Kauno centro seniūnijos Kalno seniūnaitis 37 metų Tomas Rakauskas šia visuomenine veikla užsiima nuo 2017 metų. Vyras dažnai apeina savo teritoriją – nemažai Žaliakalnyje esančių, bet Centro seniūnijai priskirtų gatvių – ir vos tik pamatęs negeroves kreipiasi į savivaldybę, policiją ar kitas institucijas, kad šios imtųsi darbo.
Vietiniai gyventojai šį vyrą puikiai pažįsta. Pastaruoju metu pagalbos jau kreipiasi net ne jo seniūnaitijoje gyvenantys kauniečiai.
T.Rakauskas tikino, kad karantinas jo neprivertė užsidaryti namuose ir nieko neveikti. Jis jau rūpinasi, kad kaimynams būtų ramu ir patogu gyventi, kai orai atšils.
– Seniūnaičio pareigos yra visuomeninės, už jas užmokesčio negaunate. Tad kur dirbate ir kodėl tapote seniūnaičiu? – „Laikinoji sostinė“ paklausė T.Rakausko.
– Anksčiau 10 metų dirbau vienoje saugos tarnyboje. Pastaruoju metu – Kauno tardymo izoliatoriuje, prižiūriu suimtuosius. Pats gyvenu A.Mackevičiaus gatvėje, kuri yra Kalno seniūnaitijos centre, tad teritoriją puikiai pažįstu.
Man visada norėjosi ir norisi, kad aplink būtų tvarka, kad žmonės elgtųsi padoriai, kad Kaunas gražėtų. Patinka bendrauti su įvairiais žmonėmis, todėl kai 2016 metais kaimynai pasiūlė tapti seniūnaičiu, taip ir padariau. 2019 metais buvau perrinktas.
– Karantinas daugelį žmonių privertė užsidaryti namuose. Ar nutrūko ir seniūnaičių veikla?
– Mano – tikrai ne. Manau, kad jau metas ruoštis vasarai, todėl prieš kelias dienas kaip tik bendravau su policijos pareigūnais. Savanorių prospekto ir Šv.Gertrūdos gatvės sankirtoje yra vieta, kur mėgsta buriuotis, girtauti, triukšmauti jauni žmonės. Dar pernai Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų prašiau, kad į tą vietą atkreiptų dėmesį, bet jie problemos neįžvelgė. Jaunimas vėl netrukus ten pradės rinktis, gyventojai vėl skųsis dėl triukšmo, jiems reikia padėti.
Taip pat įmonei „Kauno švara“ nuolat pranešu, kur mėtosi neišvežtos šiukšlės, maišai su pernykščiais lapais. Savivaldybės Aplinkos skyrių informuoju, jei Ąžuolyne ar Vytauto parke yra nulūžusių medžių šakų. Jų buvo žiemą, kai stipriai snigo. „Kauno gatvių apšvietimo“ bendrovei parašau, kur gatvėse ar parkuose neveikia šviestuvai. Visos institucijos mane jau žino ir po kurio laiko į pranešimus sureaguoja.
Viena didžiausių problemų – gyventojai mėgsta savo automobilius statyti neleistinose vietose, ant šaligatvių. Dėl to pyksta kiti gyventojai. Jie skundžiasi man, o aš pranešu pareigūnams.
– Jūsų seniūnaitijoje yra ir nemažai tarpukario laikų pastatų. Ar pavyksta pasiekti, kad jie būtų prižiūrimi, nenyktų ar nebūtų sunaikinti, kaip nutiko su Perkūno alėjoje stovėjusia vila?
– Yra kelios piktžaizdės. Viena jų – A.Mackevičiaus ir Gimnazijos gatvių sankirtoje. Tai apleista sinagoga. Pastatas pamažu griūva, jame gyveno benamiai. Juos vaikiau pats ir ieškojau, kas yra namo savininkai. Paaiškėjo, kad jis priklauso Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Kreipiausi į ją ir netrukus pastatas buvo aptvarkytas, bent užkalti langai. Pastato priežiūros darbai turi tęstis ir šiais metais, stebėsiu, ar tai bus daroma.
Telšių gatvėje esantis 2-asis tarpukario laikų medinis namas taip pat apleistas, jame buvo įsikūrę benamiai ir jį padegę. Atradus namo savininką jis apsitvarkė, bet dabar pastatas ir vėl blogai prižiūrimas, vėl teks raginti šią vietą tvarkyti.
Vieno Savanorių prospekto kieme buvo pradėti nelegalūs seno pastato griovimo darbai. Apie tai pranešus Statybų inspekcija juos sustabdė.
Lietuvių gatvėje tarpukario laikų name gyvenanti moteris pasiskundė, kad virš jos buto antrajame aukšte esantis balkonas neprižiūrimas, iš jo bėga vanduo. Paaiškėjo, kad balkonas įrengtas nelegaliai, ir savininkui duota laiko jį išardyti. Netrukus vėl eisiu apžiūrėti, ar jis tai padarė.
– Ar jums pavyksta rasti bendrą kalbą su savo seniūnu? Ar seniūnija padeda dirbti?
– Su Centro seniūnu pasitariu, bet į visas institucijas ar paprastus gyventojus kreipiuosi savo vardu, man visai nereikia, kad dėl darbų, kurie turi būti padaryti, tarpininkautų seniūnija.
Pavyzdžiui, viename Lietuvių gatvės name yra landynė. Kaimynai pasiskundė, ir aš pasikalbėjau su girtaujančiu žmogumi, jis į mano prašymus netrukdyti kitiems bent kol kas įsiklausė.
Bernardinių gatvės gale buvo nepatogus žvyruotas takas. Eidamas juo išsinarinau koją. Manau, kad jis buvo nepatogus ir kitiems gyventojams. Greta vyko automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbai. Ją įrenginėjo verslininkai. Paprašiau ir jie taką išgrindė trinkelėmis.
Dar prieš kelerius metus E.Fryko gatvėje pavyko pastatyti naują kryžių, skirtą tremtiniams atminti. Savivaldybės prašiau ten įrengti suolus, išasfaltuoti taką. Visa tai buvo padaryta. Neseniai savivaldybė leido prie kryžiaus pritvirtinti lentelę ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, nes šią vietą pamėgo turistai.
Noriu pasakyti, kad jei tik pats nori, daug ką gali padaryti savo jėgomis ir kiti tau padės.
Štai neseniai gavau vieno Ašigalio gatvės, kuri priklauso kitai seniūnaitijai, daugiabučio gyventojų laišką. Jie skundėsi, kad nors prie šiukšlių konteinerių yra vaizdo stebėjimo kamera, pro šalį važiuojantys žmonės vis tiek įsigudrina savo atliekas palikti prie jų kiemo konteinerių. Gyventojai manęs prašė pagalbos.
Manau, kad žmonės pastebi aktyvių kauniečių veiklą, apie ją pasakoja vieni kitiems. Gaila, kad aktyvių gyventojų mieste dar mažai.
– Kaip manote, kokios paramos seniūnaičiams vis dėlto reikėtų?
– Seniūnaičiai gali nemokamai važinėti viešuoju transportu. Tai patogu, nes teritorijos yra nemažos ir apeiti jas per dieną sunku. Viešuoju transportu noriai naudojuosi. Mes, seniūnaičiai, patys mokame už interneto ir telefono paslaugas. Gal parama šioms išlaidoms padengti ir būtų naudinga, bet manau, kad tai tikrai nepaskatintų žmonių užsiimti šia veikla. Seniūnaičiais gali būti tie, kurie nėra abejingi savo ir kitų aplinkai.
