Pristatydama šį klausimą Agnė Širinskienė teigė, kad šiuo klausimu jau yra konstitucinės teisės specialistų vertinimai.
„Niekas Lietuvoje nesiginčija, kad apsauga nuo visų formų smurto, nepriklausomai nuo to, kokios jos, yra prioritetas. Niekas demokratinėje valstybėje neturėtų smurto patirti. Problema ta, kad Stambulo konvencija neįneša į nacionalinę teisės sistema jokių naujų smurto prevencijos priemonių. Tiek bausmių sistema, iek atsakomybė už smurtą ir kitos nediskriminavimo normos jau yra nacionalinėje teisėje“, – sakė ji ir priminė, kad tokie dalykai kaip moterų lytinių organų žalojimas ar su garbės gynimu susijęs smurtas, nėra Lietuvoje niekada nebuvo itin paplitę reiškiniai.
„Lietuvoje yra ir kitų tarptautinių instrumentų dalyvė, tarptautiniai įsipareigojimai taip pat yra.
Vienintelis konvencijos atnešamas dalykas – tai mūsų teisės sistemai nežinomos ir iki tol negirdėtos sąvokos. Tai lyties arba „gender“, kad ir kaip ji bebūtų verčiama į lietuvių kalbą ir tikrai ne vertimas čia yra problema“, – sakė ji ir pridūrė, kad problemos esmė yra sąvokos turinys, kuris apibūdina lytį ne per biologines lytis, kaip kad buvo tarptautinėje teisėje iki šiol, bet apibūdinamas per žmogaus elgseną ir veiklą.
Anot A.Širinskienės, žinant, kad ši konvencija apeliuoja į švietimą ir tipinių lyčių vaidmenų mažinimą, "gaunama ganėtinai išplauta „gender“ sąvoka“, kuri apibrėžiama per žmogaus savivoką, kaip jis save supranta ir su kuo save tapatina. „Tam tikros rizikos gali būti ir švietimo sistemai ir tradicinės šeimos sąvokai ir jos supratimui“, – sakė politikė.
Šešėlinė Vyriausybė ragina Seimą neratifikuoti Stambulo konvencijos.
Seimas nesvarstys
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dar Seimo pavasario sesijos pradžioje teigė, kad Stambulo konvencijos klausimas artimiausiu metu Seime sprendžiamas nebus, nes kol kas svarbiausia yra išsiaiškinti sąvokas ir atsakyti į visuomenei rūpimus klausimus.
„Akivaizdu, kad yra poreikis diskusijoms ir išaiškinimui tų kelių sąvokų, dėl kurių vis dar daliai visuomenės kyla abejonių ir baimių, kurias aš laikau asmeniškai nepagrįstomis“, – teigė Seimo pirmininkė.
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad Seimui ratifikuoti šią konvenciją dar 2018 teikė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šios ji ėmėsi ėmėsi Vilniuje vykstant pasaulio moterų politikos lyderių konferencijai.
Pasak prezidentės, konvencija ne tik taptų papildomu instrumentu kovoti su smurtu, bet ir padėtų efektyviau įgyvendinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo 2011 metais pranešimų apie patirtą smurtą išaugo trigubai, pasak Prezidentūros, tai parodė, kad žmonės nebijo ieškoti pagalbos, o politikų pareiga yra kuo efektyviau ją užtikrinti. Prezidentė yra pabrėžusi, kad nuogąstavimai, jog šia konvencija siekiama keisti lyties sąvoką, yra „klaidinantys ir nepagrįsti“.
