, kurią simbolinę Kovo 11-ąją vienoje iš Vilniaus požeminių perėjų sukūrė menininkai Karolina Rimkutė ir Linas Salačka, netrukus buvo uždažyta Lietuvos trispalve. Vos po kelių dienų ant trispalvės vėl atsirado LGBT bendruomenę palaikantis užrašas: „NEUŽSPALVINKITE MŪSŲ – MES IRGI LIETUVOS VAIKAI!“
Trečiadienį ant Lietuvos vėliavos atsirado dar vienas, LGBT bendruomenei itin reikšmingas simbolis – rožinis trikampis.
Apie jį naujienų portalui lrytas.lt plačiau papasakojo viena iš iniciatyvos sumanytojų – menotyrininkė Karolina Rimkutė.
„Tas trikampis buvo sukurtas nacių kaip identifikacinis ženklas, kuriuo žymėdavo homoseksualius, biseksualius vyrus ir transmoteris koncentracijos stovyklose. Vėliau, maždaug 6-ame dešimtmetyje jį pradėjo naudoti LGBT bendruomenė kaip solidarumo tam tikrą simbolį, o vėliau Niujorke atsirado projektas „Silence=Death“, kuris sukūrė ir išpopuliarino plakatą su šiuo trikampiu. Tik jis buvo jau apverstas. Tas apvertimas žymi pasipriešinimą homofobiškoms galios struktūroms“, – pasakojo menotyrininkė K.Rimkutė.
Tiek reakcijų nesitikėjo
„Iš visų rožiniais trikampiais pažymėtų žmonių šiose stovyklose žuvo apie 60 proc., o kankinimus išgyvenusiųjų dauguma, po nacistinės Vokietijos pralaimėjimo, liko kalėti kituose kalėjimuose“, – kiek anksčiau aiškino kūrėja.
Pasak jos, stebėti situaciją, kai vienas piešinys ant sienos susilaukia tiek pasipriešinimo, buvo įdomu, vis tik ji nesitikėjo, kad jo sulauks taip greitai.
„Buvo įdomu, mes iš pradžių tikrai nesitikėjome, kad taip greitai bus užpaišytas pirminis mūsų darbas – vaivorykštė. Iš pradžių reagavome ramiai, nes perduota stipri reakcija, tai daug pasako apskritai apie šią temą visuomenėje“, – kalbėjo K.Rimkutė.
Ji pabrėžė, kad gatvės menas gali prisidėti prie tam tikrų visuomenės problemų sprendimų bei paskatinti diskusijas.
„Manau, kad pirmiausia gatvės menas ir kūrybinių iniciatyvų tikslas atskleidžia tam tikras nuotaikas ir jas įvaizdina. Šiuo atveju per tuos „dažų karus“ tai ir vyksta. Manau, kad labai svarbu parodyti, kad yra problema.
Nors vienu atveju tai gali atrodyti kaip kiršinimas, iš kitos pusės, matomumas gali padėti spręsti problemas, nes tai pažadina diskusijas nebūtinai meninėje erdvėje“, – portalui lrytas.lt kalbėjo K.Rimkutė.
Savo įspūdžius menotyrininkė trečiadienį pasakojo ir socialiniame tinkle.
„Antradienį įvairūs grafičiai buvo uždažyti ketvirtą kartą. Toks šių žmonių įsibrovimas, sienos uždažinėjimas ir po to – netgi budėjimas prie sienos bei pastangos užtildyti apskritai visus gatvės menininkus – net tuos, kurių darbai nėra susiję su šia žmogaus teisių tema – yra netoleruotinas.
Manome, kad šis uždažinėjimas puikiai iliustruoja, kad šių homofobų veiksmus veikia visiškai neracionali paranoja ir priešų yra bandoma ieškoti tiesiog visur. Visi puikiai žinome iš istorijos, prie ko priveda ksenofobija, kuri yra pridengiama patriotizmu.
Negana to, kad siena nuolatos agresyviai uždažoma, piešimas ant trispalvės nori ar nenori jau tampa politizuotu. Pagalvojome, gerai, tai – naujas kontekstinis fonas, į kurį reikia atsižvelgti. LGBT vaivorykštė ir toleranciją skatinanti žinutė, po kurio laiko ant jos atsiranda laukiami įvairūs kitų žmonių grafičiai, o tada ant visko – homofobų išnaudojama trispalvė, ant jos grafičiai, ant jų įginklinta trispalvė, ant jos grafičiai, ant jų įginklinta trispalvė ir t.t.
Tai yra tildymas. Kai tai buvo vieną kartą – gerai, stipri reakcija perteikta, siena yra visų. Tačiau dabar tai yra nenuilstantis tildymas ir labai nepagarbus sienos užgrobinėjimas, šalies simbolika pasitelkiama priešinti žmones. Tokie veiksmai kai ką primena. Ką tai primena – parodėme vizualiai“, – socialiniame tinkle rašė K.Rimkutė.
Ji pažymėjo, jog, nepaisant to, kad LGBT bendruomenę palaikantys piešiniai nuolat uždažomi kitais, tai nesutrukdo išreikšti jiems palaikymo.
„Kiek galima mandagiai kentėti tokį tildymą? Kiek galima būti laikomais antrarūšiais žmonėmis? Mes visada buvome, esame ir būsime dalis Lietuvos visuomenės. Mandagiai kenčiant ir laukiant, dalis visuomenės negatyvias nuostatas pakeitė tolerancija, tai yra labai džiugu.
Tačiau yra žmonių, kurie savo tamsuoliškumo nepakeis. Žmogaus teisės nėra nuomonė. Nebegalime leisti būti stumiami į visuomenės paraštes.
P.S. Norime kreiptis į visus, kurie išreiškė pasipriešinimą sienos okupacijai ir buvo užtildyti – mes matome ir girdime jus! Tai, kad kiekvieną dieną esame uždažomi reiškia, kad esame matomi! Nuolat dokumentuojame jūsų vizualinius pasipriešinimus, tačiau jei ir patys tai užfiksavote – pasidalinkite!“, – rašė menotyrininkė.
