Utenos apylinkės teismas pernai liepą kleboną buvo pripažinęs kaltu dėl šių nusikaltimų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, S. Filipavičius nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Klebono apeliacinį skundą nagrinėjęs teismas nurodė nesutinkantis su apylinkės teismo išvada, jog negalima nustatyti 2003-2017 metais S. Filipavičiaus vykdytos ūkio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes šis nevedė ūkio apskaitos, nefiksavo įvykusių ūkinių operacijų, nepateikė tyrimui visų reikalingų buhalterinės apskaitos dokumentų.
„Aukštesnysis teismas atkreipė dėmesį, kad S. Filipavičius niekada neatsisakė pateikti reikiamus dokumentus, o pajamų ir išlaidų žurnalo kopiją jis pateikė papildomos apklausos metu“, – rašoma teismo pranešime.
Panevėžio apygardos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors kratos metu ir nebuvo rasti bei paimti visi apskaitos dokumentai, tačiau tai nereiškia, kad tokie dokumentai apskritai neegzistavo ir kad ūkio buhalterinė apskaita nebuvo vedama.
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje be kita ko nurodoma, kad jokios aplinkybės nepagrindžia apylinkės teismo išvadų, kad pateikti ūkio apskaitos dokumentai buvo užpildyti ne laiku. Anot teismo, nos byloje atlikta ekspertizė patvirtino, jog tikėtina, kad visi vienoje grupėje esantys įrašai yra parašyti tuo pačiu šratinuku, tačiau tai neįrodo, kad jie padaryti jau pradėjus ikiteisminį tyrimą.
Apygardos teismas taip pat rėmėsi dviejų auditorių bei pakartotiniu specialistės tyrimu, kurie patvirtino tik nereikšmingus ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymo neatitikimus.
S. Filipavičius Utenos apylinkės teisme buvo nuteistas ir už tai, kad aplaidžiai tvarkė Troškūnų parapijos buhalterinę apskaitą, susijusią su grynaisiais pinigais, gautais iš tikinčiųjų už religinius patarnavimus ir rinkliavų.
Panevėžio teismas pabrėžė, kad Buhalterinės apskaitos įstatymas nėra taikomas su bažnyčios religinėmis paslaugomis susijusiai veiklai, todėl, teismo vertinimu, šis kaltinimas pareikštas visiškai nepagrįstai.
„Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis „Dėl santykių tarp katalikų bažnyčios ir valstybės teisių aspektų“ numato (...) kad valstybė neapmokestina savanoriškų aukų bažnyčiai ir aukų, skirtų jos sielovados, švietimo ir karitatyvinei veiklai.“, – teigiama teismo pranešime.
Kadangi tikinčiųjų aukos priklauso išimtinai bažnyčios kompetencijai, valstybė šių lėšų buhalterinės apskaitos vedimo neregulioja.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, o jiems vadovavo bei valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas.
Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nedelsiant, tačiau gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
