Praėjusį pirmadienį Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė pradedanti bandomąjį elektroninį dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą.
Nors jis nėra privalomas, tačiau savanoriškai jame dalyvauja daugiau nei 20 tūkstančių mokinių.
„Šio bandomojo nuotolinio patikrinimo tikslas – ištestuoti sistemą, nuotolinio testavimo vykdymo ir elektroninio vertinimo procedūras, kad neliktų klaidų ar trukdžių, kai bus vykdomas tikrasis pasiekimų patikrinimas, kuris, planuojama, vyks analogišku būdu“, – NŠA pranešime cituojama agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Planuojama, jog tikrasis patikrinimas prasidės balandžio 20-ąją.
Vis tik kritikos jau spėjo susilaukti ne elektroninė sistema ar trukdžiai, o pats patikrinimas – į naujienų portalą lrytas.lt kreipėsi dešimtokės mama Jolita, kuri teigia, kad užduočių atlikimui skirto laiko neužtenka net gabiems moksleiviams, dėl to kenčia ne tik rezultatai, bet ir vaikų emocinė būsena.
„Koks tikslas – ar patikrinti pasiekimus, ar patikrinti, kaip greitai vaikas sugeba atlikti užduotis?“, – retoriškai klausė Jolita.
Per dvi valandas – 44 uždaviniai
Jolita portalui lrytas.lt pasakojo, jog dešimtą klasę netrukus baigsiančios jos dukros matematikos gebėjimai yra gana geri. Kadangi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimui ji ruošėsi, didelių staigmenų nesitikėjo. Tačiau moksleivės nuostabą sukėlė ne tik gausus užduočių kiekis, bet ir jų sprendimui skiriamas laikas.
„Vienam uždaviniui net trijų minučių neskiriama. Jei vaikas yra vunderkindas, tada suprantu. Mano dukra mokosi matematiką maždaug aštuonetui, sakė, jog suprato viską, bet tiesiog nespėjo prieiti prie kai kurių klausimų. Praeina dvi valandos ir viskas išsijungia – čia juk vaiko žlugdymas“, – kalbėjo Jolita.
Pasak jos, buvo tikrinamos žinios, kurias moksleiviai įgijo nuo 6 iki 10 klasės.
Dešimtokė baigiamiesiems patikrinimams ruošėsi, o matematikos žinias gilino ir pas korepetitorių. Tačiau dabar, pasak Jolitos, dukros motyvacija krito dar žemiau.
„Kokia čia tada motyvacija gali būti? Mes ir ruošėmės, ir privačiai pamokas lankėme, o net nespėja pamatyti uždavinių. Dukra susikrimtusi, labai stipriai pergyveno, taip intensyviai viską sprendė, kad net nugarą pradėjo skaudėti.
Stresas tai didžiulis, o pajudėti negali, atsistoti nuo kėdės negali, į kambarį įeiti irgi niekas negali. Taip negalima elgtis su vaikais, juk mes ne robotus auginame“, – dėstė moteris.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) anksčiau skelbė, jog abiturientai prieš brandos egzaminus turės galimybę dalyvauti kontaktinėse konsultacijose. Jolitos teigimu, dešimtokams tokios galimybės nėra.
„Kai nebuvo nuotolinio mokymo, tai tas konsultavimas buvo, o dabar turbūt galėtų mokytojai skambinti, bet kas bus, jei kiekvienas skambinėsis?“, – sakė ji.
Vertins, ką reikėtų keisti
NŠA atstovė Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė portalui lrytas.lt teigė, kad vienas pagrindinių šio patikrinimo tikslų – supažindinti mokinius su elektroninio testavimo aplinka ir jos funkcionalumu, užduočių pateikimu. Pasak jos, didesnei daliai dešimtokų užduotys sunkumų sukelti neturėjo.
„Mokiniai atliko užduotis, kuriose reikėjo pasirinkti atsakymus, įrašyti atsakymus arba pateikti visą uždavinio sprendimą ir atsakymą. Šiuo metu jau matome, kaip mokiniams sekėsi atlikti užduotis, kurios buvo vertinamos automatiškai.
Vidutiniškai mokiniai rinko 18 taškų iš 30, o vidutiniškai daugiau nei pusė surinktų testo taškų rodo, kad užduočių formatas, apimtis, pačios testavimo aplinkos funkcionalumas didesnei mokinių daliai nesukėlė sunkumų“, – aiškino J.Kažukauskaitė-Sarnickienė.
NŠA atstovės teigimu, iki tikrojo pasiekimų patikrinimo dar gali įvykti pokyčių, tad per daug jaudintis dėl užduočių nereikėtų.
„Suprantama, kad atskirti mokiniai ir jų mokytojai turėjo klausimų. Visos užklausos yra užregistruotos, jos analizuojamos ir bus vertinama, ką reikia dar tikslinti iki tikrojo pasiekimų patikrinimo vykdymo antroje balandžio pusėje“, – tikino J.Kažukauskaitė-Sarnickienė.
